Kiekvienus metus baigiame šeimos švente Šv. Kalėdomis bei triukšmingame draugų būryje pasitinkamais Naujaisiais metais. Net ir smagiausios, gražiausios šventės – šventės ne visiems. Tūkstančiai vienišų, šeimos ar draugų neturinčių žmonių yra abejingi visuotiniam, prieššventiniam šurmuliui ir tyliai kenčia, laukdami telefono skambučio ar beldimo į namų duris.
Per Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ar Gimimo dieną dauguma mūsų pagalvoja apie tai: kas aš esu, ką esu pasiekęs? Panašūs klausimai sau, ne vieną vienišą žmogų pastūmėja net į savižudybę. Remiantis liūdna statistika (1991 – 1996 m. savižudybių rodikliai Lietuvoje pakilo 74%), seniai žinoma, kad savanoriškai atsisveikinti su gyvenimu žmonės ryžtasi būtent per visuotines šventes, ar savo Gimtadienį.
Psichologijos centro „Person premier” psichologė Erika Beržinienė teigia, kad nors žmogus gimsta ir miršta vienas, o kontaktai su kitais gyvenimo eigoje kartais tiesiog erzina, poreikis artimiems ryšiams yra užprogramuotas žmogaus genuose ir jo nenuslėpsi.
Kai šis poreikis atpažįstamas – ieškoma sprendimų.
Kokie žmonės dažniausiai patiria nerimą ir liūdesį per šventes?
Kai kurie žmonės būdami ramūs, neorganizuoti ir dažnai melancholiški renkasi lengviausią, pasyvų ir nieko neduodanti variantą „kaip yra – taip gerai, nieko čia nebepakeisi”. Kiti gi, būdami veiklūs ir mėgstantis bendrauti imasi visų įmanomų priemonių, kad tik nelikti vienam. Tokie žmonės lanko klubus, kavines, sportuoja, ieško naujų pažinčių. Deja, neretai jiems sekasi sunkiau susitaikyti su vienišumo problema, atsitiktinės pažintys vertinamos neadekvačiai, nes vienai pusei šis ryšys svarbus, o kitai mažareikšmis dalykas. Tad, veiklūs vieniši žmonės, labiau nei pasyvieji vienišiai, viduje smarkiau pergyvena dėl savo likimo.
„Person premier” psichologė primena, kad vieniši yra ne tik tie žmonės, kurie gyvena vieni, bet ir tie, kurie gyvena šeimose, kuriose jaučiamas tarpusavio susvetimėjimas. „Kai gyveni tarp žmonių” – sako psichologė E.Beržinienė, „vienišumo jausmus pripažinti sau dar sunkiau, jau nekalbant apie tai, kaip sunku juos išsakyti kitiems, nes juk turi šeimą, tėvus, draugus…”
Vengdami vienišumo jausmų, daugelis žmonių veja šalin mintis apie šventes, atidėlioja
prieššventinę ruošą, dovanų pirkimą (jas dažniausiai perka paskutinėmis dienomis) ir švenčių metu būna liūdni ir suirzę.
Prie per šventes nesilinksminančių ir jų nelaukiančių galime priskirti ir išsiskyrusių šeimų vaikus, kurie patiria nervinę įtampą kas kartą galvodami su kuriuo iš tėvų švęsti. Patys išsiskyrę žmonės taip pat jaučiasi prastai, nes svarbios, o ypač šeimos būryje švenčiamos šventės visuomet atgaivina skaudžius prisiminimus ar išgyvenimus.
Kokie galimi kovos su liūdesiu būdai?
Kaip padėti sau ir kitiems, kurie per šventes liūdi ir jaučiasi niekam nereikalingi? Ką gi daryti, kad šventės linksmintų, gerai nuteiktų ir būtų laukiamos kasmet?
Psichologijos centro „Person premier” specialistai pataria laisvai jaustis tarp aplinkui supančių žmonių ir nevaizduoti nuskriausto bei nelaimingo. Žmonės nemėgsta greta esančių niurzgalių. Kita vertus, būtina skirti laiko savianalizei ir atsakyti į vienintelį klausimą: „kodėl aš likau vienas?”. Atsakymų, kaip ir situacijų, gali būti įvairių: „gal neskambinu senam draugui, bijodamas, kad jo nebėra gyvo?”, „gal nesisveikinu su kaimynais?”, „gal nesugebu atvirai kalbėti?”, „gal nedrįstu pasakyti ką galvoju?”.
Niekas negali savęs priversti būti kitokiu, nei yra, net jei artėja šventės ir laikas švęsti, o ne liūdėti. Sunku, o dažnai ir neįmanoma save priversti jaustis kitaip. Vienišas ar nelaimingas žmogus neretai tiesiog negali elgtis kitaip, nors ir labai norėtų. Tuo tarpu aplinkiniai iš jo reikalauja, kad jis nusišypsotų, išlaisvėtų ir baigtų niurzgėti.
Vienišumo jausmus įveikti padeda artimas ir nevertinantis bendravimas su žmonėmis. Bendraudami su žmonėmis mes pasijuntame reikalingi, mėgiami, pagaliau išgirsti. Tada ir norisi padaryti ką nors gražaus, gero, kad aplinkiniai džiaugtųsi tavo buvimu šalia.
Ar kovoti su liūdesiu efektyviau bendraminčių būryje?
Kur surasti tokius žmones, kurie mokėtų klausytis? Kurie norėtų išgirsti tavo nuomonę, išgyvenimus, gal net ir skausmą?
Visame pasaulyje populiarios bendravimo grupės. Tokio pobūdžio grupes galima rasti ir Lietuvoje. Visada galima įsijungti į bendravimo grupes, vykstančias šiuolaikinės psichologijos centre „Person Premier”.
Į šias grupes renkasi žmonės, norintys pagerinti savo bendravimą šeimoje, darbe, draugų tarpe, sumažinti įtampą bendraujant, sustiprinti pasitikėjimą savimi.
Užsiėmimus, kuriuose dalyvauja iki 10 žmonių, veda patyręs psichologas. Darbas vyksta saugioje, draugiškoje aplinkoje, laikantis tolerantiškumo ir konfidencialumo principų.
Užsiėmimų metu dalyviai diskutuoja, atlieka psichologinius pratimus, filmuojasi įvairiose bendravimo situacijose ir jas analizuoja. Mokomasi elgtis konfliktinėse situacijose, valdyti savo ir kito žmogaus pyktį, korektiškai kritikuoti, išreikšti savo nepasitenkinimą, įtikinamai kalbėti, valdyti pokalbį, diskutuoti ir pan.
Dalyviai išmoksta efektyviau diskutuoti, įtikinamiau kalbėti, lengviau susipažinti, užmegsti ir palaikyti pokalbį bei jį valdyti; laisviau jaučiasi žmonių grupėje, įgyja daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi.
Artėjant šventėms, visiems kurie jaučiasi vieniši, „Person premier” psichologai siūlo stiprybės ir ryžto ieškoti einant į gatves, kavines ar kino teatrus, kur šurmuliuoja žmonės ir gyvenimas. Šeimose gyvenantiems ir linksmai šventėms besiruošiantiems žmonėms siūlome nepamiršti draugų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių per šventes gali likti vieni ir visų užmiršti. Pakvieskime juos pasitikti Šv. Kalėdas ir Naujuosius kartu, taip parodydami nuostabųjį žmogaus norą bendrauti.
