Daugelis žmonių mano, kad nepriklausomai nuo to, gydysiesi slogą ar ne, ji vis tiek praeis per septynias dienas. Tačiau tai ne visai tiesa, nes užgulusi nosis – simptomas įvairių, ir gana rimtų, ligų.
Peršalimas, kvėpavimo takų infekcija
Šiuo atveju slogą sukelia virusai arba peršalimas. Liga skirstoma į kelias stadijas. Pirmojoje stadijoje, kuri paprastai trunka kelias valandas, atsiranda nosies gleivinės susierzinimas, ligoniui niežti nosį, jis čiaudėja. Beje, jeigu pajautėte kutenimą nosyje ir supratote, jog tuoj pat nusičiaudėsite, pirštais suspauskite tarpuakį. Tai žinoma priemonė, kuria naudojasi artistai, kad patetiško monologo metu garsiai nesučiaudėti. Jeigu supratote, jog negalėsite sulaikyti čiaudulio, uždenkite nosį ir burną nosine, antraip galite užkrėsti aplinkinius.
Antrosios ligos stadijos metu atsiranda gleivėtų išskyrų iš nosies, pasunkėja kvėpavimas, nosies šnervės patinsta. Po dviejų trijų dienų liga pereina į trečiąją stadiją. Nosies išskyros tampa drumzlinos, tirštos ir yra gelsvai žalsvos spalvos. Tokia sloga retai trunka ilgiau nei savaitę. Kvėpavimui palengvinti naudojamos įvairiausios kraujagysles sutraukiančios priemonės, tačiau dažniausiai – nosies lašai, purškiamosios priemonės.
Sinusitas
Sinusitas – tai nosies daubų uždegimas. Sinusitų grupei priskiriami haimoritas (prienosio ančių uždegimas), frontitas (kaktos įdubų uždegimas), sfenoiditas (pagrindinio pleištinio ančio uždegimas). Paprastai sinusitas atsiranda kaip peršalimo, gripo, kvėpavimo takų komplikacija, kartais šios ligos priežastis – tymai arba skarlatina.
reklama
Skirtingai nei paprasta sloga, sinusitas gali trukti 2–3 savaites, o negydoma liga dažnai tampa chroniška. Be užgulusios nosies, sinusito požymiai – akių, kaktos, skruostų srities skausmas. Neretai skausmas persimeta į dantis, kaktą arba visą veidą. Jeigu uždegimas apima kaktos arba pleištinį antį, prie visų simptomų prisideda regėjimo pablogėjimas. Paprastai sinusitui gydyti naudojami antibiotikai, fizioterapija, vietinės patinimą mažinančios priemonės. Kartais prienosio antis būtina praplauti antibiotikų tirpalu arba kartais netgi prireikia chirurginės operacijos.
Alergija
Jeigu sloga kartojasi tuo pačiu metų laiku, pavyzdžiui, prasidėjus žydėjimui, greičiausiai dėl to kalta alergija. Beje, alerginė sloga nebūtinai yra sezoninė liga, nes alergenais gali tapti ne tik žiedadulkės, bet ir namų dulkės, gyvūnų kailis, tapetų klijai, cigarečių dūmai. Išskyros iš nosies paprastai būna skystos ir skaidrios. Dažnai esant alerginei slogai vargina čiaudėjimo priepuoliai ir konjunktyvito požymiai – niežti, ašaroja, parausta akys.
Jeigu jus vargina tokia sloga, be antihistamininių preparatų neapsieisite. Kokį preparatą rinktis – tabletes, inhaliacijas, lašus – patars gydytojas.
Ozena
Laimė, ši liga, kuri dar vadinama dvokiančia sloga, gana reta. Nosies gleivinė pasidengia storais šašais, kurie yra specifinio, labai nemalonaus kvapo. Nepaisant to, kad ozena žinoma seniai (ši liga aprašyta dar Hipokrato traktatuose), specialistai iki šiol tiksliai nežino šios ligos atsiradimo priežasčių. Vieni mano, kad dvokiančią slogą sukelia klebsilos ozenos bakterija, kiti įsitikinę, kad ozena atsiranda dėl nosies gleivinės sutrikimų. Ozenai gydyti naudojami antibiotikai, nosies ertmė praplaunama vandenilio peroksidu, skiriamos fizioterapijos procedūros.
Pavojingi lašai
Atšalus orams, nosies lašai tampa populiariausia gydymo priemone. Daugelis naudojančių nosies lašus žmonių mano, jog su gydytoju visai nebūtina tartis. Tačiau nosies lašai, kaip ir bet kokie kiti vaistai, vartojami be gydytojo recepto, gali ir pakenkti. Todėl juos rinktis reikia labai atsakingai. Yra dvi pagrindinės lašų rūšys – kraujagysles sutraukiantys ir aliejinio pagrindo lašai.
Pirmieji pasižymi momentiniu poveikiu: tik įlašinus jų į nosį, iš karto tampa lengviau kvėpuoti. Patekę ant nosies gleivinės, tokie lašai sutraukia kraujagysles, sumažina pabrinkimą ir gleivių atsiradimą. Kraujagysles sutraukiančių lašų negalima vartoti ilgiau nei 5 dienas. Reikalas tas, kad, laikui bėgant, gali atsirasti priklausomybė, ir tuomet jūs jau negalėsite apsieiti be įprastos vaisto dozės. Be to, vartojant šiuos vaistus, nosies gleivinė sausėja, plonėja. Kraujagyslės tampa trapios, dėl to dažnai iš nosies bėga kraujas.
Aliejinio pagrindo lašai yra ne tokie pavojingi. Jie nesausina nosies gleivinės, tačiau nėra tokie veiksmingi. Šie preparatai skirti infekcijai gydyti, o ne slogos simptomams lengvinti. Alergiškiems žmonėms reikėtų atsargiai naudoti šiuos lašus, nes aliejinis jų pagrindas dažnai sukelia alergines reakcijas. Beje, jeigu esate linkęs į alergiją, geriau rinkitės antihistamininio poveikio lašus.
Kaip alternatyva nosies lašams ir purškalams yra valgomosios druskos tirpalas – 1 g valgomosios druskos reikia ištirpinti 100 ml vandens. Tokiu preparatu skalaujant gleivines taip pat galima išsigydyti slogą.
Be to, siekiant greičiau išgydyti slogą, patariama laikinai atsisakyti pieno produktų ir miltinių gaminių. O dar geriau – bent vieną dieną pabadauti.
Kaip teisingai pūsti nosį?
Rodos, nieko nėra sudėtingo – užspaudėte nosį nosine ir stipriai pūstelėjote. Tačiau neteisingas nosies išpūtimas gali dar labiau pabloginti savijautą. Neverta pūsti iškart abiejų šnervių. Jeigu pūsite iškart abi šnerves, gali išsivystyti ūmus otitas, nes tuo metu nosies ertmėje susidaro per didelis spaudimas, ir infekcija gali patekti į ausį. Norėdami to išvengti, stenkitės išpūsti nosį be ypatingų pastangų, valykite kiekvieną šnervę atskirai, vos prasižioję. Šnirpščioti nosies taip pat nerekomenduojama – infekcija gali nusileisti giliau į nosiaryklę. Ir, žinoma, naudokitės tik sausomis, geriausiai vienkartinėmis nosinėmis. Drėgna nosinė – puiki bakterijų ir virusų dauginimosi terpė.
