Bendrojo lavinimo mokyklose bus įrengti konsultaciniai centrai. Juose planuojama konsultuoti pedagogus, kurie mokys vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Konsultacijas gaus ir tokių vaikų tėvai.
Grupės bus mažos
„Šie centrai orientuoti ne vien į klausos ar regos sutrikimų turinčius vaikus. Didesnis dėmesys bus kreipiamas intelekto sutrikimus turintiems mokiniams”, – apie būsimą projektą, kuris bus pradėtas įgyvendinti kitąmet, pasakoja Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiojo ugdymo skyriaus vedėja Regina Labinienė.
Įkūrus konsultacinius centrus, specialiųjų poreikių turintys vaikai mokyklas galės lankyti arčiau savo namų. Iki šiol tokie mokiniai dažniausiai gyvendavo internatuose.
Kuriama reikalinga bazė
Ministerija, įgyvendindama Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programą, jau 2005–2007 metais skyrė daug lėšų etatams ir specialistams ruošti, todėl specialiosios pedagoginės bei psichologinės pagalbos specialistų mokyklose padaugėjo. Specialistų kvalifikacijai tobulinti vyko ES struktūrinės paramos projektai, kuriuos įgyvendinant buvo plėtojamos darbui su specialiųjų poreikių mokiniais, reikalingos kompetencijos. Ateinančiu paramos periodu įgyvendinant įvairius projektus konsultaciniai centrai bus aprūpinti ir reikalingomis priemonėmis.
Konsultaciniams centrams numatyta skirti po maždaug 2 mln. litų. Specialiojo ugdymo skyriaus vedėja apgailestauja, kad tokia suma – maža. „Už tokius pinigus padaryti daug negalima, bet bent jau bus sukurtas pagrindas. Tikimės, kad vadinamųjų minkštųjų projektų metu bus papildyta visa reikalinga mokomoji bazė”, – sako R. Labinienė.
Mokyklas žadama aprūpinti visa reikalinga medžiaga. „Mes skatinsime savivaldybes nebijoti rengti klases tokiems vaikams bendrojo lavinimo mokyklose. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo plėtra, priemonių kūrimas, aprūpinimas jomis – tai tik dalis būsimų projektų, kai konsultaciniai centrai gaus visą reikalingą medžiagą”, – sako specialistė.
Internatuose vaikai tarsi izoliuoti
Manoma, kad atsiradus tokiems centrams bus sprendžiamos ir socialinės problemos. „Europoje netoleruojamas gyvenimas mokyklose, išlaikiusiose internatų sistemą. Vaikas nemato šeimos, gyvena tarsi izoliuoti, – teigia R. Labinienė. – Ne paslaptis, kad dauguma ten patenkančių vaikų – iš socialinės rizikos šeimų. Taip tiesiog sprendžiami jų būsto ir maisto klausimai.”
Įkūrus centrus, vaikai galės gyventi savo namuose, jiems nereikės važiuoti mokytis į Vilnių ar kitus didžiuosius miestus.
Šiuo metu mokyklas, seniau vadintas internatais, lankantys vaikai gyvena dideliuose, dažnai neremontuotuose plotuose. „Jie ne tik atskirti nuo savų šeimų. Seno tipo internatai nejaukūs, pritaikyti 300 vaikų, o juose gyvena nuo 50 iki 150 mokinių”, – sako R. Labinienė.
Vykdoma nuosekli strategija
Valstybinėje švietimo strategijoje vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, skirtas ypatingas dėmesys. Panaudojant ES struktūrinių fondų paramą, daug lėšų skirta projektams, orientuotiems į šiuos vaikus.
Vienas iš pavyzdžių – pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros plėtra. Jai 2005–2007 m. numatyta 3,5 mln. litų. Už šią sumą rekonstruotos 22 tarnybų patalpos. Dar 8 rekonstruojamos kartu su pedagogų švietimo centrais.
Tiesa, kaip sakė R. Labinienė, minėtų lėšų nepakanka, todėl tarnybų patalpos rekonstruojamos tik iš dalies – atliekami būtiniausi darbai.
„Lėšų rekonstrukcijoms reikia tris kartus daugiau, nei skirta pinigų, – sako R. Labinienė. – Tačiau gera žinia ta, kad šią plėtrą planuojama tęsti ir ateinančiu paramos laikotarpiu.”
Šiuo metu šalyje yra 50 savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų, kuriasi dar trys naujos. 27 tarnyboms jau nupirkti nauji baldai ir įranga.
Kas dešimtas vaikas – turintis specialiųjų poreikių
Lietuvoje kas dešimtas mokinys turi specialiųjų poreikių. Į šį skaičių patenka vaikai turintys tarties, regos, klausos intelekto ar kompleksinių sutrikimų. „Šiuos duomenis nuolat lyginame su Europos šalimis ir galiu pasidžiaugti, kad ES kontekste sutrikimų nustatymo, specialiosios pedagoginės pagalbos skyrimo požiūriu užimame labai geras pozicijas”, – sako R. Labinienė.
Internatinėse arba specialiosiose mokyklose mokosi 4 tūkst. tokių vaikų. Tai sudaro 1 proc. visų moksleivių.
