Mažesniems nei 47 cm kūdikiams gresia didžiausias pavojus. Epidemiologijos ir visuomenės sveikatos žurnale pažymima, jog netinkamas vaisiaus vystymasis gali turėti ilgalaikį poveikį smegenų cheminėms reakcijoms. Anot Švedijos tyrėjų, stengiantis padėti nėščioms moterims ir kūdikiams, reikėtų dėti daugiau pastangų. Stokholmo Karolinskos universiteto tyrėjai peržiūrėjo valstybinius berniukų gimimo duomenis nuo 1973 iki 1980 m. bei pastangas mėginti nusižudyti iki 1999 m. Mažiausi kūdikiai lyginti su 50–51 cm kūdikiais. Užfiksuoti 759 mėginimai nusižudyti pasikariant, nusišaunant, pjaunantis, šokant iš aukštai ar priešais transporto priemonę, skandinantis.
Ryšys tarp ūgio gimimo metu ir savižudybės rizikos yra akivaizdžiausias, tačiau 2500 g ir mažiau svėrusiems kūdikiams taip pat grėsė didesnė tikimybė mėginti nusižudyti. Tyrimas parodė, jog gimimo metu normalaus ūgio buvę kūdikiai, kurie suaugę būdavo mažo ūgio 56 proc. labiau negu aukšti vyrai linkę atimti sau gyvybę. Anot tyrėjų, mažas serotonino kiekis smegenyse „atsakingas” už polinkį į agresiją ir savižudišką elgesį. Dr. Ellenora Mittendorfer-Rutz teigia, kad netinkamas vystymasis gimdoje, kurį lėmė motinos vartoti narkotikai, alkoholis ar prasta mityba antrajame nėštumo trimestre (17–32 savaitę) gali lemti kūdikio ūgį gimimo metu ir serotonino apdorojimą kūdikio smegenyse.
