Reanimacija. Taip žmonės trumpina Intensyviosios terapijos skyriaus pavadinimą. Čia laikas sustoja tam, kad pasveikę ligoniai pagalvotų, ką darė ne taip, perkainotų vertybes, iš naujo pamiltų gyvenimą ir žmones.
Kauno medicinos universiteto Intensyviosios terapijos klinikos vadovo docento Vido Pilvinio kabinetas – vienas pirmųjų vos įėjus pro Centrinio reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus duris, kurių ligoniai nevarsto. Jie įvežami, nes čia gydomi tie, kurie patys nepaeina, patys sunkiausi ligoniai.
V.Pilvinio kabinete į akis krinta higienos reikmenys prie praustuvo: dantų šepetėlis ir pasta, barzdaskutė. „Taip, neskaičiuojant nakties miego, čia praleidžiu daugiau laiko nei namuose”, – patvirtina kabineto šeimininkas.
Klinikoje daug laiko praleidžia ne tik jos vadovas. Čia gydytojai ir slaugytojos dirba ne 8 valandas, o visą parą. Jų krūvis suskirstytas pamainomis, kaip ir greitosios pagalbos medikų. Intensyviosios terapijos specialistai nei savaitgalių, nei šventinių dienų nežino. Per Kalėdas ir Naujuosius metus jie dirbo kaip eilines dienas, nes čia vyksta atkakliausios grumtynės už gyvybę. „Mes nebeturime kur perkelti savo pacientų. Tai galime padaryti tik tada, kai jie sveiksta”, – pastebi V.Pilvinis. Kartais to tenka laukti ne savaites, o mėnesius.
Sunkios cukraligės komplikacijos
Vienoje pirmųjų palatų gydytojai ir slaugytojos apspitę ligonį. Jam atliko kažkokią procedūrą. Bet koks veiksmas, kai ligonis nesąmoningas, daugybe vamzdelių prijungtas prie jo gyvybę palaikančios ir jos rodmenis registruojančios aparatūros, atrodo nepaprastai sudėtingas.
Tačiau taip atrodo tik iš šalies. Įgudusiais judesiais medikai ne tik akimirksniu pakeičia kateterį, kad nuolat tekėtų vaistai, bet ir vamzdelį, įvestą į trachėją ar tiesiog į bronchus, kad ligonis galėtų lengviau kvėpuoti.
Dirbtinė plaučių ventiliacija – vienas pagrindinių gyvybės palaikymo būdų. Iš 15 ligonių, gydytų mūsų lankymosi Klinikoje dieną, dirbtinės plaučių ventiliacijos nereikėjo tik vienam. Moteris, čia patekusi dėl cukrinio diabeto komplikacijų, buvo vienintelė, kuri jau galėjo kalbėti.
„Dėl insulino stokos šiai ligonei buvo sutrikusi rūgščių ir šarmų pusiausvyra kraujyje – išsivystė ketoacidozė. Tai labai grėsminga komplikacija. Jos gydymas pirmiausia paremtas skysčių kiekio organizme, insulino ir kalio kiekio kraujyje sureguliavimu”, – pakomentavo docentas V.Pilvinis.
Ant stalelio prie ligonės lovos stovi daugybė butelių su tirpalais, skirtais lašinti į veną. Ligonių, sergančių diabetine ketoacidoze, mirštamumas svyruoja nuo 1 iki 10 proc.
Pandeminio gripo aukos
Kitoje lovoje gydoma 43-ejų metų moteris taip pat sveiksta. Tai didžiausias džiaugsmas medikams.
Ši ligonė čia – daugiau kaip pusantro mėnesio. Tiek laiko ji kvėpuoja dirbtinai ventiliuojant plaučius. Iš pradžių buvo gydoma priešvirusiniais, dabar – antibakteriniais vaistais. Į Intensyviosios terapijos kliniką pateko dėl pandeminio gripo – A(H1N1) viruso sukelto plaučių pažeidimo.
Tokio paties amžiaus vyras, nuo pandeminio gripo komplikacijų klinikoje gydomas dvi savaites, yra daug sunkesnės būklės. „Jo plaučiai griūva, nebėra nė lopinėlio sveiko audinio”, – su liūdesiu balse konstatavo docentas V.Pilvinis.
Liūdni ir ligonio artimieji, parimę prie jo lovos. Aplankyti sergančiųjų, pabūti su jais leidžiama ir čia, nors vyksta labai intensyvus gydymas, kiekvieną ligonį akylai stebi medikai.
Plinta lyg žaibas
„Šis gripas tikrai kitoks. Per devynerius metus, kiek čia dirbu, nebuvo tiek daug mirčių nuo šios ligos. Jos komplikacijos itin sunkios, progresuojančios tiesiog žaibiškai ir nevaldomai”, – paskutiniųjų mėnesių patirtimi dalijasi gydytojas anesteziologas reanimatologas V.Pilvinis.
Jau esant pirmosioms ligos stadijoms darytose rentgeno nuotraukose medikai aiškiai mato, kaip smarkiai būna pakenkti sergančiųjų pandeminiu gripu plaučiai. Tokių ligonių į kliniką vis dar patenka, nors epidemija seniai atšaukta.
Antradienį į Centrinį intensyviosos terapijos ir reanimacijos skyrių buvo atvežtas vyras taip pat dėl plaučių uždegimo. Sveikatos rodmenys, anot medikų, labai blogi.
Devintą parą gydoma moteris, medikų įsitikinimu, taip pat užsikrėtusi A(H1N1) virusu, nors tyrimai to ir nepatvirtino. Tačiau ligos eiga, pabrėžė docentas V.Pilvinis, ir jos komplikacijos – tipiškos pandeminio gripo. Tai plaučių uždegimas, inkstų funkcijos nepakankamumas, sepsinis šokas. Prie šios moters lovos vienu aparatu daugiau: jis palaiko inkstų funkciją.
Naujausias metodas nepadėjo
Gydytojams reanimatologams sunkiausia, kai net maksimaliu režimu ventiliuojant plaučius kraujas deguonies prisotinamas nepakankamai. Tuomet pasitelkiamas dar vienas metodas – ekstrakorporinė membraninė oksigenoterapija (vadinamoji ECMO sistema): kraujas deguonies prisotinamas ne per plaučius, o per membraną.
Membrana – tai specialus aparatas, pro kurį turi tekėti kraujas, panašiai kaip jį valant dializės metodu. Gydymas ECMO sistema yra taikytas trims pandeminiu gripu sirgusiems ligoniams.
„Tačiau tai padėjo pasiekti tik laikiną pagerėjimą. Tris savaites taip buvo gydyta ir moteris iš Šakių rajono. Jai, jau smarkiai sergančiai, buvo atlikta Cezario pjūvio operacija ir gimė sūnus. Gimdyvė po trijų savaičių mirė”, – praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvą sukrėtusį įvykį prisiminė V.Pilvinis.
Mirė ir kiti pandeminiu gripu sirgę ligoniai, kuriems buvo taikyta plaučių ventiliacija ECMO sistema. Gydytojas skaičiuoja Klinikos pacientus – šio sezono gripo aukas. Žino visų jų vardus ir pavardes. Susumavus statistika tokia: du ligoniai po sezoninio gripo komplikacijų pasveiko, trys – mirė; iš šešių, susirgusių pandeminiu gripu, trys pasveiko, trys – mirė. Dar du, sergantieji pandeminiu gripu, yra labai sunkios būklės.
Klinikos vadovui džiaugsmo teikia tai, kad nė vienas iš 70-ies skyriaus darbuotojų gripu per pandemiją nesusirgo. Specialistai apsaugai naudojo medicininius respiratorius, kitas apsaugos priemones.
Labai sunkūs ligoniai
Ne mažiau medikų žinių, jėgų ir dėmesio reikalauja ir kiti jų pacientai. Senukas, sergantis vėžiu, docento V.Pilvinio žodžiais, jau išeina. Tai, kad toks sunkus ligonis yra čia, paneigia mitą, neva onkologiniai ligoniai pasmerkiami mirčiai pirma laiko.
Kasos uždegimo sukeltos komplikacijos – septinis šokas, pūliniai pilvo ertmėje – tai dar vieno sunkaus ligonio diagnozė. Ne tik prie dirbtinės plaučių ventiliacijos, širdies, kitų organų veiklos sekimo aparatūros ir ligonio kūno prijungti vamzdeliai, bet ir drenai iš pilvo ertmės pūliniams nutekėti, enterinio maitinimo, vaistų lašinimo sistemos – taip apkaišytas šis žmogus.
Ne tik trečdalį kūno paviršiaus ploto, bet ir kvėpavimo takus gaisre nudegęs vyras, atrodo, yra pasmerktas. Bet medikai daro viską, kad jis pasveiktų, ir puoselėja dideles viltis.
Kodėl medikai renkasi tokį sunkų darbą? Gydytojas V.Pilvinis patvirtina, kad neretai naktį būna sunku užmigti. Akyse – sunkiausių ligonių veidai, mintyse – jų gydymo būdai. Tačiau tėčio dėmesio reikia ir vaikams: aštuoniolikmetei Rugilei ir trylikamečiam Povilui.
„Kenčia artimieji”, – pripažįsta gydytojas, branginantis visas laisvalaikio valandėles su šeima. Džiaugiasi, kai randa laiko su žmona pasivažinėti dviračiu (juo šiltuoju metų laiku kasdien važiuoja į darbą) ar kai žaidžia badmintoną vienminčių klube.
V.Pilvinis kalba, kad judėjimas, bendravimas, rūpinimasis ne tik savimi, bet ir kitais, gyvenimo vertybių perkainojimas ir tempo sulėtinimas – tai vaistai, galintys padėti apsisaugoti nuo būklės, atvedančios į reanimacijos palatą.
Čia laikas sustoja. Arba – teka labai, labai lėtai. Pasitaiko, kad mėnesius gydytiems ir pasveikusiems pacientams reanimacijoje praleistas laikas tiesiog iškrenta iš jų gyvenimo.
„Buvimą čia reikia įvertinti kaip perspėjantį ženklą, kad kažką darei ne taip, kad laikas pažvelgti į gyvenimą kitu žvilgsniu ir jį keisti”, – balsu mąsto docentas V.Pilvinis, kasdien matantis ligonių kančias.
Gydytojas sako: mirtis nėra graži. Intensyviosios terapijos klinikoje skausmo labai daug. Tačiau džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu, kai ligonis pasveiksta, dar daugiau. Sveikųjų ir savo pacientų docentas prašo nesusvetimėti, neužsidaryti tarp keturių sienų, neįkalinti savęs prie televizoriaus ir kompiuterio.
„Jaunas mano kaimynas, rūkantis lifte, mažais žingsneliais jau eina reanimacijos palatos kryptimi. Lipdami į devintą aukštą laiptais, sunkiai nešančiajam pasiūlydami pagalbą, suteiktume sau ir kitiems ir fizinės, ir dvasinės sveikatos”, – kviečia Intensyviosios terapijos klinikos vadovas V.Pilvinis.
Skaičiai ir faktai
Kauno medicinos universiteto Intensyviosios terapijos klinikos Centriniame reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje yra 15 lovų, per metus gydoma apie 2 tūkst. ligonių. Jų mirštamumas – 18-19 proc., Europos šalių vidurkis – 25-30 proc.
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos, Kardiochirurgijos, Neurochirurgijos, Neonatologijos, Vaikų ligų klinikose yra šių klinikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai.
