Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė ir Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga šiandien pristato projekto „Vienos ligos kelias” tęsinį, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į būtinybę optimaliau naudoti išsėtinės sklerozės gydymui skiriamas lėšas ir nediskriminuoti Lietuvos pacientų dėl gydymo prieinamumo.
Dėl santykinai aukšto sergamumo rodiklio Lietuva priskiriama didelio išsėtinės sklerozės paplitimo regionui – šiuo metu išsėtine skleroze šalyje serga beveik 3 tūkst. žmonių. Tai vienintelė liga, kuri išskirtinai beveik daugumai pacientų prasideda jauname amžiuje.
Specialistų skaičiavimais vieno paciento gydymas metams apytiksliai kainuoja daugiau nei 40 tūkst. litų. Bendri tiesioginiai su gydymu susiję kaštai, įskaičiuojant gydymą stacionare ir ambulatoriškai, per metus kainuoja daugiau nei 50 tūkst. litų.
Užsienyje atlikti makroekonominiai vertinimai rodo, kad gydymo medikamentais kaina sudaro tik 30-40 proc. visų išlaidų, kurios susijusios su sergančiųjų išlaikymu ir gydymu, todėl bendrieji realūs kaštai vienam pacientui gali siekti daugiau nei 100 tūkst. litų. Be to, išsėtinės sklerozės kaštai yra tiesiogiai susiję su ligos progresavimu – lyginant lengvą ir sunkią ligos stadijas jie padidėja nuo 4 iki 7 kartų.
Projektas „Vienos ligos kelias” vakar buvo pristatytas apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo Sveikatos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, kitų institucijų atstovai, nevyriausybinės organizacijos ir gydytojai. Diskusijos dalyviai aptarė išsėtinės sklerozės kaštus, antrosios pakopos gydymo efektyvumą ir diskutavo apie galimus būdus pakeisti esamą situaciją.
„Išsėtinė sklerozė – jaunų žmonių liga, kuri tampa ypač skausminga, kai žmogus praranda darbingumą. Tyrimai rodo, kad net 36 proc. pacientų anksti pasitraukia iš darbo rinkos. Jų pasitraukimas reiškia papildomas išlaidas ne tik jiems patiems, tačiau ir valstybei, kuri turi garantuoti gydymą ir socialines išmokas. Visiškai akivaizdu, kad būtina peržiūrėti skiriamas lėšas ne tik sveikatos sektoriuje, bet ir konsoliduoti socialinėje srityje valdomus resursus. Šiuo projektu norime atkreipti dėmesį į tikruosius ekonominius išsėtinės sklerozės aspektus, kurie reiškia, kad valstybė turi optimaliai naudoti išsėtinės sklerozės gydymui skiriamas lėšas ir užtikrinti, kad pacientai netaptų našta. Taip pat, be sauso ekonominio skaičiavimo, būtina atsižvelgti į žmogiškąjį aspektą. Lietuvoje, skirtingai negu užsienyje, niekas nevertina kiek pacientai kenčia dėl ligos ir jos gydymo, kai jie negauna modernių vaistų, kaip suprastėja jų gyvenimo kokybė, kokią depresiją ir skausmą tenka patirti jiems ir jų artimiesiems”, – sako projekto „Vienos ligos kelias” iniciatorė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.
Šiuo metu Europoje jau yra prieinamas naujas išsėtinės sklerozės gydymo metodas – imunomoduliuojantis gydymas. Šis antrosios pakopos gydymas gali būti skiriamas pacientams, kurių organizmas priprato prie pirmosios pakopos gydymo ir yra neefektyvus bei tais atvejais, kai ligos eiga yra ypač staigi.
„Išsėtinė sklerozė paliečia ne tik pacientą, tačiau ir jo aplinką – šeimai ir artimiesiems dažnai tai tampa nauja, daug kainuojančia našta. Kalbėdami apie šią ligą pamirštame, kad skiriant tinkamą gydymą pacientai gali ilgiau išlikti darbingi ir tokiu būdu taupyti valstybės lėšas. Lietuvos išsėtinės sklerozės pacientai yra diskriminuojami dėl gydymo – gydytojai negali jiems skirti naujausių vaistų, nes jie yra nekompensuojami. Nesenai dalyvavau Europos išsėtinės sklerozės platformos susitikime, kur ypač buvo akcentuojama, kad Europos sąjungos šalyse pacientai jokiu būdu negali būti diskriminuojami”, – teigia Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė sekretorė Aldona Droseikienė.
Kaip teigia projekto „Vienos ligos kelias” iniciatoriai, vertinant išsėtinės sklerozės gydymą ypač svarbu atsižvelgti į tai, kaip sumažėja ligos paūmėjimai, neįgalumo progresavimas, darbingumo praradimas, atitolinimas pasitraukimas iš darbo rinkos, vėlesnis slaugos poreikis ir gerinama gyvenimo kokybė.
Visi su išsėtine skleroze susiję kaštai skirstomi į tiesioginius medicininius, tiesioginius nemedicininius, netiesioginius ir žmogiškuosius.
Išsėtinė sklerozė (IS) – luošinanti lėtinė centrinės nervų sistemos liga, sukelianti negalią jauniems, darbingo amžiaus žmonėms. Vidutiniškai 7 metais žmogaus gyvenimą trumpinanti liga tik mažiau negu kas dešimtam pacientui po 30–40 metų nuo ligos pradžios neišsivysto į sunkų ryškų neįgalumą. Pasaulyje išsėtine skleroze serga apie 2,5 mln. žmonių, Europoje – apie 400 tūkst. Kasmet užfiksuojama apie 80 naujų išsėtinės sklerozės atvejų. Dažniausiai serga 18-50 metų žmonės, moterys dvigubai dažniau nei vyrai. Lietuvoje IS pagal ligų sunkumo klasifikavimo kriterijus užima 2-ąją vietą, po širdies ir kraujagyslių ligų.
