„Savanoriškai išreikšdamas savo valią sutinku, kad mano palaikai būtų panaudoti moksliniams tyrinėjimams, medicinos studentų mokymui, gydytojų praktiniam mokymuisi.” Tai citata iš Paskutinės valios pareiškimo, kurį yra užpildę kelios dešimtys mūsų šalies gyventojų.
Išlydėti du pasiaukojusieji
Praėjusią savaitę du žmonės, kurie prieš prieš savo mirtį buvo pareiškę paskutinę valią jų kūnus atiduoti mokslui, Kauno medicinos universiteto koplyčioje garbingai palydėti amžinam poilsiui. Josefas Antanas Janus po mirties tarnavo mokslui dvejus, Gintaras Gudonis – vienus metus.
„Man buvo gera žinoti, kad Gintaras yra čia pat, vos už kelių kvartalų, ir nėra užkastas po žeme”, – prisipažino G.Gudonio, likus mėnesiui iki mirties užpildžiusio Paskutinės valios pareiškimą, našlė Rūta Žygienė.
Žinomas kaunietis, televizijos režisierius ir operatorius, „KaunasJazz” ir Tarptautinio Pažaislio muzikos festivalio metraštininkas, buvusio populiaraus vokalinio instrumentinio ansamblio „Kertukai” narys G.Gudonis nuo sunkaus plaučių vėžio mirė prieš metus. Praėjusią savaitę kremuoti jo palaikai buvo išbarstyti į Talšos ežerą Šiaulių rajone. Tokia buvo velionio valia. Kaip ir kita, savo palaikus paaukoti Kauno medicinos universiteto Anatomijos institutui.
„Visi norime būti sveiki, bet nė vienam nepasisekė išvengti ligos. Susirgę skubame pas gydytojus. Jie gali būti geri arba blogi. Gero gydytojo nebus be gerų studijų. Studijuoti anatomiją be žmogaus kūno – tai tas pats, kaip stebėti žvaigždes dieną šviečiant skaisčiai saulei”, – kalbėjo Kauno medicinos universiteto Anatomijos instituto vadovas profesorius Dainius H.Pauža.
Kūno donorystės prasmė
Valia po mirties savo kūną paaukoti mokslui nėra naujas reiškinys pasaulyje. Organų donorystė Lietuvoje vis labiau populiarėja, šimtai žmonių išplėšti iš mirties, persodinus jiems donorų organus. Kūno donorystė tarnauja mokslui.
„Aplankyti ligonį su užuojauta – bergždžias darbas. Tikras yra toks, kai padedi pasveikti”, – Kauno medicinos universiteto koplyčioje vykusiame asmenų, paaukojusių savo palaikus medicinos mokslo ir studijų pažangai, pagerbimo ir atsisveikinimo liturgijoje kalbėjo Kauno medicinos universiteto kapelionas kunigas Artūras Kazlauskas.
Jis pabrėžė: visuomet jauskimės reikalingi kitiems. Galima būti reikalingam ir po mirties.
Gydytojai nematė vėžio
G.Gudonis mirė būdamas 61 metų. Jį palaužė vėžys, kurio gydytojai, anot R.Žygienės, laiku nesugebėjo nustatyti.
„Buvo balandis, kai Gintaras pradėjo dusti. Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje gydė dešimt dienų, bet dusulio priežasties nerado. Išleisdami namo pasiūlė išsitirti miego terapijos kabinete, nes, sakė, galbūt liežuvėlis užkrenta ant gerklų miegant”, – prisimena R.Žygienė.
Kai po savaitės greitosios pagalbos medikai nuvežė G.Gudonį į Kauno medicinos universiteto klinikas, ten tyrinėjo širdį, nes ji prieš dvejus metus buvo operuota.
„Tikra ligos diagnozė paaiškėjo likus trims savaitėms iki mirties. Kai po širdies echoskopijos procedūros vyras atsiprašė gydytojos, kad negali skubiai išeiti iš kabineto, nes jį labai dusina, gydytoja echoskopu ištyrė plaučius. Nustatė ketvirtos stadijos vėžį, plaučiai buvo pilni vandens”, – su apmaudu kalba R.Žygienė.
Inžinieriaus ir chorvedžio diplomus turėjęs, grojęs fortepijonu, tapęs, rašęs eiles G.Gudonis turėjo daugybę kūrybinių planų. Juos nutraukė liga. Netruko apimti mirties nuojauta.
„Gulėdamas ligoninėje Gintaras vis kalbėjo apie kūno kremavimą. Sakė, kad kūnas tėra namas, kuriame gyvena siela. Jis buvo labai tikintis, kas rytą skaitydavo Šventąjį Raštą. Gal tai padėjo išeiti palyginti labai lengvai, sirgus tokia sunkia liga. Gintaras užgeso tyliai, be skausmo, netgi su šypsena veide”, – lėtai taria žodžius moteris.
Sužinojo iš laikraščio
Mirtis buvo greitesnė už gyvenimą: balandį pradėjęs dusti, G.Gudonis mirė birželio 30 d. Tačiau suspėjo užpildyti Paskutinės valios pareiškimą. Apie tokią galimybę sužinojo gulėdamas ligoninėje iš laikraščių, kurių artimieji jam atnešdavo.
„Paprašė atnešti pareiškimą užpildymui ir išsiaiškinti, kaip tai įteisinti. Reikėjo trijų liudininkų, trijų egzempliorių”, – prisimena R.Žygienė.
Ji tokiam vyro sprendimui neprieštaravo. Šiandien pritaria dar labiau.
„Norint gauti, reikia duoti. Savo kūno tikrai nereikia gailėti, juolab kai patiri, kad yra gydytojų, kurie gydo žmones nemokėdami to daryti”, – įsitikinusi R.Žygienė.
G.Gudonis jos prašė po jo mirties niekam nesakyti, kad jis mirė. Mokė sakyti taip: buvo – nėra. Dar gyvam esant susitarė, kad pelenus išbarstys į Talšos ežerą, kuris matosi nuo Gintaro mamos kapo senosiose Šiaulių kapinėse. G.Gudonis buvo tos nuomonės, kad nereikia kapų, nereikia laidotuvių.
Vyro pavyzdys įkvėpė
Kunigas A.Kazlauskas, aukodamas šv.Mišias, pridūrė, kad savo kūnus paaukojusių mokslui mirusiųjų artimieji yra ir studentai.
„Šiandien ir aš pasirašysiu tokį pasižadėjimą”, – po šv. Mišių pasakė Birutė Janus.
Moters nuomone, jos vyro J.A.Janus apsisprendimą po mirties paaukoti savo kūną mokslui lėmė tai, kad jis didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jaunas būdamas išvyko už Atlanto, o į tėvynę vyras sugrįžo sulaukęs garbaus amžiaus. Vos grįžęs užpildė Paskutinės valios pareiškimą. Amerikoje tai įprasta.
Lietuvoje J.A.Janus praleido paskutiniuosius dvejus savo gyvenimo metus. Mirė 2008-aisiais, būdamas 93-ejų.
„Pritariu brolio apsisprendimui, juolab dabar, išgirdusi kunigo ir profesoriaus nuomonę šiuo klausimu”, – po liturgijos pasakė J.A.Janus sesuo Pranciška Juozėnienė, į mirusiųjų ir pasiaukojusiųjų pagerbimą atvykusi iš Vabalninko.
„Labai geras toks sprendims, būtų gerai, kad daugiau žmonių taip darytų”, – pritarė moters dukra Aldona Valickienė.
Ji su seserimi dar šį pavasarį lankėsi Kauno medicinos universiteto Anatomijos institute. Jo vadovas profesorius D.H.Pauža parodė moterims jų dėdės kūną. Dabar jisai kremuotas, urna su palaikais bus saugoma universiteto Anatomijos muziejuje, kol pradės veikti Vainatrakio kapinės. Ten Kauno medicinos universitetui skirtas sklypas, kuriame bus įrengtas kolumbariumas.
Universitetas prižiūri kapus
Palaikai Anatomijos institute tarnauja mokslui iki 3 metų.
„Šį terminą sąlygoja palaikų balzamavimo ypatybės ir žmogaus kūno anatomijos studijų trukmė. Po trejų metų palaikai kremuojami arba laidojami be kremavimo. Tai priklauso nuo pareiškėjo valios”, – paaiškino Anatomijos instituto direktorius D.H.Pauža.
Moksliniams tyrimams ir studijoms panaudoti žmonių palaikai karstuose arba urnose laidojami Kauno miesto kapinių sklype, kuris skirtas Kauno medicinos universitetui. Pagal pareiškėjo valią palaikai gali būti palaidoti ir kitur. Kauno medicinos universiteto Anatomijos institutas prisiima visokeriopą atsakomybę už palaikų kremavimą, palaidojimą ir kapo priežiūrą.
Anatomijos instituto specialistai nuolatos papildo Anatomijos muziejaus mokomųjų eksponatų kolekciją, kurioje jie saugomi ir naudojami mokyti medicinos studentus. Anatomijos eksponatai vaizduoja atskiras žmogaus kūno dalis ir organus. Sutikimą, kad palaikų dalys ar organai būtų panaudoti kaip anatominiai eksponatai, taip pat galima pareikšti pildant Paskutinės valios pareiškimą.
