Meteorologai prognozuoja, kad savaitgalį Lietuvos jau laukia rudeniški orai. Bet neatmetama tikimybė, kad karštis, alinęs šią tvankią vasarą, dar sugrįš. Ar ištversime paskutines kaitros atakas?
Daugybė iškvietimų
Lietuvos ligoninių priimamuosiuose – ypatingoji padėtis. Oro temperatūrai kelias dienas laikantis virš 30 laipsnių, medikus užplūdo karščio aukos.
Daugiau kaip 300 iškvietimų per parą, pusė jų – dėl perkaitimo, silpnumo, padažnėjusio pulso, sumažėjusio kraujospūdžio. Tokia Greitosios pagalbos gydytojų statistika.
Vilniaus universitetinė ligoninė per parą sulaukė po 10–15 naujų pacientų, kuriems būtina skubi kardiologinė pagalba. Panaši statistika ir Kaune.
Klaipėdos vaikų ligoninėje medikams teko reanimacijoje gydyti dvejų metų vaiką, ištiktą traukulių. Jam buvo nustatytas šilumos smūgis.
Šiuo metu Klaipėdos vaikų ligoninės reanimacijos skyriuje dirbantis kaunietis Rimantas Kėvalas teigė, kad dažnai atvedę savo vaikus į paplūdimį tėvai praranda atsakomybės jausmą: „
Vaikai – rizikos grupė
Kuo mažesnis vaikas, tuo jis jautresnis saulės spinduliams. Dėl tam tikrų vaiko fiziologinių ypatybių per jo odą išgaruoja didelis kiekis vandens – sutrinka elektrolitų balansas, taip pat padidėja kraujo klampumas. Į šį pokytį reaguoja smegenys, todėl prasideda traukuliai.
Vaikai iki trejų metų dažniausiai neprimena, kad reikia duoti jiems gerti. Todėl tėvai kartais užmiršta pasiūlyti vaikui vandens. Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos bei Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas docentas Rimantas Kėvalas apgailėstaija, kad anaiptol ne visi tėvai turi pakankamai žinių ir atsakomybės.
Docento teigimu, Kaune per savaitę į medikus kreipiasi bent kelių tėvų vaikai, kurių atžalos nudegė saulėje. O Australijoje, kur karščiai siekia 40 laipsnių, R.Kėvalas sutiko tik vieną vaiką, kuriam dėl saulės nudegimo teko suteikti skubiąją pagalbą.
„Mūsų tėvai dar neturi atsakomybės jausmo, – konstatuoja R.Kėvalas. – Jie kartais palieka užrakintame automobilyje savo vaiką, nors ten karšta kaip saunoje.”
Pavojinga širdininkams
Karštis pavojingas ne tik vaikams ir kūdikiams. Rizikos grupei priskiriamos ir nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat asmenys, sergantys širdies, kraujagyslių, kepenų, inkstų bei kitomis lėtinėmis ligomis.
Medikai perspėja: kai oras įkaista iki 33 laipsnių, organizmas jau nesugeba išspinduliuoti šilumos pertekliaus. Dėl to išsiplečia kraujagyslės, padidėja širdies apkrova ir smarkiai sutirštėja kraujas.
Ypač blogai jaučiasi perkaitę žmonės, kai krinta kraujospūdis. Sutirštėjus kraujui, greičiau susidaro trombai, užkemšantys aterosklerozės pažeistas kraujagysles.
Perkaitęs žmogus jaučia vangumą, mieguistumą, dingsta noras ką nors dirbti. Jis net saulėkaitoje gali užmigti. Karštą ir drėgną dieną aktyvaus žmogaus organizme jau po 15 minučių pradeda mažėti skysčių.
Saulės ar šiluminis smūgis – anaiptol ne vienintelis sveikatos sutrikimas, kurį gali sukelti karščiai. Gerokai daugiau žmonių, taip pat ir jaunų, pirmiausia sušlubuoja širdis.
Pagrindinė priežastis, kodėl karštomis dienomis sustreikuoja širdis, – mes netenkame pernelyg daug skysčių. Dėl to padidėja trombų susidarymo, hipertoninių krizių, net insulto tikimybė.
|
Pirmoji pagalba ištikus saulės smūgiui Skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą; Paguldykite jį truputi pakelta galva arba pasodinkite; Atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę; Vėdinkite ventiliatoriumi ar kita priemone; Apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu; Ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu; Pasiūlykite vėsesnio gėrimo; Jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis); Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą. |
|---|
