Gydymo įstaigos liks be slaugytojų – tokią niūrią ateitį po šių metų stojamųjų egzaminų į aukštąsias mokyklas prognozuoja sveikatos mokslų atstovai uostamiestyje.
Neskyrė nė lito
Švietimo ir mokslo reforma skaudžiai smogė sveikatos mokslams. Valstybei prioritetu esą pasirinkus gydomąją mediciną, nuskriaustos liko slaugos, visuomeninės sveikatos ir kitos specialybės.
Slaugytojus su aukštuoju išsilavinimu Lietuvoje ruošia trys universitetai: Kauno medicinos, Vilniaus ir Klaipėdos. Tačiau valstybė neskyrė nė lito būsimiems šios specialybės atstovams.
Tarp valstybės finansuojamų vietų – vos viena per visą Lietuvą skirta visuomenės sveikatos specialistui, dvi – būsimiems ergoterapeutams ir septynios kineziterapeutams.
Klaipėdos universitete (KU) iš valstybės biudžeto nefinansuojama nė viena iš šių specialybių. Tad sveikatos mokslus čia pasirinkusiems studentams teks patiems mokėti už studijas.
Didžioji liūto dalis valstybės finansuojamų vietų atiteko gydomajai medicinai ir odontologijai. Bet pagal šių metų studijų prioritetus neliko viduriniosios grandies – slaugytojų.
KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas Artūras Razbadauskas tokią situaciją įvertino kaip neigiamą švietimo ir mokslo reformos pasekmę, kuri po kelerių metų gali skaudžiai atsiliepti sveikatos priežiūrai.
Pritrūks specialistų
Šiemet buvo pirmieji metai, kai esą taip neapgalvotai paskirstytas finansavimas būsimiems sveikatos mokslų specialybių studentams.
Pasak A.Razbadausko, net jei patys studentai mokės už savo studijas, jų vis tiek bus paruošta kelis kartus mažiau nei reikėtų. Pagal realią situaciją slaugytojų reikia penkis kartus daugiau nei gydytojų.
„Jei tokia studijų finansavimo tendencija išliks ir ateityje, gydytojai dirbs vieni. Gydytojas negali dirbti be slaugytojo”, – niūrią perspektyvą piešė pašnekovas.
Dekano manymu, tokia valstybės politika gali sujaukti visą medicinos sistemą. Be to, tai esą parodo ministerijoje sėdinčių žmonių neišmanymą apie specialistų poreikį ir esamą situaciją sveikatos apsaugoje.
Švietimo ir mokslo ministerija turėjo suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija specialistų poreikį, įsitikinęs A.Razbadauskas.
Nors slaugytojus ruošia ir kolegijos, tačiau visame pasaulyje slauga pripažįstama kaip mokslas. Tad medicinoje nepakanka tik tiesiogiai į savo darbą orientuotų specialistų. Be to, kolegijos esą neruošia visuomenės sveikatos specialistų.
„90 proc. sveikatos priklauso nuo mūsų gyvensenos. Gydytojai tik 10 proc. gali koreguoti ar išgydyti negalavimus. Kaip reikia rūpintis sveikata, moko visuomenės sveikatos specialistai”, – aiškino dekanas.
Vilioja į užsienį
Lietuvoje iš viso yra apie 8 tūkst. gydytojų ir 40 tūkst. slaugytojų. Jei gydytojų sumažėtų – didelės bėdos nebūtų, o štai slaugytojų stoka atsilieptų labiau, tikino pašnekovas.
Vadovaujantis jauniems gydytojams, internams A.Razbadauskas pastebėjo, kad dauguma jų išvažiuoja į užsienį. Svečiose šalyse paklausios ir slaugytojos iš Lietuvos.
Pasak dekano, užsieniečiai itin vertina slaugytojų darbą, tad ieškoti šių specialistų atvažiuoja ir į Lietuvą.
„Gerai, kad mūsų slaugytojos nekalba angliškai, nes tada visos išvažiuotų ir pas mus jų neliktų. Užsieniečiai mūsų slaugytojus dabar aktyviai vilioja pas save ir rekrūtų ieško net tarp studentų”, – pasakojo gydytojas.
Slaugytojai, ergoterapeutai, kineziterapeutai esą atlieka patį juodžiausią darbą, o laurai atitenka gydytojui. Tad susidaro neteisinga situacija, kad šių specialybių studentai turi imti paskolas ne tik pragyvenimui, bet ir sumokėti už mokslus.
Sveikatos fakulteto dekanas kartu su KU vadovais jau aptarė susiklosčiusią situaciją, tad pasibaigus vasarai planuoja kreiptis į atitinkamas instancijas.
Lėmė ekonominė situacija
Per šešias Lietuvos kolegijos, ruošiančias slaugytojus, paskirstyta 12 tūkst. valstybės finansuojamų vietų.
Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos fakulteto dekanės Vidos Staniulienės manymu, toks lėšų paskirstymas yra tinkamas. Jos nenustebino, kad šių specialybių studijos nefinansuotos universitetuose.
Pasak V.Staniulienės, suveikė ekonominiai svertai – slaugytojo paruošimas kolegijoje yra pigesnis nei universitetuose. Be to, kolegijose specialistai labiau orientuojami į praktinę veiklą.
Iš mokslus baigusių slaugytojų mokslininko karjerą ar tolimesnes studijas pasirenka vienetai. Nors būtent į šią kategoriją orientuojami mokslai universitete.
„Studijos universitete yra brangesnės ir ilgesnės, tad valstybė protingai paskirstė pinigus. Nereikia vieniems kitų dubliuoti”, – mano V.Staniulienė.
Bendrosios praktikos slaugytojo bakalauro studijos kolegijoje trunka 3,5 metų, o universitete – ketverius.
Sulaukė stojančiųjų antplūdžio
Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos fakulteto dekanė džiaugėsi šiemet ypač aktyviais stojamaisiais į jų siūlomas specialybes.
Kolegija ruošia bendrosios praktikos slaugytojus, burnos higienistus, kineziterapeutus, odontologinės priežiūros specialistus. Nemaži konkursai susidarė į visas šias specialybes.
Užpildytos visos valstybės finansuojamos vietos, o į kai kurias specialybes sudaryta daugiau grupių nei planuota.
Anot V.Staniulienės, būsimieji studentai rinkosi specialybes, kurias baigus nėra sudėtinga įsidarbinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
|
Pirmakursių pasiskirstymas pagal valstybės finansuojamas (VF) ir mokamas (M) vietas Klaipėdos universitete Kauno med. universitete Vilniaus universitete Slauga 0 (VF) ir 17 (M) 0 ir 21 0 ir 23 Visuomenės sveikata 0 ir 30 0 ir 26 1 ir 39 Ergoterapija 0 ir 15 2 ir 4 0 ir 16 Kineziterapija – 4 ir 49 3 ir 68 Medicina – 154 ir 280 180 ir 0 Odontologija – 105 ir 63 – Farmacija – 40 ir 100 – |
|---|
