Lietuvoje pastaruoju metu išaugo sergamumas gripu, perspėja sveikatos priežiūros specialistai.
Praeitą savaitę iš 10 tūkst. gyventojų gripu arba ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sirgo 60 žmonių. Epidemija skelbiama, kad 10 tūkst. gyventojų tenka 100 sergančiųjų.
„Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) mato, kad jau šiais metais neįprastai anksti vėl daugėja gripo susirgimų Lietuvoje”, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.
Pasak S.Čaplinsko, pastaraisiais metais stebimos skiepijimosi ne tik nuo gripo, tačiau ir kitų ligų – hepatito A ir B, vėjaraupių, mažėjimo tendencijos.
„Matome, kad ne tiktai gripo skiepijimosi apimtys, bet ir kitų skiepų apimtys, taip pat vaikų skiepų apimtys Lietuvoje pradėjo mažėti. Mes puikiai suprantam, kad tai gali turėti ateityje labai sudėtingas ir neigiamas pasekmes”, – sakė ULAC direktorius.
Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės, toks sergamumo lygis rugsėjo mėnesį buvo pasiektas tik pernai. Tuo metu ankstesniais metais vos prasidėjus rudeniui gripu ir ŪVKTI sirgdavo kur kas mažiau gyventojų.
„Pandemija kaip ir pasibaigusi, bet tai yra tiesiog teorinis pasakymas. Dabar yra popandeminis laikotarpis, jis visiškai neleidžia galvoti, kad mes jau esame laisvi nuo pandeminio viruso cirkuliavimo”, – kalbėjo D.Razmuvienė.
D.Razmuvienės teigimu, praėjusio gripo sezono metu nuo šios ligos pasiskiepijo 7,6 proc. gyventojų, arba lygiai tiek pat kaip ir 2008-2009-aisiais metais.
Tuo metu vyresnių nei 64 metų gyventojų grupėje pasiskiepijusių nuo gripo pernai netgi sumažėjo. 2008-2009 metais nuo šios ligos pasiskiepijo 23,6 proc., tuo metu 2009-2010-aisiais – 21,7 proc. vyresnių nei 64 metų gyventojų.
Specialistės įsitikinimu, didelę įtaką apsisprendimui, ar verta skiepytis, turi gydytojai.
„Lietuvoje (…) iš 5 medikų, ko gero, 4, galiu drąsiai teigti, atkalba savo pacientus nuo skiepijimosi galimybės. Būtent tas sprendimas neskirti vakcinos, aš kalbu apie medikų sprendimą, yra sprendimas prisiimti šios ligos riziką”, – kalbėjo ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.
Pasak jos, visuomenė labai imli neigiamai informacijai. Tai esą puikiai įrodo nedideli skiepijimosi nuo pandeminio gripo mastai. Iš 27 tūkst. vakcinos dozių per maždaug 8 mėnesius panaudoti vos 5 tūkst. Beveik pusė pasiskiepijusių – sveikatos priežiūros specialistai, kiti – sergantieji lėtinėmis ligomis.
Pernai gruodį įsigyta likusia vakcina nemokamai pasiskiepyti gyventojai gali iki lapkričio 1-osios, kada baigsis jos galiojimo laikas. Vis dėlto asmenys, pasiskiepiję tik šia vakcina nebus apsaugoti nuo poros kitų šiuo metu jau cirkuliuojančių A(H3N2) ir B gripo tipų.
„Toje vakcinoje yra vienas antigenas, pandeminis A (H1N1)”, – teigė D.Razmuvienė.
Tuo metu vakcinoje nuo sezoninio gripo bus visi trys komponentai. Rizikos grupėms priklausantys gyventojai – vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, nėščiosios, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai – asmens sveikatos priežiūros įstaigose bus skiepijami nemokamai.
Tuo metu kitiems skiepytis pageidausiantiems gyventojams teks susimokėti apie 30 litų. Dar daugiau, 40-50 litų, kainuos nauju būdu, į odą švirkščiama vakcina.
Asmenims, negalintiems vakcinai skirti tiek lėšų, pasak S.Čaplinsko, racionalu nemokamai pasiskiepyti vakcina nuo pandeminio gripo ir tokiu būdu apsisaugoti nors nuo vienos iš šiuo gripo sezonu vyrausiančios gripo formos.
Pasak Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos docentės Ligitos Jančorienės, pasiskiepijus nėra garantijos, kad pavyks išvengti ligos, tačiau tikėtina, kad ji praeis lengviau ir nekils komplikacijų.
S.Čaplinsko teigimu, skiepytis nuo gripo palankiausia rugsėjo-spalio mėnesiais.
Pernai gripu Lietuvoje sirgo beveik 60 tūkst. žmonių. Tai yra tai 8,5 karto daugiau nei 2008-2009 metais ir 3 kartus daugiau nei 2007-2008-ųjų gripo sezonų metu.
Hospitalizuota beveik trečdalis į gydymo įstaigas besikreipusių gyventojų, kurių daugiau nei 6 proc. buvo gydomi intensyvios terapijos skyriuose. Dešimtadaliui prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos.
2009-2010 metų gripo sezonas nusinešė 23 gyvybes.
