Šios žiemos šalčiai Kaune dar nepareikalavo didžiausios aukos – žmogaus gyvybės.
Bet vieną žmogų nuo mirties sušalus medikams jau teko gelbėti. Kitų kelių kauniečių, spėjusių patirti šalčio pasekmes, sveikatos būklė buvo geresnė: pakako minimalios specialistų pagalbos ir šilto kampo.
Tikro klientų antplūdžio sulaukė Kauno miesto savivaldybės
įsteigti Nakvynės namai. Kaip trečiadienį naujienų agentūrai ELTA sakė šių namų direktorė Zita Verbavičienė, dar pirmadienį situacija buvo įprastinė, tačiau vėliau, šalčiui sustiprėjus, ji iš esmės pasikeitė.
„Antradienį pradėjo plūsti benamiai vyrai, tarp kurių – daugybė žmonių be dokumentų. Yra ir su psichine negalia, gal pasimetusių, nesiorientuojančių aplinkoje. Labai daug turinčių rimtų sveikatos problemų. Sunku išsiaiškinti, ar tie žmonės iš tikrųjų be artimųjų, galinčių juos bent laikinai priglausti, suteikti pagalbą. Per tris padalinius turime 158 vietas. Moterims jų yra tik 20, tiek ir pakanka”, – sako direktorė.
Jos teigimu, Nakvynės namai paprastai reikalauja laikinų įnamių parodyti dokumentus, bet žiemos šalčiams prasidėjus, to reikalavimo nelieka. Kitų paslaugų, išskyrus nakvynę, namai didžiumai savo lankytojų neteikia. Tačiau miesto tarybos sprendimu patvirtinti įkainiai tiems, kurie viename iš įstaigos padalinių praleidžia ne tik naktis, bet ir dienas.
Pirmus tris mėnesius mokamas simbolinis mokestis – po 26 Lt, vėliau, kitus tris, – per 50 Lt, užsibuvus Nakvynės namuose ilgiau (galima iki 18 mėnesių, per tą laiką tenka susirasti kitą pastogę), – daugiau kaip 70 Lt. Mokama paslauga nepriklauso nuo gyventojo gaunamų pajamų. Ja dažniausiai naudojasi buvę vaikų globos įstaigų auklėtiniai, našlaičiai ar teisę į socialinę paramą turintys neįgalūs žmonės, kurie laukia atsilaisvinusios vietos kokiame nors pensionate.
Nakvynės namų vadovė Z. Verbavičienė geriausiai atsimena pačias šalčiausias Kaune praėjusių žiemų dienas, nes tuomet namams teko benamiams patiesti po keliolika ar keliasdešimt čiužinių net koridoriuose. Tokių dienų pernai buvo sausį, o 2010-ųjų pradžioje – vasarį.
Speigo „pėdsakai” atspindimi ir Greitosios medicinos pagalbos stoties statistikoje. Anot šios stoties direktoriaus Nerijaus Mikelionio, 2009-ųjų pradžioje ir gale, žiemos laikotarpiu, medikų ekipažai į gydymo įstaigas pristatė 26 stipriai nuo šalčio nukentėjusius žmones, o nuo 2010-ųjų sausio iki pavasario atšilimo -32. Mirtinai sušalusių Kaune nebuvo. Kaip bus šią žiemą, galima tik spėlioti.
Dažniausiai nušąlamos kojos, rankos bei veidas: ausys, nosis, skruostai. Nušalus, oda pabąla, vėliau pamėlynuoja. Nušalusią vietą skauda, bet ilgainiui (audiniams apmirus) skausmas išnyksta. Tuo džiaugtis pagrindo nėra. Šalčio paveiktose vietose gali atsirasti žaizdos, į jas – patekti infekcija. Nušalusias galūnes gali tekti amputuoti.
Pasak Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės administratoriaus traumatologijai Raimondo Kunicko, praėjusią žiemą galūnių amputavimo atvejų būta, kai kelių stipriai nušalusių kauniečių gyvybėms kilo labai rimta grėsmė. Be jokių išimčių tai buvo alkoholio vartotojai, „nejaučiantys šalčio”, nes nuo alkoholio išsiplėtusios kraujagyslės trumpam suteikia šilumos pojūtį, bet ji į aplinką išsiskiria dar greičiau.
„Pirmas nuo šios žiemos šalčių nukentėjęs pacientas į mūsų ligoninę buvo paguldytas pirmadienį. Dabar tokių ligonių turime ir daugiau”, – teigė gydytojas R. Kunickas.
Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus Arvydo Rimkevičiaus teigimu, ši gydymo įstaiga kol kas neužfiksavo nė vieno nušalimo atvejo, todėl nei lapkričio pabaigoje, nei kalendorinės žiemos pirmąją dieną medikams nereikėjo pagelbėti šalčio paveiktiems ligoniams. Bet gerokai nuo miesto centro nutolusios ligoninės priimamasis kasdien vis daugiau sulaukia tariamų ligonių.
„Miestas visada generuoja tam tikrą skaičių užribyje atsidūrusių žmonių, tad priimamuosiuose netrūksta alkoholiu piktnaudžiaujančių piliečių, kurie nakvynės ligoninėse ieško ir vasarą. Žiemą, savaime aišku, jų būna daugiau”, – sako gydytojas A. Rimkevičius.
Specialistai sako: dirbant šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, išgerti karštos arbatos. Negalima eiti į lauką pasitepus kremu, kurio sudėtyje yra vandens. Šalčiams stojus, jei būtina eiti į lauką, geriau avėti patogiais, ne per ankštais batais, vilkėti šiltais drabužiais. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Alina Didžiokienė primena, kad greitai sparčiai nušąla ne tik neblaivūs, bet ir sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantys kai kuriuos vaistus, išsekę, pavargę žmonės. Patariama nušalusią kūno vietą atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Jokiu būdu netrinti nušalusios vietos, nešildyti jos karštu vandeniu. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti. Būtina nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu, audiniu ir skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
