Siekiant, kad vartotojai gautų teisingą ir visapusišką informaciją apie reklamuojamus maisto produktus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo maisto ir su juo susijusių paslaugų reklamos naudojimo kontrolę internetinėje erdvėje, televizijoje, radijuje, reklaminiuose bukletuose, spaudoje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat stebi Lietuvoje skleidžiamą maisto reklamą, taip pat tiria įmonių, organizacijų, asmenų skundus šia tema.
VMVT inspektoriai, nustatę Reklamos įstatymo pažeidimus, surašo Reklamos įstatymo pažeidimo protokolus ir medžiagą perduoda Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri priima sprendimus dėl nuobaudų skyrimo. Nuo šių metų pradžios Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surašė 21 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolų, iš jų 8 – dėl maisto papildų. Reklamos įstatymas taip pat buvo pažeistas reklamuojant kečupą, natūralų mineralinį vandenį, sūrelius, ledus, vaikų maistelį, mėsos gaminius ir kt.
Pasak Valstybinės maisto ri veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Valavičiaus, vykdant Reklamos įstatymo kontrolę, daugiausiai nustatomų pažeidimų susiję su maisto papildais. Maisto papildai negali būti įvardinami kaip vaistai, jie skirti papildyti įprastą maisto racioną. Jų ženklinimo etiketėse negali būti nurodyta ar užsiminta apie maisto papildų gydomąsias ir nuo ligų saugančias savybes. Patikėdami reklama, žmonės pradeda maisto papildais „gydytis”.
Reklamos įstatymo pažeidimų protokolai dėl maisto papildų buvo surašyti už klaidinančių teiginių vartojimą (pvz. padeda esant smulkioms žaizdelėms burnoje, vyresnio amžiaus žmonėms osteoporozės profilaktikai, tinka vartoti esant širdies ritmo sutrikimams ir kt.). Pagal ES ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus leidžiama naudoti sveikatinimo teiginius (pvz. „gerina virškinimą”, „stiprina imunitetą” ir kt.) tiems gamintojams, kurie turi savo šalių kompetentingų institucijų patvirtinimus ir yra pateikę paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EMST) dėl sveikatinimo teiginių įteisinimo.
„Dažniausiai neteisingos reklamos skleidėjai iš karto nutraukia klaidinančios reklamos sklaidą. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet įmonės piktybiškai pažeidinėja Reklamos įstatymą, kaip pavyzdžiui UAB „Baardse” reklamuodama savo produktą „Promed” nurodo, jog vartojant jį galima išgyti nuo ligų arba šio produkto vartojimas padės esant tam tikriems organizmo funkcijų sutrikimams”, – komentavo D.Valavičius.
Už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus reklamuojant maisto papildus „NeoSlim” ir „ArthroPrim” priskiriant jiems Reklamos įstatymo draudžiamas savybes, „Helvetia Direct Marketing” įmonės atstovams nedalyvaujant buvo surašytas LR reklamos įstatymo pažeidimo protokolas ir perduotas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įvertinusi pažeidimą ir jo aplinkybes įmonei skyrė 15500 litų baudą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siekia, kad Lietuvos vartotojai nebūtų klaidinami ir gautų objektyvią informaciją apie produktų kokybę ir saugą. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su Europos maisto saugos tarnyba ir naudojasi šios institucijos išaiškinimais ir rekomendacijomis.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skirtos baudos už reklamos įstatymo nustatytus pažeidimus yra nuo 1000 iki 15500 litų.
