Naujųjų metų šventės neįsivaizduojamos be fejerverkų, tačiau kai kuriems žmonėms jie atneša skausmą ir praradimą. Vien pernai nuo sprogusių petardų Lietuvoje nukentėjo 34 žmonės, tarp jų 13 vaikų.
Kontroliuojama prekyba
Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyriaus viršininko Juliaus Vaiškūno, šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, sostinėje fejerverkų sprogdinama nedaug.
„Matyt, žmonės nelabai turi pinigų, nes malonumas ne iš pigiųjų, o ir žinant lietuvių bruožą viską pirkti paskutinę minutę, prekyba fejerverkais suklestės nebent prieš pat Naujuosius metus”, – dienraščiui teigė J.Vaiškūnas.
Kol kas nėra nustatyta ir pažeidimų prekiaujant pirotechnikos gaminiais ar dėl jų naudojimo netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku.
Policijos departamentas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas šiemet parengė bendrą prevencinių veiksmų planą, kuriuo vadovaujantis nuo šių metų gruodžio 13 d. iki 2011 m. sausio 3 d. skiriamas ypatingas dėmesys pirotechnikos priemonių naudojimui ir prekybai.
Vilniuje ši atsakomybė užkrauta ant policijos apylinkių inspektorių ir mieste budinčių patrulių pečių. „Situaciją mieste stebi tikrai nemažai žmonių, bet kol kas galime pasakyti, kad viskas ramu, net nenustatėme nė vieno atvejo, kai pirotechnikos gaminiai būtų parduodami nepilnamečiams”, – teigė Licencijavimo skyriaus viršininkas.
Svarbu saugumas
Prekyba pirotechnikos gaminiais vyksta nuo gruodžio 20–sausio 15 d. Jais gali prekiauti bendrovės, gavusios vienkartinius priešgaisrinės tarnybos ir policijos leidimus. Kioskuose ir savitarnos parduotuvėse tokia prekyba draudžiama.
Ant pirotechnikos gaminių pakuočių turi būti jų naudojimo instrukcijos, galiojimo laikas, jų gamintojas ir importuotojas. Jei pirotechnikos gaminiai parduodami išimti iš pakuotės, pirkėjai turi gauti atskirą instrukciją.
Pirotechnikos gaminius draudžiama naudoti prie ligoninių, mokymo įstaigų, vaikų darželių, bažnyčių. Jų negalima sprogdinti nuo 22 iki 8 val., išskyrus švenčių dienas. Pirotechnikos priemonių naudojimo taisykles pažeidusiems asmenims gresia 50–100 litų bauda.
Kad išvengtume skaudžių nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistai yra parengę instrukcijas, kaip saugiai naudotis pirotechnikos priemonėmis, nekeliant pavojaus sau ir aplinkiniams.
Pasak PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus specialisto Gintauto Druktenio, negalima pirkti pirotechnikos gaminių turgavietėse ar savivaldybės uždraustose vietose. Ten jie pigesni, bet nereiškia, kad saugesni.
Prieš naudodami pirotechnikos priemonę atidžiai perskaitykite instrukciją ir jos laikykitės. Sprogmenis uždekite kuo toliau nuo žmonių, pastatų ir automobilių, o naudojant juos minioje, svarbu žiūrėti, kad nebūtų nukreipti į kitus žmones. Sprogmens ilgai nelaikykite rankoje. Uždekite ištiesta ranka ir tuoj pat atitraukite.
Baterijas, raketas statykite tik ant lygaus, nedegaus paviršiaus. Sprogdindami raketas, vulkanus, fontanus, nukreipkite juos į viršų.
„Pavojų gali kelti nesuveikusios pirotechnikos priemonės. Tokiais atvejais nereikia bandyti jų uždegti iš naujo, o ir artintis prie jų rekomenduojama ne anksčiau kaip praėjus 15 minučių”, – patarė G.Druktenis.
Taip pat griežtai draudžiama ardyti sprogmenis, nerekomenduojama jų laikyti namuose, tikintis, kad bus galima panaudoti kitais metais. Pirotechnikos gaminiams laikyti reikalingos tam tikros sąlygos. Jie turi būti apsaugoti nuo šilumos šaltinių, drėgmės, kitų medžiagų poveikio, galinčio išprovokuoti gedimą ir irimą. Sprogmenys negali būti laikomi su degiosiomis ar lengvai užsiliepsnojančiomis medžiagomis.
Krizė daro savo
Nors panašias rekomendacijas ugniagesiai gelbėtojai dalija kasmet, susižalojusių ir gaisrų, kurie kyla į pastatus pataikius fejerverkams, išvengti nepavyksta.
Tiesa, jų kasmet mažėja. 2007 m. nuo įskriejusių fejerverkų Lietuvoje kilo 19 gaisrų, 2008 m. – 16, pernai – tik 12.
„Daugėja ir informacijos, kaip saugiai juos naudoti, tačiau, manau, kad didžiausią įtaką daro ekonominis sunkmetis – fejerverkai nėra pigūs, todėl žmonės linkę skaičiuoti, ar geriau išleisti pinigus į orą, ar šventiniam stalui pasigaminti gardesnį patiekalą”, – teigė PAGD atstovas.
Vis dėlto G.Druktenis pabrėžė, kad daugiausia nuostolių pridaro ne parduotuvėse pirktos pirotechnikos priemonės, o savadarbės „bombioškės”, kurioms sprogus kasmet sužalojami žmonės.
