Kol kas nerasta nei gyva, nei mirusi. Įtarus, kad prieš septynerius metus dėl jos kaltės buvo sužalotas naujagimis, Varėnos ginekologė Irena Šklėriūtė dingo.
Apkaltinti mediką Lietuvoje – ne naujiena. Tačiau ar visada tai daroma pagrįstai? Sužinojusi, kad rengiama baudžiamoji byla, 67 metų gydytoja I. Šklėriūtė jautėsi psichologiškai sugniuždyta. Nuoširdi, pedantiška, skrupulinga medikė tapo specialiąja liudytoja.
Kaltinimų prislėgta Varėnos medikė sausio 10-ąją parašė savo seseriai atsisveikinimo laišką ir daugiau jos niekas nebematė.
Septynerius metus tylėjo
Kas nutiko 2003-iųjų vasario 1-ąją, kai gimė varėniškės Jurgos Markevičienės sūnus Augustinas?
Tąsyk naktį budėjusi I. Šklėriūtė išgelbėjo kūdikį nuo mirties, bet jis liko suluošintas.
Septynerius metus J. Markevičienė tylėjo, o pernai rugsėjį kreipėsi į prokuratūrą dėl tyčinio sūnaus sveikatos sužalojimo. Kodėl tik tada?
Galbūt baudžiamoji byla atsirado tik dėl to, kad civiliniam ieškiniui jau suėjo senaties terminas – penkeri metai?
Medikai sunerimę
I. Šklėriūtės bendradarbiai sunerimę: jų manymu, nė vienas gydytojas nėra apsaugotas nuo teisiamųjų suolo.
„Kai žmonės nori pinigų, kreipdamiesi į teisėsaugą jie gali parašyti – vaikas prastai mokosi dėl gimdymo metu patirtos traumos. Bet juk jis gali prastai mokytis dėl įvairių priežasčių”, – svarstė Varėnos ligoninės vyriausiasis gydytojas Henrikas Bukelis.
Šis medikas puikiai prisimena šią skaudžią istoriją, nes ligoninės archyve iki šiol saugomi visi dokumentai.
Tyrimo išvados nebuvo palankios I. Šklėriūtei – nustatyta, kad tuomet dirbusi Varėnos ligoninės akušerijos skyriuje ji pažeidė pareiginius nuostatus.
Aplaidus darbas gali būti vertinamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį.
Grėsė rimtas pavojus
Tęsti gimdymą natūraliai ar atlikti cezario pjūvį? Tokį galvosūkį teko narplioti I. Šklėriūtei prieš septynerius metus, o pasitarti nebuvo su kuo.
Gimdyvės J. Markevičienės dubuo buvo siauras, prasidėjus sąrėmiams užgimė vaiko galva, bet įstrigo pečiai.
Akušerė-ginekologė skambino telefonu tuometei skyriaus vedėjai, kuri ilsėjosi savo namuose: ką daryti? Nusprendus toliau tęsti gimdymą natūraliai, buvo brangi kiekviena akimirka.
„Uždelsus 3-4 minutes vaisius galėjo žūti. Neliko nieko kita, kaip stengtis išlaisvinti ranką. I. Šklėriūtė darė viską, kad vaikas liktų gyvas”, – prisiminė H. Bukelis.
Atsidūrė reanimacijoje
Daugiau nei keturis kilogramus svėręs Augustinas išvydo pasaulį traumuotas, jam buvo pažeistas peties rezginys, paralyžiuota kairė ranka.
Kitą dieną naujagimis buvo skubiai perkeltas į tuometę Respublikinę Vilniaus universitetinę vaikų ligoninę, jis atsidūrė reanimacijoje.
Kūdikio būklė buvo rimta – nustatyta kaklinės dalies trauma, slankstelio panirimas, galvos smegenų paburkimas.
Kai J. Markevičienė grįžo su sūnumi į Varėną, medikai nenusigręžė nuo suluošinto kūdikio. Kad Augustinas sutvirtėtų, kasmet jam parūpindavo siuntimą į Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatoriją „Saulutė”.
Tik pastaruosius kelerius metus motina nesikreipė į gydytojus pagalbos dėl sūnaus sanatorinio gydymo.
Laukia ne viena operacija
Augustino močiutė varėniškė Irena Ratkienė dažnai susigraudina, kad jos anūkas išsiskiria iš bendraamžių ir jam būtina medicinos priežiūra.
„Pasižiūriu į Augustiną ir verkiu. Vaikas liko neįgalus, o padėti niekuo negaliu, jo laukia ne viena operacija.
Mano duktė nepuolė bylinėtis su medikais tuoj po nelaimės, vis tikėjo, kad laikui bėgant Augustino sveikata pagerės. Reikėjo įsitikinti, kaip jis vystosi”, – guodėsi I. Ratkienė.
Pernai rudenį pradėjusiam lankyti vidurinę mokyklą Augustinui sunkiau sekasi bendrauti, sukaupti dėmesį, mokytis.
I. Ratkienė mano, kad pirmokui vis dar atsiliepia gimdymo trauma – jam buvo ne tik pažeista ranka, bet ir paburkusios galvos smegenys.
Varėniškė dažnai pasvarsto, kodėl prasidėjus gimdymui jos dukteriai nebuvo atliktas cezario pjūvis.
Viename laikraštyje perskaičiusi, kad I. Šklėriūtė neturėjo licencijos atlikti gimdyvei cezario pjūvį, I. Ratkienė nori žinoti tiesą, kas kaltas dėl jos anūko luošumo.
„Ar normalu, kad vykdama gimdyti į Varėnos ligoninę moteris rizikuoja? Ji nežino, kad kilus pavojui kai kurios akušerės-ginekologės neturi įgūdžių atlikti cezario pjūvį. Kodėl jos tada dirba?” – kalbėjo moteris.
Dar viena aplinkybė ją verčia abejoti, kad Varėnos gydytojai padarė viską gelbėdami Augustiną.
Lemtingą naktį, kai gimdė I.Ratkienės duktė Jurga, tuometė akušerijos skyriaus vedėja atsisakė atvykti į ligoninę. Ji nesugebėjo įvertinti gimdyvės būklės, todėl tik telefonu patarė I. Šklėriūtei tęsti gimdymą natūraliai.
Galutinį žodį tars ekspertai
Nors varėniškei ginekologei įtarimai nebuvo pareikšti, jos nuotaika pastaruoju metu buvo slogi.
„Irena, nusiramink, byla nepasieks teismo, neįvykdei nusikaltimo, priešingai, išgelbėjai naujagimį nuo žūties”, – tokie bendradarbių žodžiai menkai guodė I. Šklėriūtę.
Pagalbos ranką medikei ištiesė ir Lietuvos gydytojų sąjunga, suradusi jai advokatą.
Su byla susipažinęs medicinos darbuotojų profesinės atsakomybės draudimo ekspertas Vytrūnas Žukauskas teigė, kad nėra duomenų, jog I. Šklėriūtė elgėsi aplaidžiai, nėra gydytojos neveiklumo ar nusikalstamos veikos požymių.
Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, laukiama auditorių ir teismo medicinos ekspertų išvadų.
Specialistai turi atsakyti, ar J. Markevičienės sūnui gimdymo metu buvo padaryta tyčinių sužalojimų, ar dabartinė jo sveikatos būklė yra susijusi su gimdymo metu patirtais sužalojimais.
Vengia sudėtingų procedūrų
I. Šklėriūtės atvejis nėra vienintelis, kai Varėnos medikai susiduria su teisėsauga.
Gydytojas Saulius Ivanauskas pripažino – kuo daugiau sunkių ligonių, tuo daugiau klaidų ir komplikacijų.
„Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymas yra būtinas, tačiau šiuo metu nėra jokio įstatymo, ginančio mediką”, – kalbėjo Varėnos gydytojų sąjungos skyriaus vadovas.
Yra pasitaikę net kuriozinių atvejų, kai gydytojai buvo kaltinami dėl vaikų apsigimimo, nors prieš daugelį metų Lietuvoje nebuvo galimybių ištirti, ar įsčiose besivystantis vaisius neturės genetinių ligų.
S. Ivanauskas pažįsta gydytojų, vengiančių atlikti tam tikras rizingas procedūras vien dėl to, kad kilus komplikacijai neatsidurtų teisme.
Pavyzdžiui, ypač sunkiems ligoniams yra atliekama poraktikaulinės venos punkcija, tačiau ją darant galima pradurti plautį. Todėl kartą nukentėjęs gydytojas elgiasi atsargiau – daro ne tai, ką privalo.
Suėjo senaties terminas
Beveik septyneri metai bylinėjimosi, septyni bylos tomai – tiek truko aiškinimasis, kas kaltas, kad Tadas Sajenka užsikrėtė auksiniu stafilokoku.
Viena skandalingiausių pastarojo meto bylų, susijusių su medikais, 2009-aisiais buvo nutraukta suėjus senaties terminui.
Daiva ir Vytautas Sajenkos kaltino Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoją pediatrę Dalią Kuzminskienę ir buvusį Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės urologijos skyriaus vedėją Kastytį Gricių tarnybinių pareigų neatlikimu.
Įvairių teismų slenksčius mynę vilniečiai Sajenkos tvirtino, kad 2003-iaisiais jų sūnus Tadas, tada jam buvo pusantrų metų, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje buvo užkrėstas itin retu mikrobu – antibiotikams atspariu auksiniu stafilokoku.
Tėvų manymu, tai atsitiko atliekant urologinę operaciją.
Amputavo pirštus ir pėdas
Praėjus mėnesiui po operacijos Sajenkos išvyko į Klaipėdą aplankyti senelių. Kitą dieną vaikas ėmė smarkiai karščiuoti, tėvai skundėsi, kad iškviesta greitosios pagalbos medikė buvo nepakankamai dėmesinga Tadui ir nepastebėjo grėsmės jo sveikatai.
Dėl infekcijos vėliau vaikui teko amputuoti rankų pirštus ir pėdas.
„Byla jau seniai turėjo baigtis, bet 2009 metais Aukščiausiasis teismas dar kartą ją grąžino nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, buvo ieškoma menkiausių kliaučių”, – prisiminė K. Gricius.
Tačiau nebuvo pateikta įrodymų, kad mažametis užsikrėtė sunkia infekcija šio urologo vadovaujamame skyriuje nuo kito besigydančio vaiko.
Teismai nualino širdį
Iki tol per savo klinikinę praktiką K. Gricius neturėjo nė vieno skundo, Sajenkų istorija jam skaudžiausia ir nemaloniausia.
Auksiniu stafilokoku vaikas galėjo užsikrėsti bet kur – poliklinikoje, ligoninėje, buityje. Patekęs į žaizdą operacijos metu šis mikrobas nesnaudžia – komplikacijų gali kilti jau po kelių valandų ar dienos.
„Byla baigėsi negarbingai, man buvo panaikintas išteisinamasis nuosprendis, bet apkaltinamojo nuosprendžio irgi nebuvo, pagaliau dėl senaties termino byla buvo nutraukta”, – pasakojo į teismų karuselę pakliuvęs gydytojas.
K. Griciaus kolegos ragino jį skųsti tokią teismo nutartį, tačiau urologas atsisakė, nes norėjo ramybės.
Tuo tarpu klaipėdietei gydytojai D. Kuzminskienei buvo paliktas išteisinamasis nuosprendis.
Net nutraukus sudėtingą bylą, K. Gricius pernelyg nesidžiaugė, juolab sušlubavo sveikata. Pernai vasarį vilnietį ištiko infarktas, teko šuntuoti širdį.
Prisimindamas, ką jam teko patirti teismuose, septyniasdešimtmetis medikas vis griebiasi už širdies. Net savo priešui jis to nelinkėtų patirti.
Kaltinimai – abipusiai
Tuo tarpu dar vienas paciento ir mediko ginčas dar nesibaigė.
Jau įvyko penki teismo posėdžiai, bet taikytis neketina nei vakarėlių liūtu vadinamas vilnietis verslininkas Marius Gelažnikas, nei jį operavęs gydytojas Kęstutis Bliznikas.
2009-ųjų pabaigoje vieno vakarėlio metu įsipjovęs pirštą M. Gelažnikas yra sakęs, kad pusę metų buvęs neveiksnus.
M. Gelažnikas jo ranką operavusį gydytoją kaltina įvairiais pažeidimais, ligos istorijos klastojimu ir net laisvės suvaržymu – esą jis buvo surištas, nes per operaciją bandė keltis.
Neliko skolingas ir K. Bliznikas – M. Gelažniką jis patraukė baudžiamojon atsakomybėn, kai šis viešai ėmė skųstis blogai sugydžius ranką. Verslininkas dėl esą netinkamai atliktos operacijos buvo priverstas skubiai kreiptis pagalbos į užsienio gydytojus.
Už šmeižtą K. Bliznikas siekia prisiteisti 100 tūkst. litų, nes gydytojo reputacijai esą padaryta nepataisoma žala.
M. Gelažnikas iš gydytojo nori mažesnės sumos – 50 tūkst. litų, tiek kainavęs gydymasis Vokietijoje.
Įstatymą būtina tobulinti
Lietuvoje yra bylų, kurios tęsiasi jau beveik dešimt metų, o gydytojas – nei pakartas, nei paleistas. Nė viena valstybinė institucija negina jo interesų.
Tokių dalykų nebūtų, jeigu kilus ginčams būtų taikomas žalos atlyginimo be kaltės modelis, kurį prieš kelerius metus parengė Lietuvos gydytojų sąjunga, tačiau politikai juo nesidomi.
„Tai būtų žingsnis į priekį. Pavyzdžiui, sukūrus specialų fondą, žalą patyręs pacientas gautų kompensaciją, nereikėtų niekam bylinėtis”, – kalbėjo Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Kaip rodo praktika, tose šalyse, kuriose veikia žalos atlyginimo be kaltės modelis, pacientai gauna išmokas, jie būna patenkinti, kad nėra palikti likimo valiai.
Tuo keliu eina Skandinavijos šalys, kuriose vidutinė išmoka už gydymo įstaigoje patirtą žalą siekia apie 10 tūkst. eurų.
„Šie pinigai pasiekia nukentėjusį pacientą. Tuo tarpu Lietuvoje kilus teisminiam ginčui mokesčių mokėtojų pinigais yra maitinami advokatai, nors reikėtų remti dėl įvairių priežasčių žalą sveikatai patyrusį ligonį”, – teigė Gydytojų sąjungos prezidentas.
Skundžiamasi ir dėl medikų elgesio
Pacientai dažniausiai skundžiasi:
* dėl paslaugų prieinamumo, laiku nesuteiktos informacijos, kuri padėtų apsispręsti, ar siūlomas gydymo būdas yra būtinas;
* dėl etinių dalykų, kai pacientas medicinos įstaigose pasigenda pagarbos, jaučiasi įžeistas;
* dėl gydymo komplikacijų, ypač tada, kai tai baigiasi mirtimi. Pavyzdžiui, paciento artimieji būna įsitikinę, kad gydytojas nesugebėjo laiku nustatyti sepsio (kraujo užkrėtimo), auksinio stafilokoko ar kitų žaibinių infekcijų.
Kasmet – šimtai nepatenkintų pacientų
Ramunė Navickienė
Valstybinio medicinos audito inspekcijos direktorė
„Mano praktikoje yra pasitaikę liūdnų atvejų, kai gydytojas elgėsi atsainiai. Todėl nagrinėjame, ką jis privalėjo atlikti ir ko nepadarė.
Apmaudu, kad kartais medikai patys sau pakiša koją, manydami, jog tam tikrų tyrimų geriau nedaryti.
Pernai tyrėme net 208 atvejus, kai dėl medikų skundėsi pacientai ar jų artimieji.
Dar apie 50 tikrinimų buvo planiniai. Pavyzdžiui, patikrinome 47 ligoninių priėmimo skyrius.”
