Protezų gamyba: verslas ar labdara?

Padaryta žala ir neįgaliesiems, ir valstybei. Tokią išvadą priėjo Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi dvylikos ortopedijos techninių priemonių gamintojų veiklą ir nustačiusi, kad jos vykdė kartelinius susitarimus.

Priemonių paklausa didėja

Apmaudu, bet protezų, atstojančių tikrąsias rankas ar kojas, mūsų šalies gyventojams prireikia vis dažniau.

Pernai Lietuvą sukrėtė Valentiną Audzevičių ištikusi nelaimė, kai jam, jaunam vyrui iš Panevėžio rajono, šiaudų presas įtraukė ir sutraiškė abi rankas. Praėjusią savaitę tauragiškiui Mindaugui Mikalauskiui amputuotos abi kojos, kurias jaunas vyras nušalo eidamas pėsčias iš Vokietijos į Lietuvą. Prieš savaitę koją kauniečiui Vaclavui pervažiavo traukinys.

Rankų, kojų, krūtų protezai, įtvarai, speciali avalynė – tai ortopedijos priemonės, kurios neįgaliųjų gyvenimą priartina prie sveikųjų, suteikia galimybę būti savarankiškiems. Šias priemones gamina daugiau nei dešimt mūsų šalies įmonių, vartotojams dalį kainos ar ją visą kompensuoja Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Tačiau žmonės skundžiasi, kad net ir tuomet, kai valstybės kompensuojamai ortopedijos priemonei įsigyti jie turi gydytojo receptą, tenka nueiti kryžiaus kelius: netrumpai laukti, nemažai primokėti. Kodėl mūsų šalies ortopedijos technikos įmonės, kurių pridygę kaip grybų po lietaus, nepajėgia deramai padėti likimo nuskriaustiesiems?

Taryba aptiko kartelį

Pasirodo, ortopedijos technikos gamintojai taip pat turi daug problemų. O gal savimi rūpinasi labiau nei neįgaliaisiais?

Šios išvados prieita, Konkurencijos tarybai ištyrus kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinką ir 12-os įmonių ūkinę veiklą. Taryba metus nagrinėjo įmonių „Actualis”, „Aesculapius ir Ko”, „Baltic Orthoservice”, „Idemus”, „Ortobatas”, „Orthoservice Vilnius”, „Ortopagalba”, „Ortopedijos centras”, Ortopedijos klinika, „Ortopedijos projektai”, „Ortopedijos technika”, A.Astrausko firmos „Pirmas žingsnis” ketverių metų veiklą, susijusią su kompensuojamųjų ortopedijos priemonių gamyba ir prekyba.

Konkurencijos taryba pripažino, kad įmonės sudarė draudžiamus susitarimus dėl kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių kainų, gamybos kiekių ir pasidalijo priemonėms kompensuoti skirtas valstybės biudžeto lėšas. Pažeidimu įtarta ir Vilniaus universiteto vaikų ligoninė bei viešoji įstaiga „Vilties žiedas”. Jos taip pat gamino kompensuojamąsias ortopedijos technines priemones. Pažeidimus padarė ir dvi asociacijos – Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacija bei Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija.

Brangiau už prastesnį

Suderintos gaminių kainos, sutartas gaminių skaičius, draugiškas Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) lėšų, skirtų ortopedijos priemonėms kompensuoti, pasidalijimas – tokiu principu 2006–2010 m. vadovavosi ortopedijos priemonių gamintojai. Jie buvo susibūrę į Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų bei Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijas, kurių pastaroji šiuo metu veiklos nevykdo. Beveik visi buvę jos nariai susibūrė į Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociaciją, kurioje buvo priimami gamybos apimtis ir produkcijos kainas aprobavę susitarimai ir sprendimai. Asociacijos posėdžiuose dalyvavo ir tos įmonės, kurios nebuvo jos narėmis.

„Dėl šių susitarimų padaryta žala valstybės biudžetui, nes buvo nustatytos nekonkurencingos kainos, dėl to neracionaliai naudojamos biudžeto lėšos, o VLK galėjo aprūpinti mažiau pacientų. Dėl to tiesioginę žalą patyrė ir pacientai, nes be konkurencijos prekių kaina buvo aukštesnė, o kokybė – žemesnė”, – patvirtino Konkurencijos tarybos teisininkė Simona Tolušytė.

Savikaina ir kaina

Dar prieš ketverius metus VLK direktoriaus įsakymu buvo sudaryta darbo grupė ortopedijos gaminių ir paslaugų kainodaros ir jos valdymo projektui parengti. Į ją buvo įtraukti ir kai kurių gamintojų atstovai. Jie susitikdavo asociacijų posėdžiuose ir derindavo klausimus, o savo bendrus sprendimus pateikdavo darbo grupei. Taip bazinės kainos buvo nustatytos ne įmonėms konkuruojant ir individualiai jas siūlant, bet bendrai suderinus ir gerokai iškėlus.

Konkurencijos taryba nustatė, kad, pavyzdžiui, alkūnės įtvaro bazinė kaina yra 1030 litų, o vieno gamintojų to paties gaminio savikaina yra apytiksliai 12 kartų mažesnė. Juosmens kryžkaulio įtvaro bazinė kaina yra 150 Lt, o nurodoma savikaina – daugiau nei 12 kartų mažesnė.

Dėl kompensavimo dydžio, kuris rodo, kokią kainą už priemonę sumokės VLK, įmonės taip pat derino veiksmus.

Visi kaip vienas

2008 m. pradžioje įvykusiame abiejų asociacijų posėdyje buvo priimtas sprendimas vieningai taikyti maksimalias priemokas už iš dalies kompensuojamas ortopedijos technines priemones.

Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos prezidentė Rūta Garšvienė, inicijavusi susirinkimą, pakvietė rinkos dalyvius dirbti vieningai. Tie, kurie neima priemokų už dalinai kompensuojamas ortopedijos technines priemones, elgiasi negarbingai ir nesąžiningai – konstatuota posėdyje.

Taigi buvo nuspręsta, kad ortopedijos priemonių vartotojai visais atvejais turi mokėti priemoką, kuri gali būti nuo 5 proc. iki 50 proc. bazinės kainos. Taip buvo siekiama riboti konkurenciją ir išvengti rizikos, kad įmonės, kurių savikaina yra mažesnė arba lygi VLK kompensuojamai daliai, parduos priemonę be priemokos ar su mažesne – pigiau nei konkurentai.

„Dėl didelių kainų pacientai patiria žalą, nes, esant ribotoms biudžeto lėšoms, VLK gali kompensuoti mažiau priemonių, tad prastėja pacientų aprūpinimas”, – rašoma Konkurencijos tarybos nutarime.

Paskirtos milijoninės baudos

Konkurencijos taryba nesunkiai rado atsakymą į klausimą, kodėl susidaro netrumpos laukiančiųjų ortopedijos gaminių eilės. Vieno posėdžio, kuriame dalyvavo ir VLK atstovai, metu, pradėtos nustatyti išdirbio normos, vienodos visoms įmonėms. Pavyzdžiui, susitarta, kad vieno etato krūviu dirbantis specialistas per metus gali pagaminti ne daugiau kaip 84 galūnių protezus, 612 kietųjų įtvarinių sistemų, nors buvo gaminama daugiau, taip pat iki 1115 vienetų sumažinti siūtinių įtvarinių sistemų gamybą.

„Įmonės susitarė dėl vienodų išdirbio normų, neatsižvelgiant į turimus įrenginius, kurių našumas gali būti skirtingas, darbuotojų gabumus ir kvalifikaciją. Taip įmonės apribojo konkurenciją, nes nė viena jų negalėjo panaudoti savo konkurencinio pranašumo, nebuvo intereso investuoti į pažangesnes technologijas”, – apibendrina Konkurencijos tarybos atstovė Palmira Kvietkauskienė.

Įmonės sutartinai dalijosi ir PSDF biudžeto lėšas, skirtas ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti, ir neišnaudotas kvotas. Būdamos tikros dėl savo pajamų dalies, jos taip pat neturėjo stimulo konkuruoti. Susitarimų kontrolei užtikrinti netgi buvo sukurta informacijos mainų sistema.

„Šiais savo veiksmais įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymą ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Jį pažeidė ir VLK, neįvykdžiusi pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę”, – konstatuojama Konkurencijos tarybos nutarime.

Už tai paskirtos baudos.