Onkologija Lietuvoje turi būti pripažinta prioritetine sveikatos apsaugos sritimi, teigia Lietuvos medikai onkologai.
Anot jų, šiuo metu Lietuvoje nėra vėžio susirgimų registro, gydymo koordinavimo, dėl to valstybės lėšos leidžiamos neracionaliai, profilaktinės programos kol kas neduoda efekto.
„Nėra jokios apskaitos, nėra jokios koordinacijos, ir kol mes neįgyvendinsime pagrindinių profilaktinės patikros programos akcentų, jokių gerų rezultatų negalime tikėtis”, – penktadienį per spaudos konferenciją, skirtą Pasaulinei kovos su vėžiu dienai, sakė Onkologų draugijos pirmininkė Simona Rūta Letautienė.
Anot jos, nesutvarkius pagrindinių dalykų, valstybės skiriamos lėšos vėžiui gydyti naudojamos neracionaliai.
„Kol nebuvo nacionalinio koordinavimo centro, nebus aktyvaus visuomenės kvietimo pasitikrinti sveikatą dėl vėžio, kol nebus surinktų duomenų analizės ir būtent medicinos personalo kryptingo mokymo, mes tikrai negalime tikėtis rezultatų, ir valstybės lėšos yra švaistomos”, – tvirtino S.R.Letautienė.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius Konstantinas Povilas Valuckas ragino atkurti Valstybinę vėžio kontrolės programą, nors jis ir jo vadovaujamo instituto darbuotojai prisipažino nežinantys, kiek lėšų buvusiai programai buvo skirta ir kokie jos rezultatai.
2003 metais Vyriausybė buvo patvirtinusi Valstybinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programą. Per šiuos metus jai turėjo būti skirta 111 mln. litų.
Įgyvendinus programą, buvo tikimasi, kad apie 30 proc. sumažės sergančiųjų gimdos kaklelio vėžiu, 15 proc. sumažės mirusiųjų nuo šios ligos, iki 20 proc. padaugės anksti diagnozuotų piktybinių navikų atvejų, apie 20 proc. sumažės užleistų piktybinių navikų. Penkiuose Lietuvos regionuose žadėta ištirti iki 80 proc. atitinkamo amžiaus moterų. Be to, 2-5 proc. turėjo padaugėti sergančiųjų vėžiu, išgyvenančių penkerius metus.
Anot Onkologijos instituto darbuotojų, šios programos rezultatai ir efektyvumas nėra išanalizuotas.
K.P.Valuckas per spaudos konferenciją pabrėžė, kad sergančiųjų vėžiu Lietuvoje vis daugėja.
Kasmet pasaulyje registruojama per 12 mln. naujų vėžinių susirgimų, Lietuvoje – per 18 tūkst. naujų susirgimų. Kasmet mūsų šalyje dėl to miršta apie 8 tūkst. žmonių, tai yra tiek žmonių, kiek gyvena Prienuose.
„Epidemiologai yra paskaičiavę, kad 2015-2020 metais pagal mirčių skaičių onkologiniai susirgimai užims pirmą vietą sergamumo struktūroje”, – sakė instituto vadovas.
Seimo narė Dangutė Mikutienė akcentavo, kad norint efektyviai kovoti su vėžiu būtina įkurti Nacionalinį vėžio institutą.
2009 metų gruodį Seimas priėmė nutarimą, kuriuo Vyriausybei rekomendavo įkurti tokią įstaigą, tačiau, anot parlamentarės, iki šiol niekas nepadaryta. D.Mikutienė tvirtino Seimo pavasario sesijoje teiksianti siūlymą tokio instituto įkūrimą įteisinti įstatymu.
