Kalbos apie galimai brangsiantį cukrų bus nebaisios, jei žinosite, kaip galima išgyventi be cukraus ar kokiais kitais produktais galima jį pakeisti.
Nors nuo neatmenamų laikų cukrus laikytas prabangos ženklu, o juo besimėgaujantiems žmonėms buvo klijuojamos gurmanų etiketės, tačiau pastaruoju metu dauguma mokslinių tyrimų nurodo, jog cukraus vartojimą reikėtų stipriai apriboti.
Neseniai atlikti tyrimai įrodė, jog egzistuoja priklausomybė cukrui ir jos atsisakyti yra sunkiau negu kokaino. Tyrimas buvo atliekamas su pelėmis, kurioms bandymo metu buvo leista rinktis cukrų, kokainą ar vandenį. Atrodo neįtikėtina tačiau visos pelės rinkdavosi cukrų.
Reikia cukraus ar ne? Daugelio mokslininkų atsakymas vienareikšmiškas – ne. Ir iš karto po „ne” seka „tačiau”. Nors rafinuotas cukrus organizmui yra nereikalingas, jo energetiniams poreikiams patenkinti reikia cukrinių medžiagų – angliavandenių. Angliavandeniai ypatingai reikalingi raumenų ir smegenų ląstelėms, kad šie galėtų tinkamai funkcionuoti. Todėl su maistu reikia gauti kitų angliavandenių, bet ne rafinuoto cukraus.
Išvalytas cukrus, nesvarbu iš ko jis pagamintas, yra gryna cheminė medžiaga, neturinti savo sudėtyje nei vitaminų, nei mineralinių ar kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Cukrus kenkia dantims – burnos ertmėje esančios bakterijos cukrų naudoja kaip maistą ir gamina iš jo rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį. Šis saldėsis gali būti viršsvorio priežastimi – su cukrumi gautas energijos perteklius paverčiamas riebalais ir jis rūgština organizmą – pakeičia rūgščių ir šarmų pusiausvirą (ph). Cukrus sutrikdo mineralų balansą organizme ir skatina blogojo cholesterolio gamybą ir sumažina gerąjį cholesterolį.
Organizmo ląstelės priklauso nuo reguliaraus angliavandenių patekimo į organizmą, nes jie suteikia energijos. Cukrus, kaip angliavandenis, yra būtina kraujo sudėtinė dalis, energijos šaltinis, užtikrinantis centrinės nervų sistemos funkcionavimą. Gavęs cukraus organizmas gamina insuliną, kuris skatina laimės hormono, serotonino gamybą.
Negalintiems gyventi be saldumynų cukrų geriausia pakeisti medumi. Tačiau būtina įsitikinti, kad organizmas nėra alergiškas medui. Ne paslaptis, jog medaus gamybai dažnai naudojamas cukrus, tad reikia įsitikinti ir paties produkto kokybe. Medus gali būti naudojamas ne tik arbatoms saldinti ar gardžiuotis po šaukštelį, bet ir ruošiant kepinius. Naudojant medų desertų gamybai reikia atsiminti, jog norimam saldumui suteikti jo prireiks žymiai mažiau nei cukraus. Maisto gamyboje cukrų gali pakeisti ir fruktozė – saldesnė už cukrų medžiaga, gaunama iš vaisių ir uogų.
Pagal statistinius duomenis, per metus žmogus suvartoja vidutiniškai 36 kg cukraus, iš kurių didžiąją dalį sudaro „paslėptas cukrus” esantis tokiuose produktuose, kaip: gazuoti gėrimai, pyragėliai, desertiniai sūreliai, alkoholiniai gėrimai, jogurtai, sultys, pusfabrikačiai. Šiuos saldumynus, norint išvengti per didelio cukraus kiekio organizme reikėtų pakeisti šviežiais, džiovintais vaisiais, natūraliomis sultimis, medumi.
