Girto velnias negriebia. Šis lietuvių liaudies posakis praėjusį savaitgalį pasitvirtino dar kartą. Kur slypi šio fenomeno paslaptis, kai tomis pačiomis aplinkybėmis blaivūs žmonės žūva, o girti lieka net nesusižaloję?
Žiaurių nelaimių nemažėja
Autoavarija Vilniaus–Kauno automagistralėje, kai į kauniečių medikų automobilį įsirėžė kitas, vairuojamas girto Trakų policininko, ir avarijoje žuvo niekuo dėti garbingi žmonės, eilinį kartą pribloškė Lietuvą. Vairuotojas nė kiek nenukentėjo.
Šalies gyventojai dar neužmiršo kraupaus įvykio Skuodo rajone, kai girtas policininkas vidury dienos partrenkė ir mirtinai sužalojo tris iš mokyklos ėjusius vaikus. Vairuotojas ne tik nesusižeidė, bet ir sugebėjo važiuoti toliau.
Lygiai taip pat iš įvykio vietos, sukėlęs autoavariją, kurioje nukentėjo dviejų automobilių ekipažai, sėkmingai paspruko Kauno rajono policininkas. Jauna mergina mirė įvykio vietoje, dar trys žmonės buvo sunkiai sužaloti. Visus juos girtas automobilį vairavęs policininkas paliko gulėti ant kelio.
Atsitiktinumas ar dėsningumas?
Šių įvykių virtinę būtų galima tęsti, juolab jei vardytume ne tik policininkus. Girtų vairuotojų sukeltų autoavarijų aukomis dažnai tampa taisyklių besilaikantys niekuo nenusikaltę eismo dalyviai, o avarijų kaltininkai iš sumaitoto automobilio išlipa patys, ir dažnai net nenukentėję.
„Lietuvių liaudies išmintis, užfiksavusi, kad girto velnias negriebia, paremta gyvenimo patirtimi, per amžius sukauptais faktais. Kad ir kaip būtų keista, jie pasitvirtina: girtam tikrai kartais pavyksta išgyventi, kai blaivus žmogus tomis pačiomis aplinkybėmis žūsta”, – svarstė Kauno Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius, kadaise bene pirmasis mūsų šalyje pradėjęs gydyti alkoholikus.
Jaunas gydytojas Jonas Kristinaitis mano, kad visa tai tėra atsitiktinumas. Gydytojas V.Obelienius pritaria ir šiai versijai, kurios neįmanoma paneigti. Tačiau atvejus, kai girti patiria mažesnių sužalojimų ar visai nenukenčia, galima pagrįsti nervų sistemos veikla.
„Jei žmogus labai daug išgėręs – atsipalaiduoja visi raumenys. Juk būna, kad girtas nepaeina, jam pinasi kojos, jis krenta kaip skuduras. Toks patiria mažiau traumų – taip bandoma aiškinti. Teisybė ar ne, nežinau”, – į klausimą apie sumažėjusio pavojaus girtiems žmonėms fenomeną atsakė V.Obelienius.
Alkoholis – kaip narkozė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Nefrologijos klinikos gydytojas toksikologas Algirdas Stonys sakė taip pat nežinąs, kaip paaiškinti liaudies išmintį, kodėl girto velnias negriebia.
„Galai žino, kodėl, nors ir pasitaiko tokių faktų. Nežinau, negaliu atsakyti”, – kalbėjo gydytojas A.Stonys, ne kartą gaivinęs alkoholio surogatais apsinuodijusius ligonius.
Gydytojas aiškino, kad grynas alkoholis slopina centrinę nervų sistemą iki visiško užmigimo būsenos – komos. Alkoholis tinka slopinimo būsenai sukelti, kažkada naudotas kaip narkozė operuojamiems ligoniams.
Raumenys laužo kaulus
„Išgėrus alkoholio dažniausiai atsipalaiduoja raumenys”, – pažymėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos Skubios neurologijos sektoriaus vadovas docentas Antanas Vaitkus.
Raumenys yra stiprūs. Jie gali įsitempti tokia jėga, nuo kurios lūžta kaulai. Raumenų atsipalaidavimas daro visai kitokį poveikį traumos atveju. Pavyzdžiui, krentant iš nemažo aukščio ir nejaučiant baimės, todėl atsipalaidavus, sužalojimai būna daug mažesni.
„Baimės apimti save labiau kontroliuojame, nuo išgąsčio įsitempia raumenys ir smūgis būna stipresnis – dėl to lūžta kaulai ir kyla kitokių komplikacijų”, – nervų sistemos poveikio mechanizmą aiškino docentas A.Vaitkus.
Vaikai dėl mažos gyvenimo patirties kritimo pavojaus nejaučia, todėl griūdami beveik nesusižaloja.
Kalta nervų sistema
Vadinasi, raumenų ir nervų sistema, gresiant pavojui, yra mūsų priešas?
„To garsiai sakyti negalima”, – tarsi apsidrausdamas ištarė gydytojas.
Savaime suprantama, kad gerti alkoholį siekiant apsisaugoti nuo traumų – tikrai ne išeitis. Galbūt, pavojui ištikus, reikia stengtis atsipalaiduoti?
Gydytojas A.Vaitkus tam pritaria, bet praktiškai tokio veiksmo neįsivaizduoja.
„Veiksmas vyksta sekundės dalimis. Centrinė nervų sistema reaguoja labai sparčiai, todėl išsiskiria labai daug tam tikrų cheminių medžiagų, atsakingų už streso pajautimą. Įsijungia apsaugos instinktai, raumenys įsitempia. Padarinys – didesni sužalojimai, nes susidaro daug didesnis pasipriešinimas smūgiui”, – liaudies išmintį moksliškai pagrindė docentas A.Vaitkus.
