Arizonos valstijos (JAV) gubernatorė Jan Brewer pasirašė įstatymo projektą, draudžiantį abortus, kuriais būtų siekiama pašalinti nepageidaujamos lyties ar rasės embrioną.
Gydytojams, kurie nepaisys šių apribojimų, grės baudžiamoji atsakomybė, numatant ne tik įkalinimą, bet ir gydytojo licencijos atėmimą už įvykdytą sunkų nusikaltimą.
Remiantis taisyklėmis, kuriomis bus grindžiamas gydytojo – paciento konfidencialumas, Mariette Ulrich, laisvai samdoma žurnalistė, stebisi, kaip kas nors galėtų vykdyti numatytus planus. Tai būtų įmanoma nebent tuo atveju, jei kaltinimai bus pateikiami nėščiosios artimųjų ar pačios moters, kuri jautė daromą spaudimą rinktis abortą, iniciatyva. Kaip teigiama spaudos pranešimuose, moteris, kuriai bus atliktas tokio pobūdžio abortas, nebus baudžiama.
Vargu ar tai galėtų sustabdyti moterį nuo pražūtingo pasirinkimo. Negana to, gydytojai tokiu atveju pateks į labai keblią situaciją. Prieš atlikdami abortą, jie bus įpareigoti pasirašyti parodymus, kuriais bus patvirtinta, jog atliekamo aborto priežastis nėra embriono lytis ar rasė.
Kaip teigė Šeimos planavimo federacijos vadovas Bryanas Howardas, šio įstatymo projekto šalininkai stigmatizuoja moterį, kuri pasirenka abortą, ir neapgalvotai įbaugina gydytojus, kurių kiekvienas veiksmas bus stebimas tarsi po didinamuoju stiklu. B. Howardas nurodė, kad tai vers pacientus atskleisti itin asmeniškas ir intymias savo pasirinkimo priežastis.
Tuo tarpu įstatymo projekto šalininkų teigimu, tokia priemonė leis kovoti su vykdoma diskriminacija. Arizonos senatorė Nancy Barto stebėjosi, kodėl apskritai tokių veiksmų nesiimta anksčiau ir išreiškė viltį, kad jų pavyzdžiu seks ir kitos valstijos.
„Moterys yra pavojuje”, – sakė N. Barto. Senatorės manymu, pavojus gresia ir užsimezgusioms vaikų gyvybėms, todėl būtina užtikrinti jų saugumą – nesvarbu, kokios rasės ir lyties vaikas tai būtų.
Iš pirmo žvilgsnio idėja politiškai korektiška, tačiau viskas nėra taip paprasta. Stengiantis sąžiningai spręsti vieną problemą, reikia nepamiršti, kad su ja susijusios ir kitos. Galime užduoti klausimą, kodėl šiuo atveju taip svarbi rasinė ir lyties diskriminacija. Bent jau Kanadoje įstatymai numato, kad negimę vaikai nėra „asmenybės” (kurios vertos teisinės apsaugos), todėl ar yra skirtumas, kokios jie lyties. Net vabzdžiai ir augalai turi lytį. Jei žmogaus embrionas ir užsimezgęs vaisius tėra ląstelių rinkinys, koks skirtumas, kokia odos spalva bus būdinga tam išsivysčiusiam ląstelių rinkiniui?
Žvelgiant į situaciją Kanadoje, tik nuo 1929 metų moterys tapo asmenybėmis, tačiau jų lytis buvo pripažįstama nuo neatmenamų laikų. Taip pat gerai žinome apie tuos atvejus JAV istorijoje, kai buvo nepaisoma pagrindinių žmogaus teisių afroamerikiečių atžvilgiu. Kas tuomet pastūmėjo keisti teisinę ir kultūrinę šalies sistemą moterų ir tautinių mažumų naudai? M. Ulrich nuomone, visuomenė galų gale suprato, kad visus susieti gali tik humaniškumas, kuris mažų mažiausiai skatina abipusę pagarbą ir pagrindinių žmogaus teisių pripažinimą.
Kad ir kaip būtų svarbu išsaugoti užsimezgusias gyvybes, tačiau šio įstatymo prielaidos neturi jokios logikos. M. Ulrich žodžiais tariant, pabandykite įsivaizduoti tokią situaciją gydytojo kabinete:
Moteris: Noriu pasidaryti abortą, nes laukiuosi mergaitės, o jau dvi auginu. Mano vyras nori sūnaus.
Gydytojas: Ponia, tai nelegalu. Turiu omeny, save, o ne jus, žinoma.
Moteris: Gerai. Tuomet noriu aborto, nes nenoriu šio vaiko.
Gydytojas: Gerai.
Taigi abortas, kuriuo siekiama pašalinti nepageidaujamos lyties ar rasės embrioną, yra neteisėtas ir už jį turėtų būti baudžiama; abortas dėl bet kokios kitos priežasties (ar visai be jos) yra priimtinas ir nenusipelnė jokių apribojimų. Visgi kyla klausimas, kaip dar negimęs ir asmenybe netapęs žmogus gali būti apsaugotas atsižvelgiant į jo lytį ar kūno spalvą, bet nekreipiant dėmesio į esminius humaniškumo principus.
Parengta pagal cronkitenewsonline.com ir mercatornet.com informaciją.
