Mokslininkai genetiškai modifikavo ryžius, kad galėtų išgauti esminį žmogaus kraujo komponentą ir sukurtų alternatyvą donorystei.
„Proteinas, išgaunamas iš ryžių, į kuriuos įdiegtas žmogaus DNR, gali būti naudojamas ligoninėse, gydant smarkius nudegimus ar siekiant padėti pacientams, netekusiems daug kraujo” – skelbia Kinijos mokslininkai.
Mokslininkai tikina, kad jau netrukus jie sukurs pilnavertę ir saugią alternatyvą donorų kraujui, kurio pasiūla pastaruoju metu labai sumažėjo, nes stinga donorų. Be to, bus išvengta tokių ligų kaip ŽIV ir hepatitas.
Šiuo metu vien Didžiojoje Britanijoje kas dieną reikia beveik milijono (daugiau nei 900 000) litrų kraujo. Vis dėlto tik 4 proc. tinkamų donorystei gyventojų duoda kraujo, rašo Telegraph.co.uk.
Gautas kraujas suskirstomas į tris komponentus – raudonuosius kraujo kūnelius, trombocitus, reikalingus kraujo krešėjimui, ir plazmą, kurią sudaro proteinas, vadinamas Žmogaus serumu – albuminas (angl. Human Serum Albumin). Pastarasis paprastai duodamas pacientams, netekusiems daug kraujo.
Augindami genetiškai modifikuotus ryžius, mokslininkai tikina, kad Žmogaus serumą albuminą (ŽSA) galima pagaminti ir naudoti ligoninėse.
Albuminas – tai proteinas, kurio žmogaus kraujyje yra daugiausiai. Jis atlieka svarbų vaidmenį išnešiojant po visą kūną hormonus ir mineralus, valant toksinus, reguliuojant kraujospūdį.
Tyrimo vadovas Daichangas Yangas iš Vuhano universiteto centrinėje Kinijoje, patvirtina, kad Žmogaus serumas – ypatingos svarbos proteinas žmogui, o jo pasaulinė metinė paklausa – net 500 tonų.
„Šiuo metu ŽSA gaunamas daugiausia iš žmogaus kraujo plazmos, kurio pasiūla – ribota, o paklausa – ypač didelė. Be to, auga susirūpinimas „, – sako mokslininkas.
„Be to, naudojant žmogaus kraujo plazmos albuminą, rizikuojama pacientą apkrėsti krauju pernešamomis ligomis, tokiomis kaip ŽIV ir hepatitas”, – priduria kinų tyrėjas.
Profesorius D. Yangas kartu su kolegomis išvystė techniką, pasitelkiant specialią bakteriją įdiegti žmogaus genus į azijietiškus ryžius, kad jie galėtų tapti biologinėmis „gamyklomis”, galinčios gaminti proteinus, identiškus žmogiškiesiems.
Naujausias tyrimas, publikuotas „Journal of the Proceedings of the National Academy of Sciences” žurnale, parodė, kad šie mokslininkai į ryžius sėkmingai įterpė Žmogaus serumo albumino DNR ir taip sugebėjo suskurti proteiną, chemiškai ir fiziškai identišką randami žmogaus kraujyje.
Praėjus vos keletas mėnesių po to, kai Kinijos mokslininkai paskelbė genetiškai modifikavę karvių bandą, kad šios gamintų identišką į motinos pieną. Šis faktas sukėlė didžiulį susirūpinimą gyvūnų apsauga besirūpinančių aktyvistų gretose.
Nors atrodytų, kad Žmogaus serumo gamybos metodas yra kur kas mažiau prieštaringas, tikėtina, kad jis įžiebs genetiškai modifikuotų produktų gamybos opozicijos baimes dėl tokių produktų saugumo ir diskusijas dėl žmogaus genų maišymo su kitomis rūšimis.
Vis dėlto kinų mokslininkas, tokio metodo kūrėjas D. Yangas tikina, kad proteinas, gaunamas iš ryžių, yra visiškai identiškas žmogaus kraujyje esančiam ŽSA. Bandymai su žiurkėmis taip pat parodė, kad jokių neigiamų reakcijų nebuvo sukaukta.
Be to, bandymų metu įrodyta, kad šis proteinas lygiai taip pat palengvina sergančių ciroze žiurkių simptomus, kaip tai daro natūralus, žmogaus kraujyje randamas proteinas.
Profesorius tikisi, kad iš genetiškai modifikuotų ryžių bus galima išgauti ir kitokių žmogaus kraujyje randamų proteinų, tokių kaip hemoglobinas, suteikiantis šiam raudoną spalvą ir išnešiojantis deguonį po visą organizmą, bei imunoglobulinas – vienas svarbiausių proteinų sėkmingai imuninės sistemos veiklai.
