Drabužiai tampa ankštesni, svarstyklės rodo vis didesnius skaičius, nors mityba ir gyvenimo būdas, regis, nepasikeitė. Tokiose situacijose daugelis pirmiausia pradeda valgyti mažiau, atsisako saldumynų ar ieško naujos dietos. Vis dėlto specialistai primena, kad ne visada svorio augimą lemia vien persivalgymas ar fizinio aktyvumo trūkumas – kartais tai gali būti susiję su sulėtėjusia ar sutrikusia medžiagų apykaita.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad medžiagų apykaita glaudžiai susijusi su tuo, kaip organizmas panaudoja energiją, reguliuoja hormonų veikla ir kaupia riebalinį audinį.
„Jei svoris auga nepaisant mitybos pokyčių ar mažesnio maisto kiekio, verta įvertinti ne tik gyvenimo būdą, bet ir medžiagų apykaitos procesus organizme“, – teigia gydytoja.
Pasak jos, svorio pokyčius gali lemti atsparumas insulinui, skydliaukės veiklos sutrikimai, hormonų disbalansas, tam tikros lėtinės ligos ar vartojami vaistai. Įtakos turi ir miego trūkumas, nuolatinis stresas bei sumažėjęs fizinis aktyvumas.
Medžiagų apykaitos sutrikimai dažnai pastebimi ne iš karto
Anot gydytojos, medžiagų apykaitos pokyčiai ilgą laiką gali vystytis nepastebimai. Dalis žmonių pirmiausia atkreipia dėmesį tik į augantį svorį, nors organizmas dažnai siunčia ir daugiau signalų.
„Dažnai pacientai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, energijos stoka, mieguistumu, sunkumais susikaupti ar padidėjusiu alkio jausmu. Taip pat gali didėti liemens apimtis, atsirasti stipresnis potraukis saldumynams“, – sako M. Varkalienė.
Dalis simptomų dažnai tiesiog priskiriami stresui ar intensyviam gyvenimo ritmui, todėl medžiagų apykaitos sutrikimai ilgą laiką lieka nepastebėti.
Viena didžiausių priežasčių – atsparumas insulinui, kai organizmas nebe taip efektyviai jį panaudoja. Dėl to didėja rizika kauptis riebaliniam audiniui, atsiranda didesni gliukozės svyravimai, dažnesnis alkio jausmas.
Svorio pokyčiams įtakos gali turėti ir sutrikusi skydliaukės veikla, ypač hipotirozė, kai sulėtėja medžiagų apykaita. Taip pat svarbūs hormonų pusiausvyros pokyčiai, susiję su lėtiniu stresu ar kitomis endokrininėmis ligomis.
Organizmas dažnai siunčia ir kitus signalus
Pasak specialistės, medžiagų apykaitą stipriai veikia ir kasdieniai įpročiai. Miego trūkumas bei ilgalaikis stresas gali apsunkinti svorio kontrolę, nes organizme keičiasi alkio ir sotumo reguliavimo procesai.
„Ilgalaikis stresas taip pat gali būti susijęs su padidėjusiu kortizolio kiekiu, kuris siejamas su didesniu riebalų kaupimu pilvo srityje“, – aiškina „Antėja“ gydytoja.
Tuo tarpu mažas fizinis aktyvumas ilgainiui mažina energijos sąnaudas ir didina antsvorio bei kitų medžiagų apykaitos sutrikimų riziką.
Kodėl dietos dažnai neduoda rezultatų?
Norėdami kuo greičiau numesti svorio žmonės dažnai renkasi itin griežtas dietas, drastiškai sumažina kalorijų kiekį arba atsisako ištisų maisto produktų grupių. Tačiau tokie sprendimai dažniausiai nėra ilgalaikiai.
„Jei neįvertinamos tikrosios svorio augimo priežastys, vien mitybos ribojimas ne visada duoda norimą rezultatą“, – sako M. Varkalienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad vertinant svorio pokyčius svarbu ne tik mityba ar fizinis aktyvumas, bet ir bendra organizmo būklė bei medžiagų apykaitos rodikliai.
Kokie tyrimai padeda ieškoti priežasčių?
Jei svoris didėja be akivaizdžių gyvenimo būdo pokyčių, verta įvertinti galimas medžiagų apykaitos problemas. Tokiais atvejais dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, padedantys įvertinti gliukozės apykaitą, cholesterolio rodiklius, skydliaukės funkciją bei kitus svarbius organizmo rodiklius. Prireikus gali būti vertinamas ir insulino kiekis, vitamino D koncentracija ar kiti su medžiagų apykaita susiję rodikliai.
Pasak gydytojos, svarbu vertinti ne pavienius rodiklius, o bendrą organizmo būklę. Būtent todėl dažnai rekomenduojami kompleksiniai medžiagų apykaitos tyrimai, padedantys tiksliau suprasti, kokie procesai vyksta organizme ir kas gali trukdyti sėkmingai kontroliuoti svorį.
