Aliuminis, parabenai, sintetiniai kvapikliai, silikonai, sulfatai, ftalatai – dauguma žmonių šiuos pavadinimus yra girdėję bent kartą, tačiau retas iš tikrųjų žino, kas slepiasi jų naudojamo dezodoranto sudėtyje. Dar rečiau susimąstoma, kad visa tai kasdien tepama ant vienos jautriausių kūno vietų – pažastų. Jei atsivertei šį straipsnį, tikriausiai bent kartą jau buvai pagalvojęs: o kas iš tiesų yra mano dezodoranto sudėtyje? Ir tai visiškai normalu. Nes šiandien žmonės vis dažniau pradeda skaityti etiketes, domėtis tuo, ką naudoja ant savo kūno, ir ieškoti švelnesnių alternatyvų kasdienėje rutinoje. Keisčiausia tai, kad dezodorantas daugeliui vis dar atrodo tiesiog paprastas produktas. Nusiperki, nes gerai kvepia, nes buvo akcija, nes „gerai laiko“ arba todėl, kad naudojai visada. Retas sustoja ir pagalvoja, kad tai priemonė, kuri kasdien tepama ant vienos jautriausių kūno vietų – pažastų, kur gausu prakaito liaukų, limfmazgių ir itin jautrios odos. Ir vis dėlto būtent dezodorantas yra vienas dažniausiai naudojamų kosmetikos produktų. Dauguma žmonių jį naudoja kiekvieną rytą, po sporto, vasarą – net kelis kartus per dieną. Metų metus.
Pažastų sritis – jautresnė, nei daugeliui atrodo
Pažastų odoje gausu prakaito liaukų, kraujagyslių ir limfmazgių. Oda čia plonesnė ir jautresnė nei daugelyje kitų kūno vietų. Po skutimosi dažnai atsiranda smulkių pažeidimų, kurių net nematome plika akimi. Būtent dėl šios priežasties dermatologai ir vaistininkai vis dažniau ragina atidžiau vertinti priemones, kurios šioje vietoje naudojamos kasdien daugelį metų. Limfinė sistema dažnai vadinama organizmo „valymo“ sistema. Ji atsakinga už skysčių cirkuliaciją, imunitetą ir toksinų šalinimą. Pažastų srityje esantys limfmazgiai yra ypač svarbūs, todėl natūralu, kad vis daugiau žmonių nebenori šioje jautrioje vietoje kasdien naudoti stiprios chemijos. Kai ant odos tepame produktus kasdien – ryte, po sporto, po skutimosi – oda tampa dar jautresnė. Po skutimosi gali atsirasti mikroįtrūkimų, per kuriuos įvairios medžiagos į organizmą patenka lengviau. Būtent todėl specialistai vis dažniau kalba apie tai, kad oda nėra tik išorinis sluoksnis. Tai didžiausias žmogaus organas, kuris kasdien kontaktuoja su dešimtimis įvairių medžiagų. Dauguma įprastų antiperspirantų veikia naudodami aliuminio junginius, kurie laikinai blokuoja prakaito liaukas ir sumažina prakaitavimą. Tačiau prakaitavimas yra natūrali organizmo funkcija – taip kūnas reguliuoja temperatūrą ir pašalina dalį nereikalingų medžiagų. Todėl vis daugiau žmonių šiandien pradeda užduoti klausimą: ar tikrai natūralų organizmo procesą reikia stabdyti kiekvieną dieną? Ypač kai kalbame apie vietą, kurioje yra daug limfmazgių ir jautrios odos.
Vis jaunesni žmonės pradeda naudoti dezodorantus
Dar viena tema, apie kurią kalbama vis dažniau – vaikų ir paauglių naudojami dezodorantai. Dar prieš keliolika metų dezodorantai daugiausia buvo suaugusiųjų produktas. Tačiau šiandien juos naudoja vis jaunesni vaikai ir paaugliai. Dažnai pirmasis dezodorantas net nėra perkamas specialiai vaikui – paaugliai tiesiog pradeda naudoti tėvų priemones, kurios stovi vonioje. Ir retas susimąsto, kad jaunas organizmas kasdien pradeda naudoti tas pačias stiprias priemones su aliuminiu, sintetiniais kvapikliais ar agresyvesnėmis cheminėmis medžiagomis. Paauglystėje organizme vyksta daug hormoninių pokyčių, oda tampa jautresnė, aktyvėja prakaito liaukos. Todėl specialistai ragina atidžiau vertinti, kokios priemonės naudojamos šiame amžiuje.
Ypatingas dėmesys – nėštumo ir žindymo metu
Dar viena jautri tema – nėštumas ir žindymas. Būtent šiuo laikotarpiu daugelis moterų pirmą kartą pradeda itin atidžiai skaityti kosmetikos sudėtis. Nors nėra galutinai įrodyta, kad dezodorantuose esančios medžiagos tiesiogiai sukelia rimtas ligas ar paveikia kūdikį, specialistai dažnai rekomenduoja vengti perteklinių, agresyvių ingredientų. Ypač jautriose kūno vietose. Todėl vis daugiau moterų nėštumo ar žindymo metu pradeda rinktis dezodorantus be aliuminio, alkoholio ir stiprių sintetinių kvapiklių.
Kuo iš tiesų kvepia mūsų dezodorantai?
Daugelis žmonių dezodorantą renkasi pagal kvapą. Kuo jis stipresnis ir ilgiau išliekantis – tuo geriau. Tačiau būtent sintetiniai kvapikliai šiandien kelia vis daugiau diskusijų. Dermatologai pastebi, kad jautresniems žmonėms jie gali sukelti odos sudirgimus, niežėjimą ar alergines reakcijas. Dar viena dažnai aptariama medžiagų grupė – parabenai. Jie naudojami kaip konservantai tam, kad produktas ilgiau galiotų. Apie juos kalbama dėl galimo poveikio hormonų sistemai, nes kai kurie parabenai gali imituoti estrogeną organizme. Diskusijų kelia ir ftalatai, kurie dažnai slepiasi po bendru žodžiu „fragrance“ arba „parfum“. Būtent šios medžiagos gali veikti kaip endokrininę sistemą trikdantys junginiai bei jautresniems žmonėms sukelti odos reakcijas. Silikonai dažnai naudojami tam, kad dezodorantas suteiktų švelnų, „šilkinį“ pojūtį. Tačiau kai kuriems žmonėms jie gali sudaryti plėvelę ant odos, užkimšti poras ar skatinti jautrumą. Taip pat specialistai vis dažniau kalba apie odos mikrobiomą – natūralų gerųjų bakterijų balansą ant odos. Stiprios antibakterinės medžiagos gali šį balansą pažeisti, todėl ilgainiui oda tampa jautresnė, labiau dirginama, o nemalonus kvapas kartais net sustiprėja.
Kodėl tiek daug kalbama apie galimą ryšį su krūties vėžiu?
Pastaraisiais metais viena daugiausiai diskusijų keliančių temų tapo galimas dezodorantuose esančių aliuminio junginių ryšys su krūties vėžio rizika. Ir nors mokslas iki šiol neturi vieno galutinio atsakymo, klausimų šia tema kasmet kyla vis daugiau. Pagrindinė priežastis – pažastų sritis yra labai arti krūtų audinio ir limfmazgių. Būtent todėl dalis mokslininkų pradėjo kelti klausimą, ar ilgalaikis aliuminio junginių naudojimas tokioje jautrioje vietoje negali turėti įtakos organizmui. Kai kurie tyrimai nagrinėjo aliuminio kaupimosi galimybę krūties audiniuose bei jo poveikį ląstelėms, tačiau iki šiol nėra galutinai įrodyta, kad dezodorantai tiesiogiai sukelia vėžį. Vis dėlto specialistai pripažįsta, kad tema išlieka jautri ir iki galo neištirta. Būtent todėl vis daugiau žmonių šiandien vadovaujasi paprastu principu – jei yra galimybė sumažinti kasdien naudojamų agresyvesnių medžiagų kiekį, kodėl to nepadarius? Ypač kai kalbame apie produktą, kuris naudojamas kiekvieną dieną daugelį metų. Dalis moterų būtent po susidūrimo su sveikatos problemomis pirmą kartą pradeda iš tikrųjų skaityti kosmetikos sudėtis. Ir nors specialistai ragina nepasiduoti panikai ar baimei, vis daugiau žmonių pradeda suprasti, kad rūpestis savimi prasideda ne tik nuo mitybos ar papildų, bet ir nuo labai paprastų kasdienių pasirinkimų.
Kodėl žmonės pavargo nuo agresyvios kosmetikos?
Cheminiai, stipriai parfumuoti ar agresyvesnės sudėties dezodorantai nebūtinai visiems sukelia problemas, tačiau iš ilgametės dermatologų, vaistininkų ir vartotojų patirties galima išskirti kelis dalykus, kuriuos žmonės pastebi dažniausiai. Dar vienas dalykas, apie kurį mažai kalbama – organizmas pripranta prie labai stiprių kvapų. Žmonės pradeda pirkti vis intensyviau kvepiančius dezodorantus, nes atrodo, kad „silpnesni neveikia“. Tačiau dažnai problema būna ne pats prakaitas, o pažeistas odos mikrobiomas – gerųjų bakterijų balansas odoje. Kai stiprūs antibakteriniai ingredientai nuolat naikina natūralias bakterijas, oda gali pradėti gaminti dar intensyvesnį kvapą. Tada žmogus purškia dar daugiau dezodoranto, renkasi dar stipresnį produktą ir susidaro uždaras ratas. Taip pat nemažai žmonių pastebi, kad ilgai naudojant stiprius antiperspirantus kūnas pradeda daugiau prakaituoti kitose vietose – nugaroje, kirkšnyse, po krūtine ar net delnuose. Organizmas tiesiog ieško kitų būdų reguliuoti temperatūrą. Dar viena svarbi tema – kvėpavimas per odą. Nors oda „nekvėpuoja“ tiesiogine prasme kaip plaučiai, jai labai svarbu išlaikyti natūralią pusiausvyrą. Kai kurie silikonai ir sunkesnės medžiagos gali sudaryti plėvelę ant odos, dėl kurios atsiranda diskomfortas, užsikemša poros ar formuojasi bėrimai. Ir turbūt svarbiausias dalykas – žmonės šiandien tiesiog pavargo nuo perteklinės chemijos visur. Maiste, kosmetikoje, kvapuose, buityje. Todėl natūraliai atsiranda noras bent dalyje kasdienybės rinktis paprastesnius, švaresnius produktus. Ne iš baimės. O iš noro mažiau apkrauti savo kūną tuo, ko galbūt jam visai nereikia kiekvieną dieną metų metus.
Natūralūs dezodorantai tampa ne mada, o sąmoningu pasirinkimuJei ieškote natūralesnių pasirinkimų OLE LAB natūralūs dezodorantai kuriami farmacines žinias derinant su natūralesne sudėtimi. Jų produktuose naudojama net 96 % natūralios kilmės ingredientų. Sudėtyje esantis magnio hidroksido ir cinko ricinoleato derinys padeda veiksmingai neutralizuoti kvapus, o taukmedžio sviestas bei kokosų ir jojobos aliejai puoselėja pažastų odą. Produktai yra be aliuminio, alkoholio ir sodos, todėl tinka net jautresnei odai bei kasdieniam naudojimui. Tokie pasirinkimai rodo, kad efektyvus dezodorantas nebūtinai turi būti agresyvus. Galbūt nuo šiandien galime pradėti sąmoningiau rinktis, nes mūsų oda – didžiausias kūno organas. Ir nors organizmas turi stiprią apsaugos sistemą, ilgainiui mažesnis cheminių medžiagų kiekis kasdienybėje gali būti tiesiog švelnesnis pasirinkimas mūsų kūnui, savijautai ir gyvenimo kokybei.
