Reikšminga dalis Lietuvos gyventojų įsigytų vaistų taip ir lieka nepanaudoti. Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad didžioji dalis (66 proc.) gyventojų išmeta apie dešimtadalį įsigytų vaistų, o maždaug kas septintas gyventojas – ir iki 30 proc. įsigytų vaistų, nes jų nesunaudoja arba baigiasi preparatų galiojimo laikas.
„Matome dvi problemas vienu metu. Pirmiausia, gyventojai vis dar perka daugiau vaistų, nei realiai sunaudoja. Antra, reikšminga dalis gyventojų pasibaigusio galiojimo vaistus vis dar šalina netinkamai. Tai reiškia ne tik bereikalingai išleidžiamus milijonus eurų, bet ir pavojingų cheminių medžiagų patekimą į aplinką. Vertinant, kad bendros lietuvių išlaidos vaistinėse per metus siekia apie 1,5 mlrd. eurų, galime teigti, jog gyventojai kasmet išmeta nepanaudotų vaistų už maždaug 150 mln. eurų. Nors realus mastas, manyčiau, yra dar didesnis“, – sako PATVA direktorius Marius Busilas.
Tyrimas rodo, kad, nors ir nedaug, bet yra gyventojų, kurie nepanaudoja ir daugiau nei trečdalio visų įsigytų vaistų.
Jaunimas klysta dažniausiai
M. Busilo teigimu, problema slypi ne tik pertekliniame vaistų pirkime, bet ir tai, kaip gyventojai išmeta susidarančias farmacines atliekas. Nors maždaug pusė respondentų nurodo vaistus sutvarkantys tinkamai – grąžinantys į vaistines, net 33 proc. gyventojų vaistus išmeta į mišrių atliekų konteinerius, rūšiavimo konteinerius arba išpila į kanalizaciją, taip keldami pavojų aplinkai, gyvūnams ir žmonių sveikatai.
Labiausiai išsiskiria jauniausia gyventojų grupė. Net apie 48 proc. 18-25 metų respondentų vaistus išmeta netinkamai, o beveik 60 proc. jų nežino, kad nereikalingus vaistus būtina grąžinti į vaistines. Palyginimui, tarp vyresnių nei 56 metų gyventojų netinkamai vaistus šalina jau tik ketvirtadalis apklaustųjų.
Dažniausia netinkamo elgesio priežastis – patogumas. Taip atsakė beveik pusė netinkamai vaistus išmetančių respondentų. Dar daugiau nei trečdalis teigė manę, kad jų pasirinktas būdas yra tinkamas atliekų rūšiavimas.
„Šiandien Lietuvoje veikia gyventojams patogi vaistų atliekų surinkimo sistema – nereikalingus ar pasibaigusio galiojimo vaistus galima nemokamai grąžinti į bet kurią vaistinę, o daugeliui žmonių jos yra visai šalia namų ar kasdienių maršrutų. Vis dėlto tyrimas rodo, kad to nepakanka. Vis dar turime aktyviai šviesti visuomenę, ypač jaunimą, nes dalis gyventojų nežino nei kodėl vaistų negalima mesti į šiukšliadėžę ar pilti į kanalizaciją, nei kaip juos tinkamai sutvarkyti. Kuo daugiau žmonių supras tokių atliekų poveikį aplinkai ir sveikatai, tuo atsakingesni sprendimai bus priimami kasdien“, – sako M. Busilas.
Apklausa taip pat parodė, kad dalis gyventojų nereikalingų vaistų apskritai neišmeta. Taip atsakė 16 proc. respondentų. Ekspertų teigimu, vaistų kaupimas namuose nėra saugus sprendimas, nes ilgainiui gyventojai pamiršta jų galiojimo laiką, laikymo sąlygas ar paskirtį.
Pasak M. Busilo, problemą padėtų mažinti atsakingesnis vartojimas: vaistų reikėtų pirkti tik tiek, kiek jų iš tiesų reikia, laikytis gydytojų rekomendacijų ir reguliariai peržiūrėti namų vaistinėles.
Dešimtys tonų vaistų gali patekti į aplinką
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvos gyventojai per 2024 metus į vaistines grąžino rekordinį kiekį nereikalingų vaistų – 35,5 tonos. PATVA vertinimu, žinant, kad tinkamai vaistus tvarko tik apie pusė gyventojų, galima daryti prielaidą, jog maždaug antra tiek kasmet patenka į sąvartynus ar nuotekų sistemas.
Specialistai perspėja, kad vaistų negalima mesti į šiukšliadėžę ar pilti į kanalizaciją. Farmacinės medžiagos gali patekti į dirvožemį ir gruntinius vandenis, o nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs jų visiškai pašalinti. Dėl to vaistų likučiai ilgainiui gali atsidurti upėse, ežeruose ir paveikti vandens ekosistemas.
Be aplinkosauginių rizikų, netinkamai laikomi ar išmesti vaistai gali tapti grėsme žmonėms ir gyvūnams.
Ką daryti su nereikalingais vaistais?
PATVA primena, kad visos Lietuvoje veikiančios vaistinės privalo nemokamai priimti iš gyventojų nereikalingus ar pasibaigusio galiojimo vaistus. Tokios atliekos vėliau perduodamos specializuotiems pavojingųjų atliekų tvarkytojams, kurie užtikrina saugų jų sunaikinimą.
Svarbu žinoti, kad į vaistines reikia nešti pačius vaistus, tačiau maisto papildai nėra laikomi farmacine atlieka. Juos rekomenduojama išimti iš pakuočių ir išmesti į mišrių atliekų konteinerį, o pakuotes išrūšiuoti pagal medžiagą.
PATVA taip pat ragina gyventojus reguliariai peržiūrėti namų vaistinėles ir nelaikyti pasibaigusio galiojimo vaistų „dėl visa ko“, nes pasenę vaistai gali neatlikti savo funkcijos ar netgi kelti grėsmę sveikatai.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausta 1013 respondentų, atliko tyrimų bendrovė „Spinter research“. Tyrimu siekta įvertinti gyventojų įpročius, susijusius su vaistų atliekų tvarkymu.
__
Apie PATVA: Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacija (PATVA) įsteigta vienyti tuos, kurie tiki švaria ir tvaria ateitimi ir deda pastangas, kad apsaugotų aplinką nuo teršalų bei kenksmingų medžiagų. PATVA skatina, remia ir koordinuoja savo narių veiklą, renka informaciją, konsultuoja juos valdymo, ekonomikos, teisiniais, technologiniais ir komercijos klausimais. Pavojingų atliekų tvarkytojų asociacija vienija pavojingąsias atliekas ir elektroninę įrangą tvarkančias įmones: UAB „Toksika”, UAB „Žalvaris”, UAB „EMP recycling”, UAB „Parsekas”.
