Praūžus hantaviruso sukeltam nerimui Europoje, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) ir kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ atkreipia dėmesį, kad nors hantavirusinės infekcijos Lietuvoje nėra registruojamos, graužikai mūsų šalyje platina kitas žmonėms pavojingas ligas.
„Viena iš dažniausių ligų, kurią tiesiogiai gali platinti graužikai, yra jersiniozė. Ją sukelia Yersinia genties bakterijos, kurios geba išlikti gyvybingos šaltoje aplinkoje ir ilgai išsilaikyti maisto produktuose. Pagrindiniai jersiniozės požymiai – karščiavimas ir pilvo skausmas, kurį galima supainioti su apendicitu“, – atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Aušra Valaikienė.
Ji perspėja, kad šia liga žmonės gali užsikrėsti ir netiesiogiai – per gyvūninės kilmės maistą, ypač nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, taip pat per užterštas daržoves ar vandenį.
Kita graužikų platinama liga – tuliaremija. Ja užsikrėsti galima ne tik turint tiesioginį kontaktą su gyvūnu ar įkandus vabzdžiui, bet ir vartojant netinkamai apdorotą mėsą ar geriant užterštą vandenį.
„Liga prasideda karščiavimu iki 38–40 °C, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, apetito stoka, įvairūs bėrimai. Vėliau gali išsivystyti akių uždegimas su pūlingomis išskyromis, gerklės skausmas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, padidėti kepenys ir blužnis. Ligonį taip pat gali varginti sausas kosulys bei skausmai krūtinėje“, – sako NVSC atstovė.
Be šių ligų graužikai Lietuvoje platina ir leptospirozę, salmoneliozę, listeriozę bei kt.
Kaip dažniausiai užsikrečiama?
Patogenai plinta per graužikų šlapimą, išmatas bei seiles. Pelės ir žiurkės taip pat nešioja blusas bei erkes, per kurias irgi gali perduoti infekcijas žmonėms ar naminiams gyvūnams.
Graužikų platinamomis ligomis dažniausiai užsikrečiama įkvėpus dulkių, užterštų išdžiūvusiomis graužikų išmatomis ar šlapimu, pavyzdžiui, valant užkrėstą sandėlį, palėpę ar daugiabučių rūsį. Taip pat rizika kyla turint tiesioginį kontaktą su gyvais ar negyvais graužikais, valgant maistą, užterštą jų šlapimu ar išmatomis, arba įkandus blusoms ir erkėms, kurios prieš tai maitinosi užsikrėtusio graužiko krauju.
„Mūsų didžioji dalis visuomenės nuo seno pratusi prie ūkiško gyvenimo būdo, todėl dažnai numojama ranka į rūsyje rastas apgraužtas daržoves ar palėpėje šmirinėjančią pelę. Geriausiu atveju apgraužti vaisiai ir daržovės tiesiog išmetami. Tačiau toks požiūris kelia realų pavojų žmogaus sveikatai. Graužikai šlapinasi dažnai, nes šlapimą naudoja kaip svarbų cheminį signalą – juo žymi teritoriją, atpažįsta individus ir perduoda informaciją apie reprodukcinę būklę. Šlapimo lašelių jie palieka ant daiktų, šalia maitinimosi vietų, prie grindjuosčių, spintelėse, sandėliuose ar garažuose. Jei namuose ar biure yra graužikų, labai tikėtina, kad šlapimo pėdsakų yra ir ant paviršių, ant kurių gaminate maistą ar dirbate“, – perspėja bendrovės „Dezinfa“ biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.
Kokių prevencinių priemonių imtis?
Siekiant sumažinti riziką užsikrėsti graužikų platinamomis ligomis, pirmiausia svarbu neleisti jiems patekti į namus. Kenkėjų kontrolės ekspertas rekomenduoja pirmiausiai surastiir užsandarinti vietas, per kurias graužikai gali patekti į patalpas. Reikėtų užtaisyti net menkiausius plyšius namo sienose, ties durimis bei langų rėmais, o ventiliacijos angas uždengti tinkleliais. Plyšius rekomenduojama sandarinti betonu, metalinėmis detalėmis ar kitomis medžiagomis, kurių graužikai negalėtų pažeisti.
Taip pat verta patikrinti praustuvų, tualetų, ventiliacijos, šildymo bei elektros instaliacijos sistemas. Rastus plyšius būtina užsandarinti, nes graužikai į namus neretai patenka iš rūsių per šildymo, vandentiekio, nuotekų ar ventiliacijos sistemas.
Kokias klaidas daro gyventojai?
Dažniausia klaida, kurią daro gyventojai tvarkydami vietas, kuriose buvo ar vis dar yra graužikų, – skubotas ir nesaugus valymas.
„Žmonės neretai pradeda šluoti sausas graužikų išmatas ar dulkes, neįvertindami, kad taip į orą gali pakilti ligų sukėlėjai. Taip pat dažnai pamirštama dėvėti pirštines, vėdinti patalpas ar dezinfekuoti paviršius“, – pataria NVSC specialistė ir rekomenduoja reguliariai tikrinti ir vėdinti palėpes, rūsius, po žiemos kruopščiai valyti patalpas šiltu muiluotu vandeniu, o radus graužikų pėdsakų – papildomai dezinfekuoti paviršius.
Maistą būtina laikyti sandariai uždarytą, vaisius ir daržoves kruopščiai plauti, o užterštų produktų nevartoti. Taip pat labai svarbu nekaupti šiukšlių, prižiūrėti aplinką aplink pastatus ir laikytis asmens higienos – dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas.
