Nors alergijos dažnai siejamos tik su sezonine sloga ar bėrimais, jų tikrasis poveikis yra kur kas platesnis. Šiandien jos vis dažniau pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms ir gali paveikti ne tik kvėpavimo takus ar odą, bet ir virškinimą ar bendrą savijautą. Dėl tokios simptomų įvairovės alergijas atpažinti ne visada lengva, todėl neretai prireikia detalesnio ištyrimo.
Alergijų daugėja neatsitiktinai – tai glaudžiai susiję su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pastebi, kad įtakos turi tiek aplinkos pokyčiai, tiek mūsų kasdieniai įpročiai.
„Mažiau natūralios aplinkos, daugiau taršos, pasikeitusi mityba ir gyvenimas mieste keičia mūsų imuninės sistemos veikimą. Prisideda ir vadinamoji higienos hipotezė – vaikai šiandien rečiau susiduria su mikroorganizmais, todėl imuninė sistema nėra pakankamai „treniruojama“ ir ima reaguoti į nepavojingas medžiagas, tokias kaip žiedadulkės ar maistas“, – sako gydytoja.
Prie alergijų plitimo taip pat prisideda klimato kaita: ilgėjantys ir intensyvėjantys žiedadulkių sezonai, naujų augalų plitimas, taip pat oro tarša bei perdirbto maisto gausa.
Simptomai – ne tik sloga ar bėrimai
Alergijos gali pasireikšti labai įvairiai, todėl žmonės ne visada iš karto jas atpažįsta. Dažniausiai pažeidžiamos kelios organizmo sistemos.
„Kvėpavimo takų alergijos dažniausiai pasireiškia nuolatine sloga, čiauduliu, nosies užgulimu, kosuliu ar dusuliu. Taip pat dažni simptomai yra akių niežėjimas, paraudimas, ašarojimas ar net vokų patinimas. Jei alergija pasireiškia odoje, atsiranda bėrimai, dilgėlinė, kuriuos lydi niežulys“, – vardija J. Dūdienė.
Maisto alergijosneretaisiejamossuvirškinimosutrikimais, tačiaujųpasireiškimasgalibūtikur kas platesnis.
„Jos gali sukelti ne tik pilvo skausmą, pykinimą ar viduriavimą, bet ir odos bėrimus, kvėpavimo sutrikimusar net bendrą silpnumą. Kai kuriems žmonėms pasireiškia ir mažiau akivaizdūs požymiai: nuovargis, galvos skausmas ar vadinamasis „smegenų rūkas“, – teigia gydytoja.
Svarbu žinoti, kad alergijoms dažniausiai nebūdinga pakilusi kūno temperatūra, o staigus tinimas ar kvėpavimo pasunkėjimas gali rodyti sunkią alerginę reakciją – anafilaksiją, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Kodėl alergijas nustatyti sudėtinga?
Viena iš priežasčių, kodėl alergijos dažnai lieka neatpažintos, tai jų įvairovė ir vadinamosios mišrios alergijos.
„Mišrios alergijos pasireškia, kai organizmas reaguoja į kelis alergenus vienu metu arba skirtingais mechanizmais. Pavyzdžiui, žmogus, alergiškas žiedadulkėms, gali jausti simptomus ir valgydamas tam tikrus vaisius – tai vadinama kryžmine reakcija“, – aiškina J. Dūdienė.
Tokiais atvejais simptomai gali persidengti ir kisti – sloga gali būti tiek nuo įkvepiamųjų alergenų, tiek nuo maisto, o odos bėrimus gali sukelti skirtingi veiksniai. Be to, alerginės reakcijos ne visada pasireiškia iš karto – kartais jos atsiranda tik po kelių valandų ar net dienų.
„Diagnostiką apsunkina ir tai, kad dažnai vienu metu veikia keli veiksniai, pavyzdžiui, žiedadulkės, nauji mitybos įpročiai ir stresas. Tokiu atveju nustatyti tikslią priežastį tampa sudėtinga“, – sako gydytoja.
Dažniausios klaidos – savidiagnostika
Bandydami patys nustatyti alergijos priežastį, žmonės neretai daro klaidas, kurios gali ne tik nepadėti, bet ir pabloginti situaciją.
„Viena dažniausių klaidų – per greitos išvados ir per griežtas produktų atsisakymas. Žmonės dažnai susieja simptomus su paskutiniu suvalgytu produktu, nors reakcija gali būti uždelsta. Taip pat painiojama alergija su netoleravimu, pavyzdžiui, laktozės netoleravimas nėra alergija, nors simptomai panašūs“, – pabrėžia J. Dūdienė.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad savarankiškai ribojant mitybą galima sumažinti jos įvairovę ir net pakenkti organizmui. Dėl to dažnai rekomenduojama stebėti simptomus, pildyti dienoraštį ir kreiptis į specialistus.
Kada reikalingi tyrimai?
Norint tiksliai nustatyti alergijos priežastį, dažnai prireikia ne tik simptomų įvertinimo, bet ir laboratorinių tyrimų.
„Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti specifinius alergenus, tačiau jie nėra vienintelis atsakymas. Svarbiausia yra juos vertinti kartu su paciento simptomais ir ligos eiga“, – sako „Antėja“ gydytoja.
Dažniausiai atliekami specifinių imunoglobulinų (IgE) tyrimai, kurie padeda nustatyti jautrumą tam tikriems alergenams. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi ir platesni alergijų tyrimų rinkiniai, leidžiantys įvertinti reakciją į įvairias medžiagas.
„Alergijų diagnostika dažnai reikalauja kompleksinio požiūrio – derinami skirtingi tyrimai, stebėjimas, kartais taikomos eliminacinės dietos. Todėl labai svarbus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas“, – pabrėžia J. Dūdienė.
Gydytoja primena, kad ilgai trunkantys ar pasikartojantys simptomai neturėtų būti ignoruojami. Laiku atlikti tyrimai ir tiksliai nustatyta priežastis leidžia ne tik palengvinti simptomus, bet ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.
