Žiema į Lietuvą kasmet sugrįžta ne tik su sniegu, bet ir su nematomu, tačiau itin agresyviu palydovu – virusų kokteiliu, kuris meistriškai išnaudoja mūsų nuovargį, tamsą ir nuolatinį skubėjimą. Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad susergama „perpūtus vėjui“ ar „sušlapus kojas“, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Šeimos medicinos centro vedėja, šeimos gydytoja Sigita Sadauskienė pabrėžia: šaltis pats savaime ligos nesukelia. Tikrasis kaltininkas – virusai, kurių šaltuoju sezonu cirkuliuoja itin daug ir mūsų pačių susilpnėjęs biologinis skydas.
Mokslas šiandien skaičiuoja daugiau nei 200 skirtingų virusų, galinčių sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Būtent todėl žmogus gali susirgti kelis kartus per sezoną, kaskart „pasigavęs“ vis kitą sukėlėją. Lietuvoje suaugusieji vidutiniškai serga 2–4 kartus per metus, vaikai – iki 8 kartų, o darželinukai virusus namo parsineša kone kas mėnesį. Įdomu tai, kad medicina tai vertina ne kaip silpno imuniteto ženklą, o kaip natūralią organizmo „treniruotę“ – taip imuninė sistema mokosi atpažinti pasaulio grėsmes.
Gripas šiemet – ypač klastingas
Šį sezoną gydytoja išskiria gripą kaip vieną pavojingiausių žiemos infekcijų. Priešingai nei įprastas peršalimas, gripas nesibeldžia – jis prasideda staiga: aukšta temperatūra, stiprūs raumenų ir galvos skausmai, ryškus silpnumas, o neretai ir komplikacijos, galinčios baigtis plaučių uždegimu ar hospitalizacija. Skirtingai nei peršalimas, gripas gali „paguldyti“ net visiškai sveikus, aktyvius žmones.
Šiemet gripas pasižymi ir netipiniais simptomais. S. Sadauskienė pastebi, kad daliai pacientų liga pasireiškia ne tik kvėpavimo takų, bet ir virškinamojo trakto simptomais – vargina viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, kartais vėmimas. Ši vadinamoji gastrointestininė gripo forma ypač klaidina pacientus: simptomai neretai palaikomi „žarnyno virusu“ ar apsinuodijimu, todėl į medikus kreipiamasi per vėlai.
„Šiemet dalis pacientų pagalbos ieško tik tuomet, kai būklė jau ženkliai pablogėjusi. Gripas nėra liga, kurią reikėtų „išvaikščioti“ ar gydyti savarankiškai, ypač jei temperatūra laikosi kelias dienas, atsiranda dusulys, stiprus silpnumas ar netikėti virškinimo sutrikimai“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Svarbu akcentuoti ir dar vieną dažną klaidą – gripo antibiotikais negydome. Antibiotikai veikia bakterijas, bet neturi jokio poveikio virusams, todėl jų vartojimas be indikacijų ne tik nepadeda, bet ir didina antimikrobinio atsparumo problemą. Antibiotikai skiriami tik tuomet, kai prie virusinės infekcijos prisideda bakterinės komplikacijos – ir tik gydytojui įvertinus situaciją.
Didžiausia rizika – ne speigas, o sausas biuro oras
Šeimos medicinos centro gydytojai pastebi, kad didžiausia rizika užsikrėsti kyla ne šaltyje, o uždarose patalpose – biuruose, auditorijose, bendrabučiuose, viešajame transporte. „Žiemą žmonės būna arčiau vieni kitų, rečiau vėdina patalpas, o vienas kosintis žmogus gali per kelias valandas tapti infekcijos šaltiniu visam kabinetui“, – sako S. Sadauskienė.
Tai ypač aktualu studentams ir jauniems žmonėms, gyvenantiems intensyviu tempu: paskaitos, darbas, sesijos, nuolatinis informacijos srautas, miego trūkumas. Netiesioginis, bet nuolatinis stresas silpnina organizmo atsparumą, o liga dažnai „pasiveja“ būtent tada, kai atrodo, kad sustoti negalima.
Tyrimai rodo, kad ilgiau nei 15 minučių trunkantis artimas kontaktas su sergančiuoju uždaroje erdvėje riziką susirgti padidina kelis kartus. Todėl paprasti dalykai – likti namuose susirgus, dėvėti kaukę esant simptomams, kosėti ne į delną, o į sulenktą alkūnę – turi kur kas didesnę reikšmę nei daugelis brangių „imunitetą stiprinančių“ priemonių.
Jūsų gyvenimo būdas – stipresnis už papildus
Nors šiuolaikinių vaistinių lentynos lūžta nuo įvairiausių imunitetą žadančių stiprinti preparatų, mokslas pateikia kur kas paprastesnę, bet kartu ir sudėtingesnę išvadą – stebuklingos piliulės tiesiog nėra. Skaičiuojama, kad iki 60 proc. mūsų sveikatos lemia būtent gyvensena, o ne genetinis kodas ar brangūs maisto papildai. Gydytoja pastebi, kad imuninė sistema nėra paprastas jungiklis, kurį galima spustelėti norint akimirksniu apsisaugoti; ji labiau primena sudėtingą orkestrą, kuriam būtinas ritmas, poilsis ir tinkamos sąlygos, kad bendras skambesys būtų darnus.
Šio vidinio „orkestro“ sinergija pirmiausia prasideda nuo judėjimo, kuris veikia kaip natūralus ir nieko nekainuojantis vaistas. Reguliarus, bent pusvalandį per dieną trunkantis vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas ne tik gerina kraujotaką, bet ir tiesiogiai skatina imuninių ląstelių „budrumą“, todėl tai pelnytai vadinama viena efektyviausių prevencijos priemonių. Lygiagrečiai svarbi ir mityba, kurioje turėtų dominuoti ne trumpalaikės mados ar „superproduktai“, o bendras balansas. Ypač žiemą organizmas jautriai reaguoja į skysčių ir vitaminų trūkumą, tad paprastas vanduo, drėkinantis kvėpavimo takų gleivinę, bei augalinis maistas tampa pagrindiniu „kuru“, padedančiu organizmui sėkmingai kovoti su virusų apgultimi.
Tačiau net ir sveikiausia mityba gali tapti bejėgė prieš lėtinį stresą, kuris veikia kaip savotiškas imuniteto išjungiklis. Nuolatinis skubėjimas ir chroniškas miego trūkumas tiesiogiai slopina organizmo gynybinę funkciją, o tyrimai negailestingai patvirtina, kad pervargę asmenys virusinėmis ligomis serga ne tik dažniau, bet ir dvigubai ilgiau nei tie, kurie randa laiko kokybiškam poilsiui.
Skiepai – svarbi apsaugos dalis
Galiausiai, žiemos ligų kontekste svarbų vaidmenį atlieka ir skiepai. Kasmetiniai skiepai nuo gripo ir COVID-19 neapsaugo nuo visų virusų, tačiau reikšmingai sumažina sunkių ligos formų, komplikacijų ir hospitalizacijos riziką. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms, studentams, dažnai būnantiems didelėse žmonių grupėse, ir sveikatos priežiūros darbuotojams.
Žiemos ligos – neišvengiama sezono dalis, tačiau tai nereiškia, kad esame bejėgiai. Medikai primena: kiekvienas sąmoningas kasdienis sprendimas – nuo papildomos valandos miego iki atsakingos saviizoliacijos pajutus pirmuosius simptomus – yra tikroji investicija į sveikesnę žiemą.
