Vis daugiau vaikų susiduria su regėjimo sutrikimais, kurie pasireiškia vis ankstyvesniame amžiuje. Neatkreipus dėmesio į pirmuosius simptomus, trumparegystė gali sparčiai progresuoti, o regos korekcijos gali prireikti dar iki vaikui pradedant lankyti mokyklą. Klaipėdos plataus profilio klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Tatjana Kisil dalinasi, kokie požymiai gali signalizuoti ligą ir kodėl svarbu į juos sureaguoti laiku.
„Trumparegystė gali pasireikšti nuo gimimo arba išsivystyti kūdikystėje, tačiau dažniausiai ją diagnozuojame vaikams nuo 6 iki 14 metų. Progresavimo pikas paprastai stebimas tarp 7–10 metų. Jei vaikui nuo mažens neribotai leidžiama naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir dar prisideda genetinis paveldimumas, pirmieji trumparegystės požymiai gali pasireikšti sulaukus vos 3–4 metų“, – pažymi T. Kisil.
Genetikos įtaka trumparegystei
Trumparegystės atsiradimui didžiausią įtaką daro keli tarpusavyje susiję veiksniai: dažnas mažų skaitmeninių ekranų naudojimas, paveldimumas bei per trumpas laikas, praleidžiamas gryname ore. „Kuo vaikas jaunesnis, tuo stipresnį neigiamą poveikį ekranai daro jo regai. Mažieji įpranta laikyti planšetę ar telefoną per arti veido – dažnai vos 20–30 centimetrų atstumu, o tai akims kelia nuolatinį įsitempimą. Situaciją dar labiau apsunkina ilgai trunkantis žiūrėjimas į arti esančius objektus: ekranus, knygas ir sąsiuvinius“, – sako T. Kisil.
Pasak gydytojos oftalmologės, kitas ne mažiau svarbus veiksnys – nepakankamas buvimas lauke. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad natūrali dienos šviesa ir galimybė akims fokusuotis į tolius reikšmingai mažina trumparegystės riziką. Deja, šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kur akys patiria ne tik šviesos stygių, bet ir nuolatinę įtampą dėl būtinybės susitelkti į arti esančius objektus.
„Regėjimo sutrikimų tikimybę dar labiau padidina genetinis paveldimumas. Jeigu vienas arba abu tėvai nešioja akinius, ypač dėl vidutinės ar didelės trumparegystės, vaiko rizika susidurti su panašiomis problemomis išauga kelis kartus“, – teigia T. Kisil.
Gydytoja oftalmologė taip pat atkreipia dėmesį į iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas, tačiau svarbias detales, pavyzdžiui, skaitymą prasto apšvietimo sąlygomis. Tamsesnė aplinka sukelia didesnę įtampą akims, o tai ilgainiui gali prisidėti prie neigiamų regėjimo pokyčių.
Trumparegystę išduoda nuovargio požymiai
Vaikų trumparegystė gali pasireikšti įvairiais simptomais, dažniausiai susijusiais su suprastėjusiu matymu į tolį. Prasidedančią ligą dažnai išduoda padidėjęs mirksėjimas arba akių trynimas – požymiai, kuriuos tėvai neretai palaiko nuovargiu ar įpročiu.
„Jei vaikas prisimerkia žiūrėdamas į ekraną ar televizorių, dažnai pritraukia knygą ar žaislą prie veido, skundžiasi galvos skausmais – ypač po ilgesnio žiūrėjimo ar skaitymo – tai gali būti pirmieji regos sutrikimo požymiai. Net jei pats mažasis nesiskundžia pablogėjusiu matymu, tėvams vertėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su gydytoju oftalmologu. Kuo anksčiau nustatomas sutrikimas, tuo lengviau ir efektyviau galima jį koreguoti“, – pastebi T. Kisil.
Viena efektyviausių priemonių siekiant užkirsti kelią trumparegystei yra profilaktiniai regėjimo patikrinimai. Pirmą kartą akių patikra įprastai atliekama vaikui sulaukus vienerių metų, antrą kartą – 3–4 metų, trečią – prieš pradedant lankyti mokyklą. Vėliau, augant vaikui, geriausia praktika – pas gydytoją oftalmologą apsilankyti bent kartą per metus, o turint genetinį polinkį – dar dažniau. Net jei vizito metu nenustatomas korekcijos poreikis, svarbu stebėti regos dinamiką, kad būtų galima ją laiku pakoreguoti.
Vietoj ekrano – laikas lauke
Ne mažiau svarbi vaikų trumparegystės prevencijos priemonė yra buvimas gryname ore. Vaikams vertėtų jame praleisti bent dvi valandas per dieną. Taip pat svarbu kontroliuoti atstumą tarp akių ir skaitomo ar žiūrimo objekto – šis turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm. Ruošiant namų darbus ar skaitant knygas naudinga daryti pertraukas kas 15–20 minučių, kad akys galėtų atsipalaiduoti. Svarbu nepamiršti ir gero apšvietimo prie stalo.
„Siekiant išlaikyti gerą vaikų regėjimą, verta riboti ir naudojimosi ekranais laiką. Mažyliams iki dvejų metų ekranų geriausia apskritai neduodi jais naudotis, 2–5 metų vaikams – ne ilgiau nei valandą, o vyresniems – iki dviejų valandų per dieną pramogų tikslais. Deja, realybėje šie skaičiai dažnai viršijami keliskart“, – teigia Klaipėdos plataus profilio klinikos „Meliva“ gydytoja oftalmologė T. Kisil.
