Spalio 24d. Ketvirtadienis

Namų mokymas turėtų būti laikomas natūraliu dalyku – ne anomalija

2013 Gegužės 7d.
Peržiūrų skaičius: 21616
Namų mokymas turėtų būti laikomas natūraliu dalyku – ne anomalija

„Žiūrėjau filmą apie vieną Japonijos mokytoją, dirbantį paprastoje mokykloje. Pastebėjęs, kad klasėje vyksta kažkas negero ir supratęs, jog čia kaltos patyčios, jis porą mėnesių „kankino“ vaikus per pietų pertraukas: klausinėjo, ar išties kažkas negero klasėje vyksta, kur yra problema ir kaip ją reikėtų spręsti. Jis nepaleido vaikų tol, kol klausimas nebuvo išspręstas ir kol atmosfera klasėje vėl buvo gera“, – pasakojo mama Jurga Juodkazytė. Ji pridūrė, kad jei mūsų mokyklose dirbtų tokie mokytojai, tai mes gyventume gerokai laimingesnėje visuomenėje.

Ką daryti, jei atmosfera mokykloje kitokia, jei mokyklos ugdymo metodai, pamokų laikas, o kartais ir patys mokytojai bei darbo metodai neatitinka šeimoje palaikomų vertybių? Prieš kurį laiką vienas sprendimo būdų dar galėjo būti mokymasis namuose, kuo ir spėjo pasinaudoti Jurgos Juodkazytės šeima: antros klasės kursą jos dukra baigė namuose. Šiuo metu mergaitė eina į mokyklą, mat mokymosi namuose galimybes Švietimo ir mokslo ministerija panaikino.

„Bernardinai.lt“ kalbėjosi su J. Juodkazyte apie mokymo namuose patirtis. Klausė, kokie mokymosi namuose teigiami ir neigiami aspektai išryškėjo, kaip galima pažvelgti į mokyklą naujai.

Kaip nutiko, kad savo dukrą pradėjote mokyti namuose?

Kai dukra pradėjo lankyti mokyklą, ji nenorėjo ten eiti, nors anksčiau lankytu darželiu buvo labai patenkinta. Ji pati sakė nenorinti į mokyklą, nuolat tai kartodavo. Aiškinausi, bandžiau išklausti, ar su mokytojais nesutaria, ar draugų neranda, tačiau jokių apčiuopiamų priežasčių neaptikau. Pastebėjau tik tai, kad vaikas pradėjo akyse „vysti“.

Galvojau, kad išeities iš šios padėties nėra, kad tvarka įstatymais numatyta: vaikai turi eiti į mokyklą. Pirmą klasę ji lankė, o vėliau aš pradėjau su žmonėmis kalbėti, klausinėti, ar normalu, jog vaikas taip stipriai nenori eiti į mokyklą. Dauguma tėvų pasakojo susidūrę su ta pačia problema, tačiau nieko nedarantys, nes kaip ir nėra ką daryti. O kiti man papasakojo apie namų mokymą. Man buvo naujiena, kad ir Lietuvoje galima tai daryti. Pasidomėjau daugiau ir supratau, kad galima. Švietimo ir mokslo ministerija kaip tik buvo patvirtinusi mokymo namuose tvarką, kuri tuo metu dar galiojo.

Antroje klasėje pirmą mėnesį dar vedžiau dukrą į mokyklą, galvodama, kad ji bus ir draugų, ir mokytojų pasiilgusi, o nenoras ten eiti išnyks. Taip nenutiko, mokykloje nebuvo taip gerai, kad būtų priežastis vesti ten vaiką. Kalbant apie mokslą, pastebėjau, kad jos darbas namuose produktyvesnis: kai darydavome pamokose nespėtas atlikti užduotis, ji jų padarydavo daugiau ir suprasdavo viską greičiau. Pasidariau asmenines išvadas, kad mano dukrai labiau tinka mokytis namuose, o ne mokykloje.

Ar buvo sunku gauti leidimą mokyti namuose?

Mokyklos direktorė išleido gana lengvai, tačiau esu girdėjusi, kad kitiems žmonėms yra kilę sunkumų: nors tuo metu mokyti vaikus namuose buvo galima, direktoriai teigdavo priešingai.

Mes pasirašėme sutartį, kurios numeris buvo antras, jei teisingai pamenu. Tikriausiai kažkas toje mokykloje jau buvo pasiėmę savo vaiką mokyti namie, tai šis prašymas direktorei nebuvo naujiena. O kai kurie mokytojai taip pat žvelgė palankiai, nes kai dukra nueidavo atsiskaityti, tai jie sunkesnes vietas dar paaiškindavo.

Netrukus mokytoja susirgo, nebevaikščiodavo taip dažnai į mokyklą, ją nuolat pavadavo kitos mokytojos, kurios buvo asmeniškai nusistačiusios prieš mokymą namuose, taigi esu gavusi ir klausimų, kuo mokykla bloga, kodėl ji mums nepatinka. Dalis mokytojų mūsų apsisprendimą priėmė kaip asmeninį įžeidimą, kad neva kažkokia mama užsigeidžia dirbti jų – profesionalių, dirbančių mokykloje ne vieną dešimtmetį, – darbą.

Kokias asmenines priežastis galėtumėte įvardyti, kad mokytis namuose jai geriau?

Pagrindinė mūsų apsisprendimo priežastis buvo ta, kad dukra namuose išmokdavo daug geriau ir kokybiškiau nei mokykloje. Be to, mokydavosi džiaugsmingiau. Kai kurių mūsų pamokų ji laukdavo, nors tikrai ne visi dalykai jai buvo labai malonūs. Mano nuomone, kiekvienas vaikas turi tam tikrus polinkių ir gebėjimų.

Mokykloje stiprinamos silpnesnės vaikų savybės. Jei, tarkime, nesiseka matematika, tai mokiniai spaudžiami stengtis išmoksti matematiką. O tie dalykai, kurie sekasi, pamirštami, lieka nepastebimi. Tai, kas sekasi, atrodo tampa savaime suprantamu dalyku, o tai, kas nesiseka, yra iškeliama ir nuolat akcentuojama, netgi bausmių sistema pradeda veikti. Su tokiu požiūriu susidūrėme mes.

Šiuo metu dukra eina į mokyklą, į trečią klasę, ir turi gerą mokytoją. Ir nors mokytoja papasakoja apie tai, kaip klostosi gyvenimas mokykloje, tačiau aš apie dukrą žinau daug mažiau. Norėdamas pažinti savo vaiką ir padėti jam augti, turi praleisti su juo daug daugiau laiko nei tik tą menką dienos dalį po mokyklos, kai jis būna pavargęs, o jei dar būrelius lanko...

Kaip planuodavote mokymosi laiką? Kiek dukra dirbdavo savarankiškai, o kiek – su jūsų pagalba?

Dirbdavome ne kasdien. Tokios sistemos, kad dirbame tam tikrą valandų skaičių, neturėjome. Jei būdavo geras oras, eidavome į lauką. Jei rasdavome kokį žaidimą, žaisdavome. Jei matydavau, kad neturi ką veikti, išsitraukiu knygą ir mokomės. Jei oras blogas, tai sėdi namie, padarai daugiau. Tais metais ji lankė daug būrelių, daug ką derindavome su jais.

Didelę dalį laiko ji mokydavosi savarankiškai, atlikdavo užduotis. Jei užduočių nesuprasdavo, tai prašydavau jos man savais žodžiais paaiškinti. Jei matydavau, kad ir aiškinantis nesupranta, galvodavau veiklą, per kurią būtų galima susiprasti. Tai kartais būdavo sudėtinga, mat kartais tekdavo ilgai pagalvoti, ką veikti, kad būtų ir įdomu, ir temą atitiktų.

Nebuvo tai labai paprasta, nors antroje klasėje tikrai nedaug suaugusiam nežinomų dalykų. Jei ko pati nežinodavau, tai žiūrėdavome internete, skambindavome specialistams, konsultuodavomės.

Kai buvo panaikinta mokymosi namuose galimybė, turėjote grąžinti mergaitę į mokyklą. Kaip jai sekasi dabar?

Nuo mokyklos ji nebuvo atitrūkusi. Eidavo ten kiekvieną savaitę, penktadienį, pabūti su klasės draugais. Be to, tą dieną pamokos buvo lengvesnio pobūdžio. Be to, ji atsiskaitydavo už savo savaitės veiklą. Vėliau ją pradėjome leisti į privačią mokyklą. Ta mokykla iš pradžių atrodė patraukli, nors ilgainiui irgi atkrito.

Kokios yra mokymo namuose teigiamos pusės?

Mano dukra domėjosi, kodėl pamokos trunka būtent 45 minutes. Kas nusprendė, kad tiek laiko reikėtų mokytis? Jai patinka, kai pamoka trunka porą valandų, nes ji dirba šiek tiek lėčiau, nori įsigilinti, taip pasiekia daug daugiau rezultatų, nei kas 45 minutes keisdama dalykus. Tikriausiai taip pat yra ir su programomis: kiekvieno vaiko raida yra individuali, taigi vienodai reikalauti iš visų yra neteisinga. Kaip ugdymo programas sudėlioti taip, kad jos būtų pritaikytos kiekvienam – neturiu supratimo. Galbūt taikant alternatyvias metodikas? Aišku tai, kad namuose vaikui tinkamus mokymo metodus pritaikyti daug paprasčiau.

Labai svarbu, jog šeimos nariai yra arčiau vienas kito, kad matosi dažniau, išlaiko tvirtą ryšį. Be to, namų aplinkoje vaikas gali būti savimi, jam nereikia prisitaikyti ar vaidinti to, kuo jis niekada nebuvo. Tai itin svarbu palaikyti tokias vaiko savybes kaip kūrybingumas, smalsumas. Tarkime, jei vaikas mokykloje pasidomi kuo nors, kas yra iš vyresnių klasių kurso, daugelis mokytojų pasako, kiek metų teks laukti, kol apie tai bus galima sužinoti. Kai sudėtingesni klausimai keliami namuose, iškart ieškome, domimės, ir vaikas gauna žinių malonumą. Svarbu, kad kitąkart jis nebijos klausti, sužinos, o galiausiai ir pats pradės ieškoti.

Kai dukra pradėjo eiti į trečią klasę mokykloje, tai buvo ryškiai matyti. Gal jos akademinis žinių lygis ir nebuvo aukštesnis, tačiau ji nustebino mokytojus klausimais ir drąsa juos užduoti. Mokytojams buvo neįprasta, kad ji domisi, kad yra smalsi. Sakoma, kad namuose mokomi vaikai tik per kelerius mokymosi metus pasiveja mokykloje besimokančiuosius, ilgainiui – pralenkia.

Kai kurių dalykų mokytojai sakė, kad, grįžusi į mokyklą, dukra labiau susikaupia, atidžiau skaito. Galiu kelti prielaidą, jog jos motyvacija gerokai didesnė, mat kai namuose pripranti mokytis, tai šiek tiek kitaip reaguoji ir į pamokas. Atitolsti nuo inertiško užduočių darymo, supranti, kodėl reikia skaityti ir kuo tai naudinga.

Galbūt galite pasakyti namų mokymo minusus?

Kai mokėmės namuose, reikėdavo atlikti visas užduotis, kurias vaikai atliko klasėje, taigi daug laiko variacijoms nelikdavo. Jei vieną dieną nepadarai, tai kitą dieną turi dvigubai padaryti, nes laukia atsiskaitymai. Reikėjo atlikti ir matematikos, ir lietuvių kalbos, ir kitas užduotis. Ir jei norisi į kurią temą pasigilinti, negali, nes laukia nepadaryti kitų dalykų pratybų puslapiai. Padariau išvadą, jog, mokant namuose, dalis mokyklos tarsi persikeldavo į namus. Tada pradėjau galvoti, kad kokybiškam namų mokymui reikėtų suteikti daugiau laisvės, ir tėvams palikti daugiau atsakomybės. Manau, kad mokymo programa besimokantiems namuose turėtų būti individualesnė, galėtų būti suteikta daugiau pasirinkimų.

Pridurčiau, jog tėvams trūksta žinių apie vaiko raidą, psichologiją, galimybes, mokymo metodus, mat įdomesnes užduotis sukurti nėra lengva. Trūksta duomenų bazės ar tėvų bendravimo platformos, kur jie galėtų tarpusavyje dalintis patirtimi. Tarkime, kai anksčiau dukra ko nors klausdavo, pasistengdavau atsakyti, kol vienąkart man davė patarimą neatsakinėti į jos klausimą ir jos to paties paklausti. Kai ji pradėdavo aiškinti, matydavau, kad ji įtemptai galvoja, o beaiškindama ir pati susiprasdavo. Tai – metodas, daug naudingesnis už tiesų atsakymą į klausimą.

Be to, mokančiųjų namuose bendruomenė buvo išsklidusi ir nebuvo susibūrusi, taigi nebuvo ugdomų panašiais principais grupės vaikų, su kuriais kartkartėmis galima susitikti ir dirbti kartu, atlikti užduotis. Tai – vienas mokyklos pliusų. Tačiau tai laikau pliusu tik dėl užduočių, mat bendravimo jai netrūko: dukra lankė aibę būrelių.

Stipri bendruomenė būtų naudinga ir perkant mokymuisi reikalingus prietaisus, mat trūksta pagalbinių priemonių, tokių kaip, pavyzdžiui, mikroskopai. Kartu būtų galima samdyti aukšto lygio specialistus ar eiti pas universitetų dėstytojus. Pas mus dar nėra įsišaknijusi dalijimosi žiniomis kultūra, tai to draugiškumo ir priėmimo pritrūksta. Norėtųsi, kad vaikai galėtų pasisemti patirties ir užsidegimo iš specialistų, laisvai lankytis paskaitose, orkestrų repeticijose ir kitur. Aišku, ir dabar tai galima suorganizuoti, tačiau tam reikia pernelyg daug pastangų.

Pridėkime ir visuomenės požiūrį į mokymąsi namuose. Netgi kai kurie suaugusieji sugeba vaikui priekaištauti, kad jis mokomas namuose. Aišku, pastabų susilaukdavau ne tik aš, bet ir mano dukra. Kitas dalykas, žmonės, turintys neigiamą nuomonę, ieško klaidų, klausinėja, siekia atrasti argumentų savo neigiamai nuomonei patvirtinti. Tai demotyvuoja.

Kokie pagrindiniai mokyklos minusai?

Mokykloje, viena vertus, yra lengviau, nes ten tave priverčia mokytis, o namuose vaikas turi pats atrasti motyvacijos sėdėti prie knygų. Kita vertus, mokykloje daug sunkiau, mat kartais reikia daryti tai, ko nenori, ir taip, kaip nenori: lėtesnis vaikas ir greitesnis lygiai per tą patį laiką turi atlikti užduotis. Jei esi greitas ir atliksi užduotis sparčiau, mokytojai duos papildomų darbų, kas kažin ar džiugina. O jei esi lėtesnis, tai gal ir prastesnis. Mat visai nesvarbu, jog užduotis atlikai teisingai, jeigu jų nespėjai atlikti nustatytu laiku.

Kitas dalykas tas, kad jų žinojimas standartizuojamas, ir jie tarsi „suvienodinami“. Silpnosios pusės spaudžiamos, o polinkiai – apleidžiami. Mano galva, tai lemia, jog daug dvyliktokų, baigę mokyklą, nežino, kur jie nori stoti, ką jie nori daryti gyvenime.

Neteisinga, kad mokykloje visiems keliami vienodi reikalavimai: kiekvienas mėnuo turi aprašymą, ką vaikas turi per tą mėnesį išmokti ir kokių gebėjimų įgyti. Argi visi gali išmokti per tą patį mėnesį tiek pat? Tai neįmanoma.

Psichologai sako: „Nelyginkite žmonių tarpusavyje, lyginkite tik save su ankstesniu savimi.“ Tačiau mokykloje yra norma lyginti vaikus vienus su kitais. Taigi viena yra skatinama, o kita – daroma. Lyginimas mokykloje skatina konkurenciją, o kas, jei žmogus puoselėja savo stipriąsias savybes? Tada jam nelieka poreikio konkuruoti, mat matematikas žino esąs matematikas, lituanistas žino esąs lituanistas. Kiekvienas jų yra individualus, taigi konkurencijai nebelieka motyvo. Manau, kad tokie žmonės yra sėkmingesni ir laimingesni, daugiau pasitiki savimi.

Mokykloje vertybės yra deklaruojamos, o, mano supratimu, jas reikia perteikti per veiksmą ir darbus. Namuose, nori ar nenori, perteiki savo šeimos vertybes per viską, ką darai, o mokykloje sistema grįsta tik paliepimais. Aišku, pasitaiko ir išimčių: esu girdėjusi apie fizikos mokytoją, kuri, aiškindama deimanto savybes, prilygino jį sielai: norint, kad siela spindėtų kaip deimantas, ji turi būti tokia pat švari ir be priemaišų kaip kristalas. Mano galva, tai buvo itin dvasinga prieiga, priėjimas prie pamokos temos.

Kokia viena didžiausių vertybių visuomenėje? Netgi nesiremiant tyrimais galima pasakyti, kad pirmoje vietoje yra pinigai. O kas, jei šeimoje skatinamos kitokios vertybės? Tokiu atveju tu nenori, kad vaikas būtų tokioje aplinkoje, kur vertybės prieštarauja šeimos vertybėms. Psichologai pabrėžia, jog tam tikru vaiko raidos etapu aplinkos vaidmuo vaiko vystymuisi turi didelę įtaką. Taigi, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, vaiką reikia ugdyti ten, kur tas ugdymas nebūtų žalingas.

Štai čia pradeda girdėtis skeptikų šūksniai: „Vaikas šiltnamio sąlygomis auga!“ Nesutikčiau su tuo. Tėvai mato absoliučiai visą riziką ir nori, kad vaikas išaugtų laimingas, psichologiškai tvirtas, stiprus, tačiau neišlepęs. Čia pateikčiau pavyzdį iš daržo: sodinukus mes pirmiausia auginame namuose, o tik vėliau, jau matant, kad jie tvirti, galintys augti atšiauresnėmis oro sąlygomis, išnešame juos į lauką. Taip ir su vaikais: išleisti juos gyventi savarankiškai galima tik tada, kai jie sustiprėję.

Manau, jog žinias, kurių negauni mokykloje, gali įgyti kursuose, internete, knygose, tačiau psichologinės stiprybės taip paprastai neįgausi. O jei vaikas gniuždomas nuo vaikystės, tai jo atsistojimas į vėžes gali kainuoti ne tik daug pastangų, bet ir daug pinigų. Mano galva, apskritai viso ugdymo pagrindas turėtų būti psichologinis vaiko ugdymas ir lavinimas. Visa kita, jei vaikas psichologiškai stiprus ir sveikas, jis susiras pats.

Dar svarbu paminėti, kad mokykloje vaikai yra baudžiami už klaidas, o aš esu įsitikinusi, jog iš klaidų mes geriausiai mokomės, tad už jas bausti nėra tikslinga. Kaip tik, reikėtų skatinti bandyti, klysti, mokytis ir taisytis.

Ar mokydamas namuose savo vaikus tėvas ir motina neatiduoda per daug savęs? Nesakau, kad 7 minutės, praleidžiamos su vaiku kasdien, yra gera praktika, tačiau tėtis ar mama turi atsisakyti darbo, galbūt tam tikrų pomėgių. Ar mokymas namuose, žvelgiant iš tėvų kaip iš žmonių ir jų poreikių perspektyvos, neatima per daug?

Nemanau, kad tai yra auka. Tai – pareiga. Jei turi vaiką, turi ir pareigą juo rūpintis. Be to, niekas tavęs neverčia sėdėti kartu visą laiką, nors, savaime suprantama, kad dėmesio vaikams reikia daugiau. Kitas dalykas, aš esu senovinėmis vadinamų pažiūrų, taigi neturiu nuostatų prieš pasiskirstymą šeimoje, kai vyras dirba, o moteris prižiūri vaikus ar užsiima visuomenine veikla.

Be to, mokymo namuose galimybės priklauso ir nuo darbo pobūdžio. Daugelis žmonių dirba tik dėl to, kad turi paskolų, kitų finansinių įsipareigojimų, taigi jie praleidžia darbe beveik visą dieną, grįžta tik vakare. Norintys mokyti savo vaikus tėvai dažnai palaiko kitokį gyvenimo stilių ir pasirenka daugiau laisvės suteikiantį darbą. Jie gali daugiau keliauti, pasiimti vaiką kartu. Tarkime, mes porą mėnesių gyvenome ekogyvenvietėje, dar kitą mėnesį – Ispanijoje, o dar vėliau – Rodo saloje, nes nesame pririšti prie vietos.

Jei būtų suteikta galimybė, ar grįžtumėte prie namų mokymo?

Yra savų pliusų ir mokykloje, ir mokant namie. Pridursiu, kad namų mokymo kaip absoliutaus gėrio neiškeliu. Aš esu už mokyklą, atitinkančią tam tikrus reikalavimus. Kol kas tokios aptikti dar neteko. Dabar negalėčiau pasakyti, koks būtų mūsų sprendimas. Manau, kad viskas priklausytų nuo situacijos.

Priklauso ir nuo to, kokia būtų namų mokymo tvarka. Jei namų mokymu lygiai taip pat bus laikomas mokyklos perkėlimas į namus, tai mūsų netenkins. Tada jau reikia kelti klausimą: ar verta tuo užsiimti? Jei reikės nuolat atsiskaityti, ar nebus vaikų, su kuriais būtų galima mokytis kartu... Viskas priklauso nuo aplinkybių.

Apskritai mokykla ir mokslas vaikui yra skirti tam, kad jam būtų geriau. Žvelgiant į mokyklą kaip reiškinį, kyla mintis, kad ne žinioms ji skirta. Joje reikia įvaldyti mokslą mokytis, susiformuoti kaip asmenybei. O jei kam netinka, tai reikia ieškoti kitų būdų. Čia kaip ir susidūrus su žinių spraga darbe: galima eiti mokytis papildomai į kursus, skaityti, ieškoti, domėtis, rasti kitų būtų, kaip išspręsti problemą.

Jei tai pagrįsta tikslu, kad vaikas galėtų gyventi laimingai, tai to ir reikia siekti. Jei mokyklos veikimo principai neveda tikslo link, tai reikia ieškoti kitų būdų, atitinkančių judėjimo kryptį. Neapsiriboju nė vienu sprendimo būdu. Manau, kad, priklausomai nuo aplinkybių, vaiką galima leisti ir į atitinkamą mokyklą, siųsti mokytis į užsienį, ar mokyti namuose.

Mano nuomone, žmogus laimingesnis tada, kai jis randa savo vietą dėlionėje ir visiškai save realizuoja. O jei bando prisitaikyti, tapti toks, kokio reikia, jis tampa nelaimingas. Gal kas pasakytų, kad prisitaikymas yra gera savybė, jog lipti per galvas – taip pat gerai, apgaudinėti siekiant asmeninių tikslų – irgi. Tačiau mūsų šeimos vertybės kitokios, norime, kad dukra gyventų remdamasi jomis, o ne kažkieno iš šono primestomis, visuomenėje įsigalėjusiomis.

Nepaisant visų šių svarstymų, aš pasisakau už galimybę rinktis. Tokia proga turėtų būti suteikta ir tėvams, ir vaikams. Be to, namų mokymas turėtų būti laikomas natūraliu dalyku, o ne anomalija.


Mokytojos berniukus atbaido nuo vyriško elgesio

Mokytojos berniukus atbaido nuo vyriško elgesio

Nauji mokslininkų tyrimai parodė, kad mokytojos berniukas įskiepija moterims būdingą elgesį ir atgraso nuo vyriškų poelgių. Beje, jos sustiprina stereotipus, kad berniukai yra kvaili, o mergaites skatina labiau pasitempti ir daugiau mokytis, mat...


Vaikų fizinio aktyvumo sąsajos su antsvoriu ir nutukimu

Vaikų fizinio aktyvumo sąsajos su antsvoriu ir nutukimu

Daugeliui europiečių atrodo, kad nutukimas - tai amerikiečių problema ir Europos gyventojams kol kas ji nėra aktuali. Tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugelyje Europos valstybių daugiau kaip pusė suaugusiųjų turi...


Kūdikių maitinimas krūtimi: už ir prieš?

Kūdikių maitinimas krūtimi: už ir prieš?

Nuomonių apie maitinimo krūtimi teikiamą naudą yra be galo daug. Įvairūs moksliniai tyrimai skelbia, kad kūdikiai, maitinti mamos pienu, užauga judresni, sumanesni, aukštesni, tvirtesni ir sveikesni: rečiau serga ausų infekcijomis, plaučių...


Vaikystė be patyčių: ar tai įmanoma?

Vaikystė be patyčių: ar tai įmanoma?

Ką reikia daryti, kad Lietuvos vaikai užaugtų nejausdami patyčių kartėlio? Šį klausimą kėlė vykusios socialinės akcijos "Savaitė be patyčių" iniciatoriai. Savus vaikystės be patyčių receptus pateikia garsūs šalies žmonės, ieškantys...


Mokslininkai: valgyti smėlį vaikams yra sveika

Mokslininkai: valgyti smėlį vaikams yra sveika

Daugybė vaikų turi įproti valgyti žemę arba į burną kišti purvinas rankas. Tačiau dabar tėveliai gali atsipalaiduoti. Mokslininkai įrodė: tame nėra nieko blogo. Iš tikrųjų purvas ar molis teigiamai atsiliepia skrandžio veiklai, praneša...


Echoskopija kūdikiams - su kliūtimis

Echoskopija kūdikiams - su kliūtimis

Vasara - ne tik atostogų, bet ir didelių eilių pas gydytojus specialistus metas. Klaipėdoje tris savaites, o gal net ilgiau gali tekti laukti tėvams, norintiems, kad jų kūdikiui echoskopu būtų ištirti vidaus organai. Susirgus trijų mėnesių...


Mamos balsas gelbėja nuo streso

Mamos balsas gelbėja nuo streso

Nevalgykite šokoladinio torto ar nebeeikite į jogos treniruotes. Lengviausias būdas sumažinti įtampą - paskambinti savo mamai. Kaip praneša dailymail.co.uk, tyrėjai atrado, kad mamos balso klausymasis gali skubiai nuraminti, o telefono skambutis...


Kaip išsirinkti geros kokybės jogurtą?

Kaip išsirinkti geros kokybės jogurtą?

Kaip išsirinkti geros kokybės jogurtą, varškę ar kefyrą parduotuvėje, tapo tikru iššūkiu. Kaip rasti natūralų bei iš tiesų naudingą produktą begaliniame E priedų bei konservantų pasirinkime? Mes sukūrėme raugus VIVO. Tai lakto, bifido ir kitos...


Princesių manija

Princesių manija

„Beatričei – penkeri. Man neramu, kad jos mėgstamiausias užsiėmimas – puoštis ir gražintis, kad ji savo gyvenimo neįsivaizduoja be blizgaus nagų lako ir yra išprotėjusi dėl rožinės spalvos. Štai šiandien ji ruošiasi į dar vieną...


Naujos rekomendacijos nėščiosioms

Naujos rekomendacijos nėščiosioms

Išleistos naujos rekomendacijos, kiek kilogramų gali priaugti besilaukianti moteris. Tai priklauso nuo prieš nėštumą buvusio moters kūno masės indekso (KMI). Kuo didesnis antsvoris prieš nėštumą, tuo mažiau svorio galima priaugti, tvirtina...


Vaikų regėjimas: ką pravartu žinoti tėvams

Vaikų regėjimas: ką pravartu žinoti tėvams

Tyrimų duomenys rodo, kad vaikų amžiaus grupėje iki 17 m. beveik 19 proc. turi regėjimo sutrikimų. Daugiausia jų nustatyta 7–14 m. amžiaus grupėje (22,6 proc.).* Nuolatinis rūpinimasis savo akimis – pirmas žingsnis, galintis padėti...


Netvarkomos vaikų smėlio dėžės - parazitinių kirmėlių židiniai

Netvarkomos vaikų smėlio dėžės - parazitinių kirmėlių židiniai

Medikai įspėja - kiekvieną pavasarį padaugėja užsikrėtimų parazitinėmis kirmėlėmis. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pernai apskrityje užregistravo 16 echinokokozės atvejų - tai penkis kartus daugiau nei 2007 m. Echinokokozė yra zoonozinė...


Išsėtine skleroze sergantys vaikai negauna gyvybiškai svarbių vaistų

Išsėtine skleroze sergantys vaikai negauna gyvybiškai svarbių vaistų

Nevaikiška liga - išsėtine skleroze sergantys vaikai negali gauti gyvybiškai jiems svarbių vaistų, nes jie skirti suaugusiems ligoniams gydyti. Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius, atlikęs tyrimą dėl mažamečiams vaikams neskiriamų...


Patyčios mokykloje: ką turėtų žinoti mokytojai, vaikai ir tėveliai?

Patyčios mokykloje: ką turėtų žinoti mokytojai, vaikai ir tėveliai?

Tyrimais nustatyta, kad nuolatinė streso būsena lemia imuniteto susilpnėjimą, padidėjusį jautrumą ligoms. Todėl jaunuoliai, patiriantys nuolatines patyčias mokykloje, darbe ar net šeimoje, pasižymi silpnesne sveikata, skundžiasi dažnais galvos,...


Kodėl naudinga turėti seserį?

Kodėl naudinga turėti seserį?

Vaikai, kurie auga ne vieni, o kartu su seserimi pamažu tampa geresniu ir malonesniu žmogumi. Tokias išvadas paskelbė mokslininkai. Nauji tyrimai atskleidė, kad augant šeimoje, kurioje yra bent viena sesuo, žmonės mažiau jaučiasi vieniši, rečiau...


Tomas Sojeris mokosi rūkyti arba rūkymas ir vaikai

Tomas Sojeris mokosi rūkyti arba rūkymas ir vaikai

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet dėl rūkymo miršta apie 4 mln. žmonių. Rūkymas yra pagrindinė sunkių ligų priežastis, tačiau, nežiūrint to, žmonės rūko. Ciuricho universiteto profesoriaus K. Birnerio žodžiais: “prieš 100...


Mažėja kvaišalus vartojančių paauglių

Mažėja kvaišalus vartojančių paauglių

Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas tarptautinis Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD-2007. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje, palyginti su kitų Europos šalių pateiktais duomenimis, per ketverius pastaruosius metus...


Čiulptukas: vaistas ar žaislas?

Čiulptukas: vaistas ar žaislas?

Ar gali vaikas užaugti be čiulptuko? Viena mama sako, kad jos ketverių sūnus nežino, kas yra čiulptukas. Kita mama čiulptuką nuo gimimo davė visiems trims savo vaikams ir jiems nieko blogo neatsitiko. Kaip geriau? Centrine miesto gatve vaikštinėja...


Lytis: pigaus efekto priemonė tėvams

Lytis: pigaus efekto priemonė tėvams

JAV valstybės departamentas įdėjo daug darbo siekdamas atnaujinti specialias formas, reikalingas į užsienį išvykstantiems Amerikos piliečiams. Tačiau nebuvo apsiribota vien tik biurokratija – tuomet pasiūlytus pakeitimus būtų galima...


Kada meningokokinė infekcija kelia grėsmę

Kada meningokokinė infekcija kelia grėsmę

Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterijų sukelta liga, dažniausiai pasireiškianti odos bėrimais, vidinėmis kraujosrūvomis, pūliniu minkštųjų smegenų dangalų uždegimu (meningitu). Meningokokinės infekcijos sukėlėjai yra įvairių tipų A, B,...


Internetizacija trukdo mokintis vaikams iš neturtingų šeimų

Internetizacija trukdo mokintis vaikams iš neturtingų šeimų

Masinė internetizacija pavojinga vaikams, o ypač vaikams iš trečiojo pasaulio šalių. Kompiuteriai ir internetas namuose ne tik nepadeda moksle, tačiau ir kenkia mokymosi rodikliams, pastebėjo Diuko universiteto mokslininkai. Pagrindinė jų padaryta...


Kaip nėštumo metu tapti „lengvesne“ arba ortopediniai gaminiai prieš ir po gimdymo

Kaip nėštumo metu tapti „lengvesne“ arba ortopediniai gaminiai prieš ir po gimdymo

Nėštumas – įvairių emocijų ir potyrių metas. Didėjant pilvukui ir augant svoriui, organizmas turi prisitaikyti prie staigių pokyčių. Būsimoji mamytė priauga nuo 10 iki 20 papildomų kilogramų. Šis svoris – didžiulis krūvis nugarai ir...


Mažo svorio naujagimiams būtina geležis

Mažo svorio naujagimiams būtina geležis

Nepakankamo svorio naujagimiams gresia geležies nepakankamumas, ir jiems reikia duoti geležies papildų, teigia Švedijos mokslininkai. Tyrimo metu mokslininkai tyrė kūdikius, kurie gimė 2-2,5 kilogramų svorio. Laikoma, kad normalus išnešioto...


Kiek kas sveria

Kiek kas sveria

Ikimokyklinuką pats laikas supažindinti su įvairių daiktų svoriu, kad jis bent apytiksliai žinotų, ką reiškia "sunku" ar "lengva". Prieš smalsumo kamuojamą mažylį supažindinant su svorių pasauliu, reikėtų įsigyti įvairių...


Daugėja narkotikus vartojančių paauglių

Daugėja narkotikus vartojančių paauglių

Lietuvoje daugėja paauglių, kurie vartoja narkotikus. Patys narkomanai sako, kad svaigintis jie pradeda dėl nesaugios aplinkos ir problemų šeimoje. Specialistai pripažįsta, kad padėti psichotropines medžiagas vartojantiems vaikams yra sunkiau nei...


Utenos apskrities vaikų globos namų profsąjungos grasina streiku

Utenos apskrities vaikų globos namų profsąjungos grasina streiku

Nepritardamos sprendimui auklėtojų pareigybes keisti į socialinių darbuotojų Utenos apskrities vaikų globos profesinės sąjungos grasina pradėti streikuoti. Pernai gruodžio 30 d. Zarasų vaikų globos namų direktoriui Germanui Kanareikinui profesinės...


Sveikatinė jau "Megoje"!

Sveikatinė jau "Megoje"!

Visiems, mylintiems sveiką gyvenimo būdą, turime puikių naujienų! Nuo šiol prekių Jūsų ir Jūsų artimųjų sveikatai Kaune galite įsigyti kasdien! Prekybos centre “Mega” (Islandijos pl. 32, priešais „Senukų“ prekybos centrą),...


Kada su vaiku pradėti kalbėti apie seksą?

Kada su vaiku pradėti kalbėti apie seksą?

Kas yra seksas? Tėvai turėtų aplenkti savo atžalas ir į šį klausimą atsakyti anksčiau nei iš jų išgirs šį klausimą. V.Žukas apgailestavo, kad Lietuvoje kiekvieni tėvai individualiai sprendžia, kada vaikui pasakoti apie seksą? Kaip pavyzdį jis...


R. Kuodis: nedirbusios mamos išmoką galėtų gauti skolon

R. Kuodis: nedirbusios mamos išmoką galėtų gauti skolon

Niekada mokesčių "Sodrai" nemokėjęs ligonis arba vaiko susilaukusi moteris išmokas galėtų gauti kaip kreditą. Tokius siūlymus išsakė ekonomistas Raimondas Kuodis. Tokiu atveju ši visuomenės dalis neliktų be pagalbos, o skolą grąžintų...


Ruošiamės į stovyklą!

Ruošiamės į stovyklą!

Kaimynų vaikas spygaudamas kasmet kelioms pamainoms išrūksta į stovyklą, o jūsiškis neryžtingai kelintus metus purto galvą… Kol dvejojate, ar išstumti jį ten, ar palikti maltis "ant asfalto", kelialapiai į populiariausias...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

cityrush cityrush cityrush cityrush cityrush