Juk kartais taip nutinka, kad su vaiku atsiduriate tokioje vietoje, kur kaip tyčia nėra kuo užsiimti: neturite nei žaislų, nei knygelės, nei kamuolio. Tačiau turite bloknotą ir rašymo priemonę. Galbūt tiek ir užtenka žaidimams?
Taigi, ką galima veikti su popieriaus lapu?
Galima išlankstyti lėktuvėlius ir juos leisti – netgi laukiant poliklinikoje eilėje ar traukinyje (sutikite, tai geriau, nei tramdyti kaprizus). Dar galima daryti laivelius ir jais žaisti. Pavyzdžiui, sustatyti laivelius ant stalo ir juos pūsti. Popierių galima sulankstyti armonikėle ir padaryti vėduoklę – vaikams dažniausiai patinka lankstyti vėduokles ir jas visaip išgražinti.
Popierių perlenkus keletą kartą, galite iškirpti šaunias snaiges (šiltuoju metų laiku tai gali būti ne snaigės, o gėlės). Iš storesnio popieriaus išeina puikūs piltuvėliai perpilti smėliui ar kruopoms, o jei lapą suklijuotumėte, gautumėte puikų žiūroną.
O ką dar galima žaisti su popieriumi?
Puselės. Kiekvienas žaidėjas sugalvoja, ką pieš, bet ant popieriaus nupiešia ne visą piešinį, o tik pusę. Tada žaidėjai apsikeičia popieriaus lapais ir pripiešia savąjį variantą. Taip galima gauti ir labai juokingų piešinių. Tarkim, vienas norėjo nupiešti akinius ir ant jo lapo buvo du ratai, o kitas iš jų nupiešė mašinos ratus.
Pripiešimai. Kiekvienas ant popieriaus lapo nupiešia keletą neaiškių kringelių, po to apsikeičiama lapais ir kita spalva reikia nupiešti prie tų kringelių taip, kad išeitų sąmoningas ir suprantamas pavyzdys.
Lobio ieškojimas. Ant popieriaus lapo nubraižykite buto ar kiemo planą-žemėlapį. Jame pažymėkite vietą, kur esate jūs ir kur paslėptas lobis. Telieka leisti vaikams surasti lobį. Dar galima lobio ieškojimą suorganizuoti iš atskirų lapelių ir užuominų. Ant lapelių gali būti užrašyta „ant stalo“, „virtuvėje ant taburetės“, „mamos batuose“, „lėlės vežimėlyje“ ir pan.
Karkasas. Tai itin kūrybingas žaidimas! Papasakokite vaikui, kad kadaise būta kalbų, kur žmonės užrašinėdavo tik priebalses arba tik balses, ir iki šiol esama kalbų, kuriose priebalsės rašomos, o balsės įrašomos viršuje į tarpus. Štai jums ir užduotis: pabandykite perskaityti žodį NG. Iš šio karkaso eilės tvarka sugalvokite skirtingus žodžius, įrašydami kitas raides iš priekio, iš galo arba per vidurį. Beje, žodžius galima kurti ir iš balsių karkaso (pvz. OO, AAA ir pan.)
Štai pavyzdys iš minėtoje NG:
aNGa
iNGa
NaGai
NuoGas
NeGana ir t.t…
Rinkinys. Šį žaidimą galima žaisti su visa šeima, su draugais ar klasėje. Išrenkamas ilgas žodis, Jis užrašomas ant lapo vertikaliai žemyn po vieną raidę eilutėje, o po to iš to paties žodžio raidžių skirtingoms komandoms reikia sudaryti kaip įmanoma daugiau trumpų žodžių. Patogiausia žodžius rašyti stulpeliais: viename stulpelyje visus iš 4 raidžių, kitame – iš 5, iš 6, 7 ar daugiau raidžių. Paprastai žaidimui skiriamos 10–15 min. Galimi keletas variantų, kaip išsiaiškinti nugalėtoją. Galima išbraukti tuos pačius pasikartojančius tarp komandų žodžius ir nugalėtoju paskelbti tą, kuris parašė daugiausia nepasikartojančių žodžių. Arba žodžius indeksuoti: jei tą patį žodį parašė visos komandos, jam skiriamas tik 1 balas, jei tik dvi komandos – 2 balai, o jei kuri komanda parašė žodį, kurio nesugalvojo kiti, jai skiriami 3 balai.
Kryžiukai-nuliukai. Tai klasikinis žaidimas, kurį, beje, dabar jau žino ne visi. Pats paprasčiausias variantas – kvadratinį plotą padalinti tris į tris. O štai gerokai sudėtingesnis variantas – didesnį lapą padalinti į tiek dalių, kad reiktų sudaryti kryžiukų ar nuliukų eilę iš 5 vertikaliai, horizontaliai ar skersai einančių kryžiukų ar nuliukų.
Miestai. Šį žaidimą galima žaisti ant popieriaus, bet galima ir be jo – tiesiog iš klausos. Vienas sako miesto pavadinimą, tarkim, Ignalina, o kitas turi sugalvoti šalies ar miesto pavadinimą iš paskutinės ką tik išgirsto žodžio raidės – šiuo atveju A – Amerika ir taip toliau.
Laivų mūšis. Šis žaidimas padeda vaikams suprasti koordinatinę vertikalių ir horizontalių sistemą, taip pat lavina loginį mąstymą ir samprotavimą. Manome, kad žaidimo taisykles gerai pamenate, tėveliai!
Užkoduoti laiškai ir slapti pokalbiai. Kai vaikai jau moka skaityti ir rašyti, jiems patiks šifruoti užkoduotus paslaptingus laiškus ar žinutes, kuriuose kiekviena raidė turi savo reikšmę – tai gali būti skaičiai arba maži paveikslėliai-simboliai.
Pavyzdžiui – MAMA – 1212 – ToTo ir t.t…
Arba galima šnekėta slapta kalba, taip kaip Tofsla ir Vifsla „Troliuose Mumiuose“: Aš-sla nuėjau-sla į-sla parduotuvę-sla.
žaidimai su popieriumiTiltai. Savo ėjimo metu kiekvienas žaidėjas stengiasi pastatyti tiltą iš akmenukų (vieno akmenukai – kryžiukai, kito – nuliukai) nuo vieno savo kranto iki kito. Vienas, tarkim, piešia raudonai iš kryželių, kitas – žaliai iš nuliukų. Žaidimą galima pradėti bet kuriame lauko (popieriaus) taške. Vieno ėjimo metu žaidėjas gali sujungti du savo gretimus akmenukus vertikalia arba horizontalia linija (tiltu). Raudoni ir žali tiltai negali kirstis vienas su kitu. Laimi tas, kuris pirmas pastato neperkertamą tiltą iš vieno kranto į kitą (iš vienos popieriaus pusės į kitą).
Eruditas, arba dėlionė. Vienas sugalvoja žodį ir jį atskiromis raidėmis sukarpo ant atskirų popieriaus dalių ir sudeda ant žemės tas raides, o kitas turi sudėlioti žodį. Ši žaidimą gali pamėgti net ir tik dar pardedantys skaityti vaikai.
