Rūkymas, alkoholis, narkotikai tampa vis didesne problema tarp Lietuvos studentų. Nors oficialių Europos sąjungos rodiklių Lietuva dar nepasiekė, tendencijos rodo, kad skaičiai kinta į neigiamą pusę. Narkotikų kontrolės departamentas atliko tyrimą, kurio rezultatai patvirtina teiginį: 20-24 metų jaunimas priklauso rizikos grupei, kurioje narkotinių medžiagų vartojimas tampa vis aktualesne problema.
Anot Narkotikų kontrolės departamento direktorės Audronės Astrauskienės, beveik visi studentai teigia žinantys pakankamai daug apie narkotines medžiagas ir jų žalą, yra nusiteikę prieš jų vartojimą. Vis dėlto apklausos duomenys atskleidžia, kad beveik trečdalis apklaustųjų pritaria kanapių legalizavimui Lietuvoje.
Beveik 40 procentų studentų prisipažino, kad nors sykį gyvenime yra vartoję narkotinių medžiagų. Pusė apklaustų studentų teigė, kad nedėdami ypatingų pastangų vadinamosios žolės galėtų gauti per parą. Be to, tyrimas atskleidė ir tai, kad apie 50 proc. studentų yra nors kartą gyvenime sulaukę pasiūlymo įsigyti kanapių. Daugiau nei pusė apklaustųjų pažįsta žmonių, kurie vartoja kanapes.
Kiek geresnė situacija su sintetiniais narkotikais: ekstaziu ir amfetaminu. Šių narkotikų per paskutiniuosius metus bandė beveik trys procentai studentų. Sintetiniai narkotikai studentams pasiekiami sunkiau nei kanapės: lengvai galintys jų gauti prisipažįsta penktadalis studentų.
Narkotikų kontrolės departamentas atskleidė ir dar vieną problemą: 9 proc. apklaustų studentų, bandžiusių vartoti narkotikus, yra vairavę būdami apsvaigę. Anot A. Astrauskienės, į šiuos duomenis turėtų atsižvelgti pareigūnai, kurie iki šiol neturi profesionalių būdų nustatyti, ar vairuotojas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Nors studentai prisipažįsta, kad žino pakankamai daug apie narkotines medžiagas, daugiau nei pusė jų teigė, kad narkotikų vartoti bandė iš smalsumo ir noro išbandyti viską, tam, kad atsipalaiduotų ir neišsiskirtų nuo bendraamžių. Ketvirtadalis apklaustų studentų teigė, kad narkotikus vartojo norėdami apsvaigti. Beje, beveik du kartus daugiau vaikinų nei merginų bandė vartoti narkotines medžiagas.
Alkoholio vartojimą besimokantys Lietuvos aukštosiose mokyklose laiko didesne problema nei narkotikus. Tą įrodo ir atlikto tyrimo duomenys: daugiau nei pusė (60 proc.) studentų susibūrimų metu vartoja alkoholį. Ketvirtame kurse daugiau nei 90 proc. visų studentų ragavo alkoholinių gėrimų.
Dažniausiai studentai geria alų. Šį gėrimą renkasi apie 70 proc. studentų. Nevengiama ir stipresnių gėrimų: jų neatsisako šeši iš dešimties studentų. Anot A. Astrauskienės, liūdina tai, kad susibūrimų metu vidutiniškai vienas studentas suvartoja daugiau nei šešis standartinius alkoholio vienetus, pavyzdžiui, išgeria šešias taures vyno.
Nuolat rūko 39 proc. studentų. Rūkyti mesti nėra lengva – tą pripažįsta beveik pusė rūkančiųjų, kurie bandė nustoti rūkyti ir jiems nepavyko. Tik dešimt proc. studentų, rūkiusių anksčiau, dabar neberūko.
Anot A. Astrauskienės, tyrimas įrodė, kad narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimo priežastys beveik nesiskiria nuo mokinių. Dėl tų pačių priežasčių narkotikus ir alkoholį yra išbandę ar vartoja ir 15-16 metų paaugliai. Tai, kad tokį savo elgesį studentai vertina prastai, įrodo tyrimo atskleisti duomenys: daugiau nei 64 proc. studentų prisipažino, kad šeimos nariai nieko nežino apie jų narkotikų vartojimą.
