Nobel biocare

Artėja Rugsėjo 1 – oji. Kaip išsaugoti vaikų sveikatą?

Sveikatos specialistai primena, kad visos mokymuisi reikalingos priemonės ir apranga turi būti ne tik spalvinga, patraukli, bet ir „draugiška” vaikų sveikatai.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistas Tomas Vaičiūnas pataria, kaip išsirinkti tinkamas ir sveikatos nežalojančias mokslams būtinas priemones.

Stalas ir kėdė turi atitikti vaiko ūgį

Pasak T. Vaičiūno, pirmiausia tėveliai turėtų pamąstyti apie vaiko kampelį pamokoms ruošti. Ne visų tėvų ekonominė padėtis leidžia įrengti itin ergonomišką vaiko darbo kambarį, tačiau svarbiausia atkreipti dėmesį į nesunkiai išpildomus elementus: prie kokio stalo vaikas ruoš pamokas, ant kokios kėdės sėdės, kur pasidės mokymosi reikmenis bei koks bus apšvietimas. Stalas ir kėdė turi atitikti vaiko ūgį. Stalą pastatykite kuo arčiau natūralaus šviesos šaltinio taip, kad natūrali šviesa kristų iš kairės pusės arba iš priekio. Jei natūralaus bei dirbtinio šviesos šaltinio nepakanka – ant stalo papildomai statoma stalinė lempa.

Tėvams būtina formuoti ir vaikų įpročius. Įprotis sėdėti tiesiai ir taisyklingai, minimaliai apkraunant savo stuburą, yra toks pats būtinas ir naudingas, kaip ir dantų valymas. Tomas Vaičiūnas teigia, kad  savaime taisyklinga laikysena susiformuoja gana retais atvejais. Dažniausiai tai sudėtinga užduotis ne tiek pačiam mokinukui, kiek jo tėvams. Vaikui reikia nuolatinės kontrolės ir, žinoma, motyvacijos. Išmokykite vaiką sėdėti tiesiai, tvirtai remiantis abiem kojomis į žemę; krūtinė turi prisiglausti prie pat stalo krašto, ties „saulės rezginiu”, sąsiuvinis turi būti pasuktas maždaug 30 laipsnių kampu, kad rašydamas vaikas nesuktų liemens. Galva virš sąsiuvinio turi būti palinkusi kuo mažiau. Galima laisva ranka paremti smakrą, tačiau galva ir liemuo neturi pasisukti šonu. Stebėkite, kad neatsirastų įprotis sėdint susikelti koją ant kojos, laisvą ranką nuleisti nuo stalo žemyn arba sėdėti pasisukus šonu į stalą.

Drabužiai – iš natūralaus pluošto

Pradinukas mokykloje praleidžia kiek daugiau nei trečdalį savo dienos laiko, tad jo drabužiai  turi būti praktiški, patogūs, ne per ankšti, pagaminti iš natūralaus (medvilnės, lino, viskozės, pusvilnės ar vilnos) pluošto. Patariama rinktis odinę, patogią, laidžią orui avalynę. Bato padas turi būti minkštas ir lankstus. Priekinė bato dalis platesnė, nespaudžianti pirštų, o pakulnė žema arba vidutinė (ne aukštesnė nei 3 – 4 cm). Būtina profilaktiškai patikrinti, ar vaiko koja nepaaugo, ar dar nereikia keisti avalynės. Pasak specialistų, 4 – 9 metų vaikams patikrinti, ar avalynė vis dar tinka jų kojai, reikia kas 4 mėnesius, po 10 metų – kas pusmetį.

Mokinėms nerekomenduojama avėti paaukštinto kulno batelių. Dėvint tokią avalynę pavargsta kojos, joms tenka didelis krūvis, deformuojasi pirštai, plokštėja pėda, sutrinka kraujo tekėjimas. Netinka ir lakinė avalynė, nes ji nepraleidžia oro. Berniukams nerekomenduojama visą dieną mokykloje avėti sportiniais bateliais. Sporto bateliuose kojos prakaituoja, sklinda nemalonus kvapas, kaupiasi drėgmė ir šiluma. Kyla pavojus susirgti pėdos grybeliu. Varginami pėdos raumenys, išsikreipia laikysena, silpsta dubens raumenys.

Kuprinė neturi deformuoti stuburo

Kuprinės forma turi būti ergonomiška bei atitinkanti fiziologinę vaiko stuburo formą. Jei vaikas jaus kuprinės spaudimą iš viršaus – bandys kūprintis, ilgainiui atsiras skausmas pečių lanko juostoje ar ties juosmeniu. Jei kuprinė bus be specialios pakietintos „pagalvėlės” ties stuburu – ji kryps nuo svorio. Ta „pagalvėlė” lyg atrama padeda išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį.

Kuprinė turi būti tvirtai prigludusi prie vaiko nugaros. Tinkamai uždėtos kuprinės dugnas turėtų būti 5 – 10 cm virš vaiko juosmens. Geriau, kai kuprinė iš išorės būna sutvirtinta plastmasiniu karkasu. Karkasas neleidžia kuprinei deformuotis. Vidinė kuprinės dalis, besiliečianti su vaiko nugara, bei karkasas, turėtų būti pagaminti iš minkštos bei tvirtos, lengvai valomos medžiagos. Kuprinės diržai turėtų būti ne siauresni nei 3,5 cm, paminkštinti. Diržų ilgis turi reguliuotis, nes skirtingu metų laiku vaikas vilki ne vienodo storio drabužiais. Mokyklinių kuprinių svoris turi neviršyti 10-15 proc. vaiko svorio: pradinių klasių moksleiviams ne daugiau kaip 700 g, vyresniųjų klasių moksleiviams – ne daugiau kaip 1000 g.

Ne paslaptis, kad mokinuko kuprinėje sutelpa „visas gyvenimas”. Tėveliai, bent kartą per savaitę pasistenkite atlikti savo atžalos kuprinės inventorizaciją. Pradinukų kuprinės turinio svoris netūrėtų viršyti 600 – 800 gramų. Todėl iškraustykite nereikalingus daiktus, nepersistenkite su pieštukų, rašiklių bei pešimo knygelių skaičiumi, o visų žaislų vieta – žaidimo kambaryje. Kuprinė, taip skrupulingai tėvelių rinkta ir derinta, užpildyta nereikalingu šūsnimi daiktų nebeatlieka savo tiesioginės funkcijos.

Miegamajame neturi būti televizoriaus

T. Vaičiūnas primena, jog reikia pasirūpinti ne tik būtinomis mokyklinėmis prekėmis, bet ir užtikrinti ramų vaiko  miegą, skatinti jį judėti.

Ekspertai tikina, kad norint palaikyti stiprų imunitetą mokyklinukui ir paaugliui būtina miegoti ne trumpiau nei 9 valandas per parą. Nuolat nepakankamai išsimiegantys vaikai prasčiau vystosi fiziškai ir protiškai, dažniau serga, jiems dažniau išsivysto pašalinės reakcijos į skiepus. Ir vis dėlto daugybei mokyklinukų miego trūksta. Viena priežasčių – televizorius arba kompiuteris miegamajame. Kad pripratintumėte vaiką užmigti anksti, jo miegamasis turėtų būti skirtas tik miegui.

Jeigu vaikas susirgo arba atostogauja ir nelanko pamokų, pasistenkite nesugriauti įprasto rėžimo. Tai leis vaiko vidiniam biologiniam laikrodžiui geriau prisitaikyti, o grįžus į mokyklą bus paprasčiau užmigti vakare ir laiku atsikelti ryte.

Būtina mankšta

Pastebėta, kad pradėję lankyti mokyklą vaikai juda dvigubai mažiau negu ikimokyklinukai. Jie, rengdami pamokas, sėdi mokykloje, namuose, o judėjimo stoka neigiamai veikia fizinį bei protinį brendimą.

Dėl nepakankamo judėjimo sutrinka kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta. Nors mokyklinio amžiaus vaikams būdingas poreikis judėti, tačiau iškyla pavojus, kad gali susiformuoti vienas iš blogiausių įpročių – vengimas kiekvieno nereikalingo judesio.

Nors mokykloje ir negalime koordinuoti vaiko veiklos, tačiau tai galime padaryti namuose. Prižiūrėkite, kad pamokų ruošos metu vaikas ilgai nesėdėtų, kas 15 min. darytų trumpas pertraukėles. Esant galimybei, skatinkite vaiką judėti ar lankyti sporto užsiėmimus.

Laikyseną reikia koreguoti

Kokia laikysena yra normali? Normali laikysena – tai įprastinė kūno padėtis, kai vaikas vaikšto ypatingai neįtemdamas raumenų, sėdi tiesiai laikydamas liemenį ir galvą. Įprasta kūno padėtis – vaikas išsitiesęs, pečiai truputį atlošti atgal, kad mentės priartėtų prie stuburo, pilvas įtrauktas.

Įprastinė kūno padėtis priklauso nuo stuburo ir jo linkių, kurie formuojasi vaikui augant. Todėl laikysena nebūna įgimta, ji formuojasi priklausomai nuo higienos sąlygų, kuriose vaikas gyvena, mokosi, dirba.

Jeigu vaikas sėdi netaisyklingai, tuomet jam deformuojasi pečių, menčių, talijos lankų linijos , stuburas ar krūtinės ląsta. Asimetrinei laikysenai būdinga pakumpę pečiai, atsikišęs pilvas, raumenų sistemos silpnumas.


Diena.lt

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE