Gudručio vaistinė

Sportas: per daug gerai – irgi negerai

„Kas per daug, tas nesveika!” – sako liaudies išmintis. Bet kokios higienos arba profilaktinės procedūros bus naudingos tik tuomet, jeigu tinkamas yra jų kiekis, perspėja specialistai. O dvigubai daugiau ne visuomet reiškia dvigubai geriau. Tik dozė paverčia medžiagą vaistu arba nuodu. Tad kaip iš „gerai” nepadaryti „per daug gerai” – tai yra blogai.

Sporto užsiėmimai

Nuomonė: Kuo ilgiau žmogus bėgioja arba „prakaituoja” treniruoklių salėje, tuo jis būna sveikesnis.

Kaip yra iš tiesų? Sveikatai naudingos reguliarios, bet saikingos treniruotės. Tik tie, kurie tris kartus per savaitę bėgioja ristele, lanko baseiną arba tiesiog eina pasivaikščioti, po to nejaučia jokių nemalonių pojūčių raumenyse ir širdies srityje, kitų perkrovos simptomų (pavyzdžiui, stipraus nuovargio), iš tiesų stiprina širdį ir imuninę sistemą. Jeigu treniruositės per daug, nepalikdami laiko organizmui atsistatyti ir pailsėti, galite labai stipriai susilpninti apsaugines organizmo funkcijas. Esant pernelyg dideliam krūviui, sumažėja specifinių antikūnų skaičius, lėčiau gaminami limfocitai – aktyvūs pasipriešinimo įvairioms infekcijoms dalyviai. Tad tris dienas po pernelyg aktyvios treniruotės organizmas būna taip nusilpęs, kad negali pasipriešinti virusų ir kitų ligų sukėlėjų atakai.

Vien vaisiai ir daržovės

Nuomonė: brokoliai, obuoliai, kiti vaisiai ir daržovės yra toks sveikas maistas, kad daugiau nieko neriekia valgyti.

Kaip yra iš tiesų? Biologiškai aktyvios ir balastinės medžiagos, kurių turtingi augaliniai produktai, tikrai apsaugo organizmą nuo daugelio ligų. Tačiau iš esmės ši nuomonė neteisinga. Vegetarams dažnai kyla problemų dėl baltymų – organizmo statybinės medžiagos – geležies, vitamino B12 (geriausio kraujo formulės „draugo”) stygiaus. Šias medžiagas organizmas geriau pasisavina iš gyvulinės kilmės maisto.

Jeigu ilgą laiką maitinsitės tik saldžiais vaisiais, galite rimtai pakenkti kasai. Dideli gliukozės ir fruktozės kiekiai padidina insulino kiekį. Vaisių ir uogų dietos (obuolių, arbūzų, ananasų) sukelia medžiagų apykaitos sutrikimų. Visavertį, sveiką suaugusio žmogaus racioną turi sudaryti ne tik daržovės bei vaisiai, bet ir liesa mėsa bei žuvis, pieno ir grūdų produktai. Tuomet organizmas gaus visko, ko jam reikia.

Vitaminų vartojimas

Nuomonė: jeigu vitaminų porciją padidinsite du kartus, tai ir savijauta bus du kartus geresnė.

Kaip yra iš tiesų? Vitaminai organizmui yra gyvybiškai svarbūs. Tačiau ir šiuo atveju daugiau ne visuomet reiškia geriau. Perdozavus iš esmės gerų medžiagų, galima apinuodyti, sutrinka medžiagų apykaita, išsivysto hipervitaminozė.

Ypač pavojinga padauginti riebalus skaidančių vitaminų, kurie lėtai pasišalina iš organizmo. Vitamino A perteklius sukelia galvos skausmus, pavojingas vaisiui nėštumo metu, gali išprovokuoti odos vėžį. Vitamino E rekomenduojama paros norma sulėtina odos senėjimą, o perteklius sukelia jos uždegimus. Vitamino C perteklius gali sukelti diarėją, jo nuolatinis perteklius gresia tuo, jog inkstuose gali susidaryti akmenų.

Iš esmės vandenyje tirpių vitaminų perdozavimo organizmas atsikrato lengvai, bet didelius jų kiekius vartojant reguliariai, šalinimo sistema gali sutrikti. Suvartoti per daug vitaminų valgant prie stalo beveik neįmanoma (išimtis – vitaminas A: pavyzdžiui, 30 g menkės kepenų jau yra 1/2 jo paros normos). O štai vartodami preparatus ir papildus, jūs rizikuojate perdozuoti – į kai kurių sudėtį gamintojai įtraukia maksimalų vitaminų kiekį. Tad, prieš vartodami polivitaminus, įdėmiai perskaitykite instrukciją.

Daug skysčių

Nuomonė: gerti riekia daug – išgerti per daug skysčių neįmanoma.

Kaip yra iš tiesų? Tai klaidinga. Druskos, reguliuojančios organizmo chemines reakcijas, dideliu skysčių kiekiu labai praskiedžiamos, todėl sutrinka medžiagų apykaita, didelis krūvis tenka širdžiai ir inkstams. Normalus skysčių kiekis – ne daugiau kaip 2 litrai per parą. Beje, įkyrus poreikis nuolat siurbčioti vandenį iš buteliuko visai nėra naudingas įprotis, o nervingumo pasekmė.

Atkreipkite dėmesį: stiprus troškulys gali būti ir kokios nors ligos, pavyzdžiui, diabeto, simptomas.

Dantų valymas

Nuomonė: valyti dantis riekia kaskart pavalgius.

Kaip yra iš tiesų? Tai visiškai neteisinga. Rūgštys, esančios vaisiuose, vyne, acte, tam tikram laikui pakeičia natūralią dantų emalio būklę – jis tampa minkštesnis. Žmonėms, kuriuos nuolat graužia rėmuo, rūgštys, patekusios iš skrandžio, taip pat suminkština dantų paviršiaus sluoksnį. Jeigu tuo metu juos valysime, galime pakenkti emaliui. Tad po valgio reikia tik kruopščiai išskalauti burną su vandeniu. Beje, šiai procedūrai teks sunaudoti ne mažiau nei dvi stiklines vandens. Ir tik po 1–2 valandų reikia 2–3 minutes valyti dantis su dantų pasta, kurios sudėtyje yra fluoro.

Tvarkomės namuose

Nuomonė: šveisti, šveisti ir kartą šveisti! Tik taip galima nuplauti visus kenksmingus mikrobus ir sunaikinti visas pavojingas bacilas, mano daugelis šeimininkių.
Kaip yra iš tiesų? „Valymo priemonės užmuša visas bakterijas!” – tvirtina jų gamintojai ir dosniai prideda į muilą ir valymo priemones dezinfekuojančių medžiagų. Kiekvienas Europos gyventojas vidutiniškai sunaudoja tokių priemonių 28 kg per metus. Tačiau, remiantis paskutiniais tyrimais, vis daugiau mikroorganizmų tampa atsparesni toms priemonėms ir agresyvesni mums. Be to, perdėta namų ūkio higiena labai padidina vaikų alerginių ligų bei astmos atsiradimo galimybę. Tokiu atveju galioja taisyklė: kuo mažiau – tuo geriau. Kasdieniame gyvenime žmogui visiškai pakanka vandens ir paprasto muilo.

Healthy Feed

TAIP PAT SKAITYKITE