Nors slidininkų lazdomis mosuojantys žygeiviai Lietuvoje – nebe naujiena, šiaurietiško ėjimo entuziastai pripažįsta, jog vis dar neretai yra palydimi smalsių žvilgsnių ar pašaipių šypsnių.
Padėjo įveikti negalavimus
„Esu pastebėjęs, jog kai prieinu prie pėsčiųjų perėjos, automobiliai pradeda anksčiau stabdyti – dėl visa ko. Matyt, žmonės pagalvoja, kad koks pačiuožęs, geriau neprasidėti”, – juokavo daugiau nei metus šį sveikatos stiprinimo būdą propaguojantis Valdemaras Chmielevskis.
Tačiau tokia aplinkinių reakcija vyro neglumina. Šiaurietiškas ėjimas Valdemarui padėjo įveikti jį varginusius negalavimus. Šiandien jis – ir vienas iš nedaugelio šio judėjimo metodo instruktorių Lietuvoje.
Atrasti šiaurietišką ėjimą V.Chmielevskį paskatino nugaros skausmai. Tiesa, iš pradžių išgirdęs gydytojo verdiktą stiprinti raumenis, vyras ėmė lankytis sporto klube.
„Dirbau net individualiai su treneriais, tačiau pamačiau, kad ir pinigų per daug sumoku, ir laiko daug kainuoja, – prisiminė pašnekovas. – Stiprinti nugaros raumenis nėra paprasta, reikia specialių pratimų. Su tokiomis problemomis draudžiama ir bėgioti, nes kai bėgame, sąnariai gauna labai stiprią momentinę apkrovą. Tad teko ieškoti kitokių tinkamų būdų.”
Įdarbina visą kūną
Vyriškis patyrė, jog šiaurietiškas ėjimas turi begalę privalumų: nereikalauja daug investicijų, tinka bet kokio amžiaus žmonėms, technika nesunkiai įvaldoma, žingsniuoti galima bet kuriuo metų laiku, be to, sportuojama gryname ore.
„Einant šiuo būdu, dirba per 90 proc. mūsų raumenų ir sudeginama apie 50 proc. daugiau kalorijų negu tokiu pat greičiu eitume be lazdų”, – tikino pašnekovas.
Specialistų teigimu, šiaurietiškas ėjimas ne tik padeda įveikti nugaros skausmus, kovoti su antsvorio problemomis, turi teigiamą poveikį širdies darbui, bet ir gerina nervų bei imuninę sistemą.
V.Chmielevskis sakė galįs tik spėlioti, kodėl šis fizinės būklės gerinimo būdas Lietuvoje taip vangiai skinasi kelią. Jis populiarus ne tik savo gimtinėje – Suomijoje, bet ir daugelyje kitų Europos šalių bei JAV. Šiaurietiškas ėjimas vis labiau propaguojamas ir kaimyninėje Latvijoje.
Kaip pavyzdį V.Chmielevskis paminėjo ir toliaregišką Vokietijos sveikatos apsaugos politiką – esą šiaurietiško ėjimo mokymai šioje valstybėje kompensuojami ligonių kasų.
„Tai yra investicija ne į ligų gydymą, o į profilaktiką”, – teigė pašnekovas.
Technika – nesudėtinga
Instruktorius neretai sulaukia klausimų, ar šiaurietišką ėjimą sunku įvaldyti. Pasak Valdemaro, technika susideda iš 8–10 elementų, kurių mokoma. Instruktorius demonstruoja, kaip teisingai įsmeigti lazdą, atsispirti, kaip turi judėti pėda bei kitus dalykus.
Pašnekovo teigimu, teisingos technikos požymis – kai koja pirmyn pastatoma taip, kad kūno poziciją sudaro trys lygiagrečios linijos.
V.Chmielevskis tvirtino, jog per valandą dvi žmonės įgauna teorijos pagrindus ir bazinius ėjimo įgūdžius.
„Be abejo, per tokį laiką tobulai technikos neįvaldysi. Tiesiog reikia nuolatos treniruotis. Per dvi savaites galima pasiekti, kad nereikėtų kontroliuoti kiekvieno judesio, ir jau pajusti ėjimo teikiamą malonumą. Man instruktorius yra sakęs, jog jis po dvejų metų pajuto, kad lazdos tapo jo kūno dalimi”, – sakė V.Chmielevskis.
Sveikatai stiprinti – neįmantrios priemonės
* Šiaurietiškas ėjimas (angl. nordic walking) kilęs iš Suomijos, kur nuo 1970-ųjų jis taikomas slidininkų vasaros treniruotėse. 1997 m. buvo pradėtos gaminti specialios lazdos, ir šis ėjimo metodas peraugo į fizinės būklės gerinimo (fitneso) pratimą.
* Šiaurietiškas ėjimas yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, osteoporozę. Jis taip pat puikiai tinka vyresnio amžiaus bei antsvorio turintiems žmonėms. Kaip bendro fizinio pasiruošimo ar reabilitacijos po traumų priemonė dažnai taikomas ir sporte.
* Lazdų kaina priklauso nuo medžiagos, iš kurios jos pagamintos. Aliuminio lazdos yra pigesnės, tačiau sunkesnės, jų techniniai parametrai blogesni nei pagamintų iš anglies pluošto. Pastarosios kainuoja nuo 100 litų, jų galima įsigyti ir Lietuvoje.
* Lazdos universalios įvairioms dangoms – einant šaligatviu ar asfaltu, užmauti ant smaigalio skirtas specialus guminis „batukas”.
* Paprastai lazdas rekomenduojama rinktis pagal ūgį, gamintojai tam reikalui pateikia proporcijų lenteles.
