Saulė ir karščiai – realus pavojus sveikatai

Medikai įspėja, kad saule reikia mėgautis atsakingai, o atslinkus karščiui ypač saugoti savo sveikatą. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams.

Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ gydytojas Gabrielius Rauckis turi kelis patarimus kaip ištverti karščius. Esant intensyviai saulei ar dideliam karščiui, net ir įprastas fizinis krūvis (darbai sode, pasivaikščiojimas iki parduotuvės) gali būti labai pavojingas sveikatai.

„Būtinai atsižvelkite į asmeninę sveikatos būklę. Aukšta temperatūra gali pasunkinti esamas ligas. Karščiai gali lemti lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies kraujagyslių, paūmėjimą.

Aukšta temperatūra ypač žalinga vyresniems nei 65 metų žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis: onkologinėmis, širdies kraujagyslių sistemos, diabetu. Būtina saugoti odą nuo tiesioginių saulės spindulių“, – įspėja gydytojas.

Jeigu organizmo termoreguliacinė sistema yra perkraunama, atsiranda rizika susirgti su perkaitimu susijusiomis ligomis, todėl labai svarbu tinkamai pasiruošti karštųjų dienų laikotarpiui. Jeigu būnant lauke jaučiamas silpnumas, galvos skausmas, mirga akyse, atsiranda odos blyškumas, raumenų spazmų, širdies ritmo sutrikimų, pykina ar vemiama, rekomenduojama tuoj pat kreiptis į medikus.

Manoma, kad aplinkos temperatūra iki 27 laipsnių diskomforto nesukelia, 27–34 laipsnių karštis sukelia silpną diskomfortą, o nuo 35 laipsnių prasideda jau ekstremali temperatūra, sukelianti stiprų diskomfortą. Net ir sveikiems žmonėms patariama vengti didelio fizinio aktyvumo, temperatūrai perkopus per 30 laipsnių“, – perspėja medikas. Oro temperatūra yra svarbus rodiklis, tačiau svarbu atsižvelgti ir į santykinį oro drėgnumą. Kuo oras yra drėgnesnis, tuo organizmui yra sunkiau išskirti šilumą į aplinką, tad perkaitimo rizika didėja, įspėja gydytojas Gabrielius Rauckis. Taip pat svarbu nepamiršti, jog būdami ilgesnį laiką po tiesioginiais saulės spinduliais dar labiau pakeliame savo kūno temperatūrą, todėl reikėtų ne tik į temperatūrą atsižvelgti, bet ir į saulėtumą.

Apsaugokite namus nuo karščio

• Uždenkite langus nuo tiesioginių saulės spindulių
• Vėdinkite ir vėsinkite namus saulei nusileidus
• Kuo mažiau naudokite elektrinių prietaisų, ypač spinduliuojančių šilumą
• Patikrinkite, ar jūsų šaldytuvas ir šaldiklis veikia be sutrikimų.

Tinka visi atsigaivinimo būdai

• Jei turite galimybę, įsijunkite oro drėkiklį.
• Vėsinkite veidą drėgnu rankšluosčiu.
• Jei namie turite kondicionierių, įsijunkite jį. Karščiausią dienos laikotarpį (pagal galimybes) praleiskite kondicionuojamose patalpose (kine, prekybos centre).

Sulėtinkite tempą

• Venkite kelionių karščiausiomis valandomis, apribokite fizinį krūvį.
• Dėvėkite lengvus, natūralių medžiagų, orui laidžius drabužius.
• Jeigu būnant lauke jaučiamas silpnumas, mirgėjimas akyse, galvos skausmas, atsiranda odos blyškumas, raumenų spazmai, pykinimas ar vėmimas, širdies ritmo sutrikimai, rekomenduojama tuoj pat kreipkitės į medikus.

Pritaikykite mitybą

• Nelaukite, kol jausite troškulį, gerkite dažnai, mažais gukšneliais (vandenį, žolelių arbatas, natūralias sultis).
• Drėkinkite lūpas ir burną.
• Rinkitės lengvai virškinamą ir neapsunkinantį maistą: šaltas sriubas, žalias daržoves ir vaisius, turinčius daug vandens (agurkus, cukinijas, melionus, arbūzus, vynuoges), pasilepinkite ledais.
• Venkite alkoholinių gėrimų – jie dar labiau skatina skysčių praradimą, todėl jų vartoti karštomis dienomis tikrai nerekomenduojama.

Daugiau informacijos: http://www.gemma.lt