Mini sijonėlis, plonos kojinės ir dirbtinės odos batai – taip apsirengus ir apsiavus bei pastovėjus 20 °C šaltyje nušalimas garantuotas. Ar mes to norime?
Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjo, laiko, sako medikai. Veikiant šalčiui iš pradžių atsiranda drebulys. Taip organizmas gamina šilumą. Ilgiau veikiant šalčiui siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Atsiranda skausmas. Oda pabąla, pamėlynuoja. Žiemą galima patirti kūno atšalimą, kai kūno paviršiaus temperatūra nukrenta iki 34 °C. Šaltis dažniausiai pažeidžia rankų ir kojų pirštus, ausų galiukus, nosį ir pasmakrę.
Ilgai būnant šaltoje aplinkoje ir krentant kūno temperatūrai, žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Gali atsirasti traukuliai ir vėmimas. Smarkaus persišaldymo nukentėjusysis gali net nebejausti. Kai galūnės sušąla, organizmas visą šilumą atiduoda vidaus organams šildyti, todėl gali jausti atvirkščiai – deginantį karštį ir plėšia nuo savęs drabužius. Būna, kad mirtinai sušalę žmonės randami be drabužių.
Dar viena bėda dėl šalčio – alergija jam. Rankų ir veido odos deginimas, skausmas, opos ir net uždegimai – tai alergijos šalčiui simptomai. Juos slopinti padeda B grupės vitaminai, purvo vonios, fizioterapijos procedūros.
Nušalimų pavojus padidėja žiemą ne tik dėl didelio šalčio, bet ir dėl žvarbaus, drėgno vėjo. Esant tokiam orui būtina rengtis šiltais, patogiais drabužiais, gerai maitintis. Greičiau nušąla alkani, liesi žmonės dėl mažo poodinio riebalinio sluoksnio, neblaivūs.
Nušalusi oda parausta, patinsta, pasidaro šiurkšti, nejautri. Nušalimo pasekmės lieka ilgam. Nuo šalčio gali nukentėti ne tik oda, galūnės, bet ir akys. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau kaip 30 °C, žmogus miršta.
Nušalimo laipsniai
1-asis: nušalusi vieta pabalusi, atšildžius lieka rausva dėmė.
2-asis: nušalusi vieta pabalusi, atšildžius atsiranda pūslių.
3-asis: nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, oda nepaslanki. Atšildžius atsiranda kraujingų pūslių, žaizdų.
4-asis: nušalusios kūno dalys, audiniai apmiršta ir neatsistato, todėl gali tekti amputuoti galūnes.
Pirmoji pagalba
Esant 1-ojo laipsnio nušalimui nušalusią kūno dalį atšildykite kambario temperatūros, bet ne karštame vandenyje (nosį, ausis, skruostus – kambario temperatūros aplinkoje). Sniegu nušalusios vietos netrinkite, nes tai gali pažeisti kapiliarus ir sukelti uždegimą. Duokite gerti karštos arbatos, kavos. Jei šildant atsiranda pūslių, toliau nešildykite, nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu. Sutvarstytą kūno dalį apklokite minkštu storu audiniu. Esant bendram kūno atšalimui nukentėjusįjį reikia perkelti į šiltą patalpą, nurengti drėgnus drabužius, nuauti batus, nuimti kojines, šiltai apkloti, atsigulti šalia arba šildyti termoforais, jų neturint – buteliais su šiltu vandeniu. Svarbu atšildyti palaipsniui. Jei yra galimybė nukentėjusįjį šildyti vonioje, iš pradžių vandens temperatūra turi būti nuo 20 laipsnių šilumos. Palaipsniui, per 10–30 min., ji keliama iki 37 °C. Jeigu vonios nėra, ant viso kūno galima dėti šiltus kompresus, juos keičiant kas 2–3 min. Fiziniai pratimai nerekomenduojami, nes suintensyvėjus kraujotakai šaltas kraujas grįžta į gyvybiškai svarbius vidaus organus ir gali juos pakenkti.
Kaip elgtis šąlant
Jei labai šąla rankos ar kojos, reikia judinti pirštus, trepsėti. Nebejaučiant kojų eiti pačiam negalima. Nušalus akis pirmiausia jas galima šildyti šiltomis rankomis, kol ištirps ledas nuo blakstienų ir pasijaus šiluma. Tada ant akių galima uždėti šiltą raištį.
Drėgna ranka prisilietus prie geležinio daikto ir prie jo prišalus geriausia būtų užpilti šilto vandens. Jeigu jo nėra, reikia išsivaduoti staigiu judesiu. Atplyšus odai ir kraujuojant išsigąsti nereikia, nes žaizda gili nebūna. Jei nenorime tokių problemų, reikia vengti kontakto su metalu: roges vaikams pirkti tik medines, neleisti lauke žaisti su metaliniais žaislais, neliesti metalinių karstynių, moterims nesegėti metalinių auskarų, nemūvėti metalinių žiedų, nes jie traukia šaltį.
