Prieš 20 metų specialistams būdavo sunku mieste pririnkti erkių tyrimams. Šiandien bene visi miestų parkai – erkių, taip pat ir platinančių pavojingas ligas, židiniai.
Mat prieš dvi dešimtis žolė juose būdavo šienaujama, o lapai sugrėbiami. Šiandieninė aukšta apleistų gamtos kampelių žolė – geriausios sąlygos erkėms veistis.
Nors daugelis tikėjosi, kad erkes numarins šalta žiema, specialistai neguodžia: ko jau ko, o erkių turėsime visada.
Sąlygos erkėms veistis tik gerėja
„Lietuvoje sąlygos erkėms veistis labai geros ir artimiausiu metu nieko nepakeisime, nes tai priklauso nuo labai daug veiksnių. Apie 30 proc. Lietuvos teritorijos užima miškai. Dominuojantys lapuočiai medžiai ir puiki miško paklotė kaip tik tinka erkėms.
Klimatas taip pat joms palankus – užtenka ir drėgmės, ir šilumos, ir maitintojų, nes žvėrių, ypač stirnų, populiacijos Lietuvoje labai pagausėjusios. Graužikų, kurių mes nematome, taip pat yra pakankamai, nes jie čia randa daug apleistų laukų, nedirbamų žemių, krūmynų”, – pasakojo Užkrečiamų ligų ir AIDS centro specialistė Milda Žygutienė.
Pašnekovė primena, kad erkės – vidutinių lygumų gyventojos, todėl ir žiema joms nebaisi, ypač jei būna daug sniego.
Pastaruosius dešimtmečius visoje Rytų ir Centrinėje Europoje specialistai stebi erkių aktyvumo padidėjimą. Daugėjant erkių, natūraliai daugėja ir jų platinamų ligų – erkinio encefalito ir Laimo ligos. Erkių paplitimas siejamas tiek su klimato kaita (ilgėja šiltasis metų laikotarpis), tiek su pokyčiais žemės ūkyje, tiek su pasikeitusia žmonių elgsena.
„Vieni žmonės iš gero gyvenimo dažniau laiką leidžia pramogaudami gamtoje, kiti – iš blogo, rinkdami miške uogas, grybus, vaistažoles ir jas parduodami. Ir nors labai daug kalbama apie tai, kad einant į mišką reikia tinkamai apsirengti, žmonės vis tiek keliauja su šortais. Tuo tarpu tinkama apranga neleidžia erkei patekti ant kūno ar bent jau apsunkina jos kelią”, – patarė M. Žygutienė.
Miške labiausiai tinka šviesūs rūbai, nes ant jų galima lengviau pamatyti ropojančią erkę. Būtina turėti galvos apdangalą, rankogalius apspausti gumele, dėvėti kuo aukštesnius batus arba užsimauti kelnių klešnes aptempiančios kojines. Anot pašnekovės, tokie paprasti dalykai iš tiesų padeda.
Neįspėta mįslė – Ignalinos rajonas
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, užsikrėsti Laimo liga galima visoje Lietuvos teritorijoje. Vidutinis erkių užsikrėtimo lygis šia bakterija – apie 15 proc., tačiau skirtingose vietose įvairuoja nuo 2-3 iki 30 proc. Pernai šios erkės susargdino 3600 žmonių.
Encefalito virusu užkrėstas 1 proc. erkių. Tai atsispindi ir sergamumo statistikoje – pernai registruota 617 atvejų. Aktyviausi šios ligos židiniai yra Centrinėje Lietuvoje – Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Šiuo atžvilgiu fenomenas yra Ignalinos rajonas, kuriame jau daug metų neužregistruotas nė vienas erkinio encefalito atvejis. Kodėl taip yra, to niekas nežino.
Anot M. Žygutienės, visose rizikos šalyse nuo erkinio encefalito patariama pasiskiepyti. Tiesa, taip galima apsisaugoti tik nuo vienos erkių pernešamos ligos, tačiau ji ir kelia daugiausiai komplikacijų.
Pastaruoju metu gamintojai siūlo ir įvairiausių purškalų, atbaidančių erkes. Specialistės manymu, jie taip pat efektyvūs, tačiau reikia ištyrinėti jų sudėtį. Pagrindinė šių purškalų veiklioji medžiaga turėtų būti DEET. Nuo jos procento sudėtyje priklauso purškalo efektyvumas ir kiek laiko jis veikia. Paprastai galima pasikliauti instrukcijoje nurodytu laiku.
Dažnai siūlomi bendri purškalai nuo uodų ir erkių, tačiau jie paprastai būna silpnesni. Tokiu atveju būtina purškalą pasiimti į mišką ir pasipurkšti juo pakartotinai.
Tiesa, dauguma purškalų dėl stiprių alergizuojančių medžiagų netinka vaikams iki dvejų metų. „Belieka juos pasaugoti, neguldyti po krūmais, kur gali būti erkių. Galima išbandyti aromatizuotus natūralius aliejus, pavyzdžiui, mėtų, gvazdikėlių, tačiau jie iš tiesų atbaido tik uodus”, – pastebi pašnekovė.
