Ar tai reiškia kad svajotojo ir visiškai išsiblaškiusio mokslininko įvaizdis yra ne iš piršto laužtas? Kanadiečių mokslininkų grupė patvirtino: svajojimas stebėtinai stimuliuoja proto veiklą bei padeda išspręsti sudėtingas problemas.
Mūsų smegenyse esantys kognityvieji tinklai „įsijungia” priklausomai nuo užduoties tipo – vieni padeda įvykdyti kasdienines užduotis (vaikščioti, spausti mygtuką), o kiti spręsti sudėtingesnes problemas. Pirmieji dar vadinami „tinklais pagal nutylėjimą”, kadangi jų veikla sąmoningoje būsenoje yra kasdieninė ir ilgalaikė, ir antrasis vadinamas „vykdančiuoju tinklu”, kuris įsijungia tik tuomet kai reikia.
Pastarasis dar apibrėžiamas kaip priefrontalinė smegenų žievės dalis, esanti priekinėje smegenų dalyje. Nuo jo priklauso aukštesnės pažinimo funkcijos, tokios kaip gebėjimas protauti, kalba bei atmintis. Iki šiol mokslininkai manė, kad priklausomai nuo funkcijų prigimties bei reikiamų įvykdyti užduočių pobūdžio, aktyvuojamos viena arba kita iš šių zonų, tačiau kartu jos neveikia. Tačiau dabar paaiškėjo, jog ši prielaida buvo klaidinga.
Vankuveryje Bristish Columbia universiteto neurologijos mokslų laboratorijos direktorės Kalina Christoff vadovaujama mokslininkų grupė funkcinio magnetinio rezonanso vizualizavimo pagalba ištyrė daugelio asmenų smegenis kuomet jie atlikdavo įvairias kasdienines užduotis (kaip pvz.: spausti mygtuką) arba svajodavo. Netikėtos šio tyrimo išvados prilyginamos vienoms iš didžiausių šio dešimtmečio neurologijos mokslo atradimų.
Jei „tinklas pagal nutylėjimą” išlieka gana aktyvus visose situacijose, tai „vykdantysis tinklas”, atitinkantis aukštesnes kognityvines funkcijas – priešingai, intensyviai pradeda dirbti tuomet kai žmogus pradeda svajoti. Kitaip tariant, kaip įrodo mokslinkų publikuotas tyrimas, svajojimas stimuliuoja smegenis ir skatina jas daugiau galvoti.
„Kalbame apie stebinantį atradimą – tai, kad šie abu smegenų tinklai gali būti aktyvūs tuo pačiu metu, – sako Kalina Christoff – Iki šiol mokslininkai manė kad kai vienas dirba, kitas būna neaktyvus”.
Šis tyrimas įrodo kad siekiant išspręsti sudėtingas užduotis vertėtų leisti savo mintims daugiau klajoti vietoj nenaudingų pastangų „pramušti galva sieną”. „Kuomet įkvėpti svajojame, galime ir nepasiekti savo tikslo greitai, bet mintyse savaime skiriamas laikas sudėlioti ir atrasti sprendimus sudėtingesnėms problemoms” – užbaigia Kalina Christoff.
