Nereikalingas ir per didelis antibiotikų vartojimas – lyg tiksinti bomba. Jei nebus susirūpinta šia problema, ateityje galime mirti ir nuo eilinio persišaldymo.
Mažina antibiotikų skyrimą
Dėl virusų atsparumo antibiotikams ir jų keliamos grėsmės šiuolaikinės medicinos laimėjimams susirūpino Europos šalys. Tarp jų – ir Lietuva.
Prieš porą metų pradėtame tyrime, siekiant išsiaiškinti antibiotikų skyrimo tendencijas, savanoriškai dalyvavo 31 Klaipėdos apskrities gydytojas.
Tris savaites šeimos gydytojai ir pediatrai atitinkamose formose žymėjo kiekvieną apsilankiusį pacientą, sergantį kvėpavimo takų infekcijomis, ligos požymius, nustatytą diagnozę ir antibiotikų skyrimą.
Pirmieji anoniminio tyrimo rezultatai parodė, jog 40 proc. visų kvėpavimo takų infekcijų gydoma antibiotikais. Tačiau daugiau nei 80 procentų visų susirgimų – virusinės infekcijos. Vos 20 proc. kvėpavimo ligų sudaro bakterinės infekcijos, kurioms ir reikėtų skirti antibiotikus.
„Jų skiriama ne tik per daug, bet ir pačių pavojingiausių – plataus vartojimo”, – sakė projekto koordinatorė, bendrovės „Mano šeimos gydytojas” gydytoja Rūta Radzevičienė.
Infekcijos, kilusios dėl bakterijų atsparumo, didina mirtingumą, ilgina pacientų gulėjimo ligoninėje trukmę, didina sveikatos priežiūros išlaidas.
Jaučia farmacininkų spaudimą
R.Radzevičienės teigimu, šeimos gydytojams trūksta neutralios ir moksliškai pagrįstos informacijos apie antibiotikų vartojimą. Ją labai sunku gauti dėl farmacinių kompanijų spaudimo.
„Farmacininkai suinteresuoti parduoti naujus ir brangius antibiotikus. Jie suranda įvairių paaiškinimų, kodėl šie preparatai patys geriausi, ir stengiasi, kad šeimos gydytojas kuo dažniau juos išrašytų. Nors toks vaistas kaip penicilinas – nepadoriai pigus, tačiau juo gydyti – nemodernu ir archaiška”, – pasakojo projekto koordinatorė.
Pakviesti du nešališki ekspertai – Kauno medicinos klinikų pediatrė Joana Stirbienė ir Švedijos Lundo universiteto atstovas Sigvard Molse – pateikė naujausius mokslinių tyrimų duomenis apie antibiotikų žalą.
Paaiškėjo, jog net bakterijų sukeliamos kvėpavimo takų infekcijos nėra tokios pavojingos, kad jas reikėtų gydyti antibiotikais.
Po metų minėtas tyrimas tarp uostamiesčio gydytojų buvo pakartotas. Jis atskleidė stipriai pasikeitusias šių vaistų skyrimo tendencijas.
Dvigubai mažiau pacientų buvo skiriama antibiotikų, o štai otito, tonzilito, sinusito gydymas antibiotikais išaugo nuo trijų iki aštuonių kartų.
„Gydymo rezultatai pasiekti geri, o sudėtingų komplikacijų neįvyko. Taip gydant turėtų stipriai mažėti bakterijų atsparumas”, – pasidžiaugė R.Radzevičienė.
Grėsmę kelia mutantės
Savigydos pramonės asociacijos išplatintame pranešime Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) atstovas Dominique Monnet sakė, kad daugeliui šiuolaikinės medicinos pasiekimų iškilo grėsmė dėl virusų atsparumo antibiotikams, vaistus paverčiant neveiksmingais.
„Jei ši atsparumo antibiotikams banga įveiks mus, negalėsime atlikti organų transplantacijų, keisti klubo sąnario, atlikti piktybinių auglių chemoterapijos ir neišnešiotų kūdikių intensyvios terapijos”, – sakė jis.
Visais šiais atvejais naudojami antibiotikai, tačiau vaistams atsparios bakterijos ligoninėse yra visame pasaulyje didėjanti problema. Ypač didelį susirūpinimą kelia vadinamosios superbakterijos, kaip meticilinui atsparus auksinis stafilokokas.
Daugelį metų paprasto auksinio stafilokoko sukeltos infekcijos buvo gydomos antibiotiku meticilinu, todėl bakterijos mutavo ir tapo jam atsparios. Nuo tokių infekcijų Europoje kasmet miršta maždaug 25 tūkstančiai žmonių, praneša „Reuters”.
D.Monnet pastebi, jog atsparumo antibiotikams kaštai jau yra dideli ir gali dar smarkiau užgulti sveikatos apsaugos biudžetus visoje ES, jei šiai problemai nebus skiriama reikiamo dėmesio.
Šešios labiausiai paplitusios vaistams atsparios bakterijos, vadinamosios superbakterijos, sukelia maždaug 400 tūkstančių susirgimų, jiems gydyti per metus prireikia 2,5 milijono lovadienių.
ECDC skaičiavimu, vienas lovadienis vidutiniškai kainuoja 366 eurus (maždaug 1260 litų), tad superbakterijų infekcijos kasmet jau pareikalauja iki 900 milijonų eurų, o dar 600 milijonų eurų netenkama dėl ligonių nedarbingumo.
Pasak ECDC, susirgusiųjų dėl vaistams atsparių bakterijų skaičius didėja visoje ES, tai yra viena didesniųjų grėsmių visuomenės sveikatai.
Lietuvoje oficialiai pripažįstama, kad infekcijos sukėlėjų šalies ligoninėse atsparumas yra žymiai didesnis už ES vidurkį.
