Nėra nieko lengviau kaip mesti rūkyti, prieš pusšimtį metų aiškino rašytojas Markas Tvenas, ne kartą bandęs atsikratyti šio įpročio.
Šią priklausomybę gydantys medikai sutinka – mesti rūkyti lengviau nei ištverti ilgiau neužsitraukus cigaretės.
Rūkaliai skatinami konkursais
„Rūkantis žmogus yra priklausomas. Jis neišeina iš namų, nepasitikrinęs, ar turi cigarečių ir žiebtuvėlį. O jeigu tenka atsidurti situacijoje, kai negalima rūkyti arba neturi cigarečių, jautiesi pakliuvęs į spąstus ir ieškai, kaip iš tos situacijos ištrūkti”, – pasakojo daugiau nei 20 metų rūkiusi moteris.
Ši moteris kartu su 113 lietuvių dalyvavo tarptautiniame konkurse „Nerūkantis europietis”. Devyni iš jų, tarp kurių buvo ir viena moteris iš Klaipėdos rajono, pakliuvo į finalą.
Tačiau atstovauti Lietuvai Ispanijoje iškilmingoje konkurso finalo apdovanojimo ceremonijoje laimė nusišypsojo kitam dalyviui – Algirdui Navakui iš Panevėžio.
Tarptautinio konkurso nugalėtojo laukia penkių tūkstančių eurų čekis atostogoms.
Nuo birželio vykusiame konkurse dalyvavo ir 16 klaipėdiečių. Pagrindinis jiems keliamas reikalavimas buvo nerūkyti ilgiau nei pusmetį. Patekti į finalą pretendavo buvę rūkaliai, pasidaliję įkvepiančiomis savo rūkymo metimo istorijomis ir paskatinę šiuo keliu eiti kitus.
Stebuklingų receptų nėra
Rūkaliai pasakojo ne kartą bandę atsisakyti žalingo įpročio, tačiau po kurio laiko vėl užsitraukdavę cigaretę. Kai kurie net keturis kartus perskaitė garsiąją Aleno Caro knygą „Lengvas būdas mesti rūkyti”, bet trokštamo rezultato nesulaukė.
„Kaip mečiau rūkyti? Naudojau nikotino pakaitalus, kramtomąją gumą, valios jėgą. Tačiau nė viena šių priemonių nepadėjo”, – atviras A.Navakas.
Stebuklingų receptų, kaip mesti rūkyti, nėra, pripažįsta buvę rūkaliai. Vienam išganymu tapo saldainiai, kitam – greitai gimsiantis kūdikis, knyga ar specialisto pagalba.
Atveda sveikatos problemos
Nors rūkančiųjų yra kur kas daugiau nei vartojančiųjų alkoholį, tačiau rūkaliai rečiau kreipiasi pagalbos į specialistus.
Klaipėdos priklausomybės ligų centro 1-ojo skyriaus ir ambulatorijos vedėjas Sergejus Michalcovas savo pacientus, kurie kreipėsi dėl priklausomybės nuo rūkymo, galėtų suskaičiuoti rankos pirštais.
Įtakos turi ir susiformavusi nuomonė – daugelis rūkymo nelaiko problema, tad mano galintys išsiversti be specialistų pagalbos.
Pasak S.Michalcovo, ieškoti profesionalų priverčia tik rimtos sveikatos problemos, arba kai žmogus savarankiškai nepajėgia atsisakyti potraukio nikotinui.
Net finansinės problemos ne visada priverčia mesti rūkyti. Rūkaliai brangesnes cigaretes tiesiog pakeičia pigesnėmis.
Beverčiai artimųjų raginimai
Kodėl rūkaliams siūlomos pakaitinės priemonės ne visada yra efektyvios? Gydytojo nuomone, pagalba turi būti kompleksinė. Aplinkinių, artimų žmonių spaudimas mesti rūkyti laukiamos naudos neduos, nes pats rūkalius nebus pasiruošęs tokiam žingsniui.
Didesnė tikimybė, kad potraukio cigaretėms pavyks atsikratyti, jei žmogus turi rūkymo patirties ir supranta jo žalą, o geriausia – kai pats ryžtasi padėti tašką organizmo nuodijimui.
„Palengvinti abstinencijos požymius gali raminamieji, vitaminai ar stimuliuojantys preparatai. Specialistas gali skirti vaistų nuo miego sutrikimo, dirglumo. Taip pat skirti specialių antidepresantų, kurie metantiems rūkyti padeda sutvarkyti medžiagų apykaitą ir išvengti antsvorio”, – aiškino pašnekovas.
S.Michalcovas sutiko, kad pakaitinė nikotino terapija iš dalies yra vienos priklausomybės pakeitimas kita. Bet ši terapija naudojama tik tada, kai priklausomybė nuo nikotino yra gana didelė – po 20 cigarečių per dieną. Tad kasdien gaunamos mažos nikotino dozės palengvina abstinencijos požymius.
Gydytojas įsitikinęs, kad hipnozė ar akupunktūra tėra pinigų švaistymas – esą medicininėje literatūroje teigiama, kad trokštamo rezultato šios priemonės neduoda.
Riba – vieni metai
Statistika teigia, kad iš savarankiškai metusiųjų rūkyti tik 3–5 proc. negrįžta prie šio įpročio.
S.Michalcovas prisiminė rašytojo Marko Tveno žodžius: „Mesti rūkyti – nėra nieko lengviau. Aš pats ne vieną kartą tai dariau”.
Pasak gydytojo, mesti rūkyti nėra taip sudėtinga, kaip vėliau iškęsti vėl neužsitraukus dūmo. Metus rūkyti patys svarbiausi pirmieji keli mėnesiai, kai didelė rizika vėl grįžti prie žalingo įpročio. Ištempus metus, didesnė tikimybė, kad neberūkysite visą gyvenimą.
„Rūkymas – lėtinė liga, tokia pat kaip ir alkoholizmas, narkomanija, kitos psichinės ligos. Nustojęs rūkyti žmogus kurį laiką būna jautrus psichogeniniams veiksniams. Pavyzdžiui, draugams. Tad gali neišlaikyti ir vėl užsirūkyti”, – aiškino vedėjas.
Bijo sustorėti
Kai kurios moterys atsisako mesti rūkyti vien baimindamosios priaugti papildomų kilogramų. Vyrai taip pat dažnai papilnėja po surūkytos paskutinės cigaretės.
S.Michalcovas paaiškino, kad nustojus rūkyti pagerėja uoslė, skonio pojūčiai. Jei rūkalius priklausė vadinamajam hedoniškam tipui, kai malonumą sukelia pats rūkymo procesas ir bendravimas, tai tokiam buvusiam rūkaliui galima pasiūlyti skaniau pavalgyti – vieną malonumą pakeisti kitu.
„Žinoma, jei žmogus nėra linkęs pilnėti”, – šyptelėjo gydytojas, paminėjęs gana netradicinį gydymo metodą.
Metus rūkyti išlieka emocinių pakitimų. Tad mityba iš dalies palengvina dirglumą, nervingumą. Be to, atsiranda daugiau laisvo laiko ir žmogaus mityba keičiasi.
Pasak gydytojo, atsisakius rūkymo tenka keisti ne tik mitybos, bet ir gyvenimo būdo įpročius. Jis turėtų tapti kuo sveikesnis.
Cigaretę pakeičia pieštuku
Kaip mesti rūkyti, patariama priklausomai nuo rūkalio tipo. Jei rūkoma dėl stimuliuojančio cigarečių poveikio, jam siūlomas fizinis aktyvumas, mankšta, vandens procedūros ar augalinės kilmės preparatai, pavyzdžiui, ženšenis.
Jei cigarečių griebiamasi siekiant nusiraminti ar atsipalaiduoti – tiktų autogeninės, atpalaiduojančios treniruotės ar raminamieji vaistai, psichologo ar psichoterapeuto pagalba.
Nemažai rūkalių atsisveikinti su cigaretėmis nusprendžia per savo gimtadienį. Pasak pašnekovo, datos pasirinkimą taip pat lemia tam tikras socialinis tipas.
Kai kuriems lengviau atsisakyti šio įpročio, kai draugiją palaiko kitas žmogus ar grupelė. Tokiems rūkaliams pravartu numatyti konkrečią datą, – tada lengviau metama.
Duomenys apie rūkymą
Prieš ketverius metus atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje rūkė 43 proc. vyrų ir 15 proc. moterų.
Lietuvoje žmonės, turintys vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsilavinimą, rūko 2,5 karto dažniau nei įgijusieji aukštąjį išsilavinimą.
80 proc. rūkalių pradeda rūkyti iki 18 metų.
Nepradėjusieji rūkyti iki 25 metų šios priklausomybės išvengia.
Kartą per savaitę, kasdien ar rečiau cigaretę patraukia apie 5 proc. dešimtmečių berniukų ir 2 proc. tokio pat amžiaus mergaičių.
