Gudručio vaistinė

Kodėl žmones kankina poatostoginis sindromas?

Аmerikiečių psichologai sukūrė strategiją, kuri padeda žmogui atostogų metu patirti maksimalų malonumą. Pasak specialistų, svarbiausia gerų atostogų paslaptis – jos turi būti trumpos. Todėl atostogas reikia padalinti į keturias dalis. Kuo trumpesnės atostogos ir kuo dažniau jos kartojasi, tuo ilgiau jos palieka gražų prisiminimą, rašoma britų leidinyje „The Telegraph.”

Labiausiai įsimintinos –  pirmosios poilsio dienos

Psichologų nuomone, per trumpas atostogas geriau įsimenamos laimingos akimirkos. O mėnesį trunkančios atostogos palieka toli gražu ne itin malonius įspūdžius ir „atbukina” protą.

„Ilgos atostogos blogos tuo, kad jau septintą dieną laimės jausmas išnyksta, – sakė Šiaurės Karolinos Diuko universiteto profesorius Danas Arielys. – Juk labiausiai įsimintinos ir  jaudinančios būna pirmosios poilsio dienos. Būtent todėl keturios trumpos atostogos per metus gerokai naudingiau žmogaus psichologinei būsenai.”

Žinomas amerikiečių ekonomistas Timas Harfordas tvirtina, kad padalinus atostogas į kelias dalis stresas tik sustiprės. „Kuo dažniau jūs atostogaujate, tuo daugiau nemalonumų gali su jumis atsitikti”, – tikina T. Harfordas.

Kai kurie psichologijos ekspertai nusprendė, kad biuro darbuotojas, išvargintas nuolatinio streso darbe, apskritai nesugeba pailsėti per atostogas, o poilsiavimas tik dar labiau kenkia sveikatai.

Didžiosios Britanijos „Institute of Leadership and Management” psichologai, atlikę tyrimą, kuriame dalyvavo 2,5 tūkst. vadybininkų, priėjo išvadą, kad sugrįžę į darbą žmonės patiria dar didesnį stresą nei prieš atostogas. Tai patvirtino 40 proc. apklaustų vadybininkų.

Daug žmonių per atostogas ir toliau aktyviai dirba

Daugumos pašnekovų tvirtinimu, mintys apie darbą jų neapleidžia ir atostogaujant. Užuot mėgavęsi laisvu laiku ir bendravę su šeima, jie nuolat tikrina elektroninį paštą ir atsako į telefono skambučius. Kad žmonės taip elgiasi, psichologai kaltina šiuolaikines technologijas: mobilųjį ryšį ir internetą, kurie suteikia galimybę dirbti net ir esant toli nuo darbo vietos.

Kas trečias apklausos dalyvis prisipažino, kad ir toliau aktyviai dirba atostogaudami. Paaiškėjo, kad 80 proc. respondentų atsako į tarnybinius laiškus, gautus elektroniniu paštu, 50 proc. – į telefono skambučius, 10 proc. žmonių, parašę pareiškimus atostogoms, bent retsykiais užsuka į darbą.

Padidintas vadybininkų  nerimas paaiškinamas tuo, kad po atostogų jų laukia gerokai didesnis darbo krūvis nei anksčiau. „Lancaster University Management School” specialistai taip pat priėjo prie išvados, kad dauguma bendradarbių palaiko kontaktus su kolegomis, nes bijo prarasti darbą. Remiantis statistikos duomenimis, maždaug 40 proc. vadybininkų dabar dirba daugiau nei 50 valandų per savaitę, o 10 proc. – daugiau kaip 60 val. per savaitę.

Psichologų manymu, norint pailsėti per atostogas, reikėtų gerokai rečiau tikrinti paštą ir įspėti kolegas ir partnerius apie savo atostogas.

Įtakos turi ir žmogaus požiūris į darbą

Leidinyje rašoma, kad psichologams seniai žinoma poatostoginė depresija. Gydytojų duomenimis, po atostogų daugelis darbuotojų dirba apatiškai ir vangiai. Psichologai pastebi, kad po atostogų žmonės būna išsiblaškę ir jie nepajėgia atlikti net paprastų užduočių. Gydyti tokį sindromą medikai pataria saulės voniomis, rytine mankšta ir šokoladu. Taip pat specialistai rekomenduoja ne iš karto pulti prie darbo, o skirti sau dvi ar tris dienas, kad galėtų pamažu pereiti prie kito režimo.

Pasak ekspertų, prieš keliolika metų poatostoginio sindromo nebuvo, kadangi žmonės nedirbo taip intensyviai kaip dabar. Be to, šiam sindromui įtakos turi ir atostogų trukmė: kuo jos ilgesnės, tuo po jų sunkiau pradėti dirbti.

Taip pat poatostoginiam sindromui turi įtakos ir žmogaus požiūris į savo darbą. Medikų tvirtinimu, po atostogų gana ryškiai pasireiškia depresija tiems, kurie eina į darbą sukandę dantis. Be to, sunkiai sekasi įsidirbti ir tiems, kurie daug metų nekeičia savo veiklos sferos ir ilgai užsisėdi vienoje vietoje. Pasak medikų, po atostogų vėl pradėjęs dirbti žmogus gali net susirgti.

Remiantis psichologų pastebėjimais, moterims lengviau pavyksta  vėl pradėti dirbti. Tačiau poatostoginį sindromą patiria ir darboholikai, ir tie, kurie nepersidirba.

Healthy Feed

TAIP PAT SKAITYKITE