Spalio 21d. Ketvirtadienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė

Išsėtinė sklerozė: kokį kelią rinktis?

Išsėtinė sklerozė: kokį kelią rinktis?

Su išsėtine skleroze susidūrę žmonės žino – ligos pasekmės žiaurios ir nepagydomos. Tam būtų galima užkirsti kelią, jei ligoniai būtų gydomi moderniais vaistais, tačiau Lietuvoje tam neatsiranda lėšų. Praeitą savaitę visas pasaulis minėjo...


Antioksidantai siejami su mažesne pirmalaikio gimdymo rizika

Antioksidantai siejami su mažesne pirmalaikio gimdymo rizika

Daug raudonų ir oranžinių vaisių bei daržovių vartojančios nėščiosios turi daugiau galimybių, kad negimdys pirma laiko, rodo Kanadoje atliktas tyrimas. Mokslininkai ištyrė daugiau kaip 5300 gimdyvių ir nustatė, kad kraujyje daugiau karotenoidų...


Thomas Babor. Reklamos draudimas padės sumažinti alkoholio vartojimą

Thomas Babor. Reklamos draudimas padės sumažinti alkoholio vartojimą

2011m. spalio 21-23 d. Vilniaus savivaldybėje įvyko tarptautinės organizacijos Šiaurės šalių narkotikų ir alkoholio tinklo (NordAN) metinė konferencija. Konferencijoje pranešimus skaitė, gerąja patirtimi dalinosi, apskrito stalo diskusijoje...


Tikrinis blizgutis (reishi grybas) – magiškasis herojus Jūsų imunitetui ir dvasinei pusiausvyrai

Tikrinis blizgutis (reishi grybas) – magiškasis herojus Jūsų imunitetui ir dvasinei pusiausvyrai

Grybai? Supergrybai? Perskaitėte teisingai. Reishi galia jau tūkstančius metų garsėja visame pasaulyje. Tačiau jeigu manote, kad šie egzotiški grybai Jus apsvaigins - toliau galite nė nebeskaityti. Reishi grybai jau šimtus metų vartojami...


Mažos žolelės - didelė nauda

Mažos žolelės - didelė nauda

Jei vieninteliai jūsų vartojami prieskoniai yra druska ir pipirai, gerai būtų šiek tiek paįvairinti savo maistą. Įvairios prieskoninės žolelės ne tik paskanina patiekalus - jose gausu ir kitų vertingų medžiagų, kurios stiprina imuninę sistemą ir...


Vis daugiau lietuvių serga onkologinėmis ligomis

Vis daugiau lietuvių serga onkologinėmis ligomis

Išgirsti diagnozę, jog susirgai vėžiu – daugumos žmonių baimė. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, visoje Lietuvoje kasdien beveik 50 žmonių išgirsta, kad jie susirgo vėžiu. Vienas iš Lietuvos sveikatos programos tikslų...


Tiesus, pasitempęs - vadinasi sveikas

Tiesus, pasitempęs - vadinasi sveikas

Skaudanti nugara šiais laikais lygiai toks pat dažnas negalavimas kaip regėjimo nusilpimas, dantų problemos, alergija. Vieniems stuburas iškrypsta nuo sunkaus fizinio darbo, o kitiems - nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio. Kai ima mausti nugarą -...


Kaip amžius lemia seksualines moterų problemas?

Kaip amžius lemia seksualines moterų problemas?

Skirtingo amžiaus moterys nevienodai mylisi ir sekso metu patiria skirtingus pojūčius. Amžius gali turėti įtakos ir moterų baimėms lytinio akto metu. 18 – 30 metų moterys dažniausia skundžiasi, kad joms sunku pasiekti orgazmą, o vyresnio...


Ar persivalgymas didina šlapimo nelaikymo riziką?

Ar persivalgymas didina šlapimo nelaikymo riziką?

Moterims, kurios vartoja kaloringą maistą ar daug sočiųjų riebiųjų rūgščių, gresia tris kartus didesnė šlapimo nelaikymo rizika. Kaip skelbia Reuters, tyrimo rezultatai neparodo, kad dietos pakeitimai gali trukdyti ar valdyti šlapimo nelaikymą....


Vienatvė – labai brangus malonumas

Vienatvė – labai brangus malonumas

Mokslininkai atliko tyrimą norėdami išsiaiškinti, kokią įtaką vienatvė daro silpnosios lyties atstovėms. Paaiškėjo, kad ji ne tik kenkia moters psichikai, bet ir atneša didelių finansinių sunkumų. Mokesčių sistema palankesnė sukūrusiems šeimas....


Pavasarį rekomenduojama išsivalyti šulinius

Pavasarį rekomenduojama išsivalyti šulinius

Nešvarumai iš dirvožemio gali lengvai patekti į šachtinius šulinius. Todėl rekomenduojama kartą metuose juos išvalyti. Geriausia tai daryti pavasarį. Šulinių vanduo paprastai būna skaidrus, neturi pašalinio kvapo ar skonio. Tačiau kartais jis gali...


Niekas nemoko mūsų miegoti

Niekas nemoko mūsų miegoti

Į medikus dėl miego sutrikimų kreipiasi tik nedidelis procentas žmonių. Dažniausiai miego sutrikimo priežastys yra psichologinės. Tik apie porai dešimčių procentų besiskundžiančių jos būna specifinės: miego apnėja (miegant sunku kvėpuoti, trūksta...


SVEIKAS POILSIS

SVEIKAS POILSIS

Neretai renkamės atostogas užsienio šalyse, kvepiančiomis egzotika, o akį viliojančiomis neįtikėtinais vaizdais. Tačiau pripažinkime, kad kokybiškiausią poilsį visgi randame gimtosios šalies prieglobstyje – kaimo ramybėje ar auksinio...


Geriausias vaistas nuo pagirių – kava ir aspirinas

Geriausias vaistas nuo pagirių – kava ir aspirinas

Filadelfijos universiteto mokslininkai patvirtino, kad geriausias ginklas kovoti su galvos skausmais po audringo vakarėlio yra kava ir aspirinas. Kaip praneša telegraph co.uk, mokslininkai teigia, kad kofeinas ir aspirino tabletėje esančios...


Kokiomis savaitės dienomis geriausiai mylėtis?

Kokiomis savaitės dienomis geriausiai mylėtis?

Besimylintiems žmonėms reikia ne tik atsižvelgti į oro temperatūrą, mėnesį, tačiau ir savaitės dieną. Anot astrologų, geriausia mylėtis savaitgaliais. Pirmadienis. Jei pora mylisi pirmadienį, vadinasi, per savaitgalį nepavyko atsikratyti nervinės...


Perfekcionistėms – pavojus susirgti depresija

Perfekcionistėms – pavojus susirgti depresija

Ką tik pirmą kartą pagimdžiusios moterys, kurios galvoja, kad būtinai turės būti puikios motinos, labiausiai rizikuoja susirgti pogimdymine depresija. Naujojo tyrimo rezultatai atskleidė, kad dažniausiai pogimdymine depresija suserga tam tikras...


Greitesnė reakcija – ilgesnis gyvenimas, nustatė mokslininkai

Greitesnė reakcija – ilgesnis gyvenimas, nustatė mokslininkai

Žmogaus reakcijos greitis kur kas patikimiau nei kraujospūdis, svoris ar sportiškumas leidžia prognozuoti tikėtiną jo gyvenimo trukmę, nustatė mokslininkai. Vyrai ir moterys, kurių reakcija yra lėčiausia, vidutiniškai 2 kartus labiau rizikuoja...


Žalingi įpročiai pasendina 12 metų

Žalingi įpročiai pasendina 12 metų

Anksčiau tiek žalingų įpročių turintį žmogų būtų nelengva rasti, tačiau šiuo metu savo organizmą alina nemaža dalis žmonijos. Nenorite veidrodyje išvysti pasenusį savo atvaizdą? Prieš užsidegdamas cigaretę, keldamas taurę vyno ar atsisakęs pietų...


Kava mažina insulto pavojų, teigia mokslininkai

Kava mažina insulto pavojų, teigia mokslininkai

Trys kavos puodeliai per dieną 20 procentų sumažina insulto pavojų. Tokią išvadą priėjo Madrido autonominio universiteto mokslininkai, atlikę plataus masto tyrimus, trukusius 24 metus. Su jų rezultatais supažindina Londono laikraštis "The...


Medikai teigia, kad alergija stiprina imunitetą ir apsaugo nuo vėžio

Medikai teigia, kad alergija stiprina imunitetą ir apsaugo nuo vėžio

Mokslininkai teigia, jog turintieji vienokią ar kitokią alergiją mažiau rizikuoja susirgti vėžiu, nei sveikieji. Jų nuomone, neigiamos (organizmo reakcijos) stiprina imuninę sistemą ir tokiu būdu apsaugo nuo mirtimi galinčių pasibaigti ligų....


Paprasta kavos puodelių aritmetika

Paprasta kavos puodelių aritmetika

Kava gardžiuojamės ne tik dėl malonaus skonio, bet ir tikėdamiesi, kad būsime darbingesni bei geriau nusiteikę. Kita vertus, daugelis mano, esą šis gėrimas nedera prie tinkamos mitybos ir visiškai jo atsisako. O ką apie kavą sako mokslas?...


Kalėdos be švokštimo, čiaudulio ir niežulio!

Kalėdos be švokštimo, čiaudulio ir niežulio!

Astmos priepuoliai ir egzema visuomet didžiai nuliūdina, bet ypatingai, kai prasideda per Kalėdas, kai lankome šeiminykščius ir draugus. Trumpai tariant, namai Kalėdiniu laikotarpiu yra net labiau alergeniški nei žiedadulkių sezonu pavasarį....


Ar turėčiau savo vyrui leisti turėti meilužę?

Ar turėčiau savo vyrui leisti turėti meilužę?

Su vyru esame vedę daugiau nei 20 metų. Mūsų santuoka tikrai laiminga, turime du nuostabius vaikus, bet... aš niekad pernelyg nesimėgavau seksu, todėl mylimės labai retai. Tai tikrai ne vyro kaltė, priešingai – jis visuomet buvo labai...


Ledai – gerklei grūdinti

Ledai – gerklei grūdinti

Ledai grūdina gerklę. Šie gydytojos žodžiai labai patinka mažiesiems pacientams, tačiau ne visada – jų mamoms. Klaipėdos vaikų ligoninės LOR skyriaus vedėja Vaidilutė Kanopkienė pastebi, kad tėvai kartais persistengia saugodami mažuosius....


Suabejota elektromagnetines bangas skleidžiančių prietaisų poveikiu sveikatai

Suabejota elektromagnetines bangas skleidžiančių prietaisų poveikiu sveikatai

Mobilieji telefonai, nelaidinės interneto technologijos bei kai kurie kiti prietaisai sukelia elektromagnetinius laukus, kurie gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Europos Parlamento (EP) balsavimui teikiamoje teisiškai...


Jaunoms moterims stresas sukelia širdies ligas

Jaunoms moterims stresas sukelia širdies ligas

Jaunesnėms moterims sunkumai darbe daro didesnį poveikį sveikatai, nei toms kurioms yra virš 50. Nerimaujančios jaunos moterys dažniau serga širdies ligomis. Remiantis tyrimu, atliktu su daugiau nei 12 tūkst. tiriamųjų, stresas darbe, moterims,...


Silpnaprotystę ir paralyžių įtakojantis baltymas

Silpnaprotystę ir paralyžių įtakojantis baltymas

Žmogaus organizme aptiktas baltymas, kurio mutacijos įtakoja silpnaprotystės, paralyžiaus ir įvairių neurozių ar manijų ligas. Tikimasi, jog šis atradimas taps nauju dideliu žingsniu į priekį gydant išvardintas ligas. JAV Pensilvanijos...


Klonų mėsa ir pienas parduotuvių lentynas užtvindys per kelerius metus

Klonų mėsa ir pienas parduotuvių lentynas užtvindys per kelerius metus

Britanijos maisto standartų agentūra (Food Standards Agency, FSA) vakar pripažino, kad per dvejus metus parduotuvių lentynas gali užtvindyti maisto produktai, pagaminti iš klonuotų gyvūlių mėsos ir pieno, skelbia "Daily Mail", kurį...


Žalioji arbata gali apsaugoti genus

Žalioji arbata gali apsaugoti genus

Tyrimai parodė, kad geriant žaliąją arbatą, žala genams buvo 20 procentų mažesnė, o viso organizmo patiriamas oksidacinis stresas nepakito. "Mūsų gauti rezultatai rodo, kad žalioji arbata turi žymų apsauginį poveikį genams", - teigia...


Kokių vaistų įsidėti į kelionės krepšį?

Kokių vaistų įsidėti į kelionės krepšį?

Įprasta, jog vasara - atostogų ir kelionių metas. Su kelionėmis neretai susijusi ir darbinė veikla - komandiruotės. Nepaisant kelionės paskirties dažniausiai išvykos į svečias šalis visuomet susijusios su padidėjusia rizika sveikatai....

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

Spila Spila Spila Spila Spila