Sausio 16d. Šeštadienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė


Sava tarša pavojingesnė nei ugnikalnio

Sava tarša pavojingesnė nei ugnikalnio

Jei nuo Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio išmestų kietųjų dalelių gali strigti lėktuvų varikliai, kaip į jas reaguoja žmogaus plaučiai? Sveikatos apsaugos ministerijos, visuomenės sveikatos specialistai ir plaučių ligų gydytojai ramina:...


Ar sveikos jūsų krūtys?

Ar sveikos jūsų krūtys?

Apie 1200 moterų kasmet Lietuvoje suserga krūties vėžiu, ir šis skaičius palaipsniui didėja. Be to, vėžiu suserga vis jaunesnės moterys. Statistika rodo, kad lietuvės gana abejingos šiai ligai - maždaug 42 proc. susirgusiųjų į gydytoją kreipiasi...


Ko vertas į laikraštį suvyniotas sumuštinis?

Ko vertas į laikraštį suvyniotas sumuštinis?

Kai miškai net lūžta nuo uogų ir grybų, šeimininkės šaldikliuose ima kaupti jų atsargas žiemai. Deja, ne visos miško gėrybės yra užšaldomos tam skirtuose indeliuose. Uogaudamas ar grybaudamas neretas mūsų irgi nesuka sau galvos, kad uogas ar...


Saulė ir maistas – vitamino D šaltinis

Saulė ir maistas – vitamino D šaltinis

Vitaminas D žmogaus organizmui reikalingas kone labiau nei visi kiti, tačiau vis daugėja žmonių, kuriems jo trūksta. Kai taip atsitinka vaikams, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje....


Mažai angliavandenių turintis maistas gadina nuotaiką

Mažai angliavandenių turintis maistas gadina nuotaiką

Mažai angliavandenių turintis maistas padeda mesti svorį, tačiau padaro jus niurgzliais, teigia Australijos mokslininkai. Tyrimo metu mokslininkai palygino mažai angliavandenių, tačiau daug riebalų ir proteinų turintį maistą ir mažai riebalų,...


Pergudraukime svaiginamą karštį

Pergudraukime svaiginamą karštį

Karšta vasara žada puikų poilsį savaitgaliais ir atostogas, svarbu per neatsargumą to nesusigadinti. Taigi nors atostogaujančioms ir sunku atsispirti pagundai visą dieną vartytis saulės atokaitoje, pagalvokime, ar tai nepakenks sveikatai....


Sūpynės — dažna traumos priežastis

Sūpynės — dažna traumos priežastis

"Sparnuotosios sūpynės, skraidys, skraidys, skraidys..." Suptis vaikai iš tiesų labai mėgsta, ypač vasarą. Tačiau būtent sūpynės dažnai tampa sužeidimų ar net labai rimtų traumų priežastis... Traumas gali patirti ir smarkuoliai, kurie...


Iššifruota ŽIV genomo struktūra

Iššifruota ŽIV genomo struktūra

JAV mokslininkai tikina, jog pavyko visiškai iššifruoti ŽIV-1 tipo viruso, didžiausio AIDS sukėlėjo, sudėtį. Tikimasi, kad šis atradimas mokslininkams padės suprasti, kaip virusas funkcionuoja, ir palengvins vaistų nuo AIDS kūrimą. Tyrimo...


90-60-90 apimtys - idealas ar psichozė?

90-60-90 apimtys - idealas ar psichozė?

Kai tik kalba ima suktis aplink kūno apimtis, net draugėms esi linkusi keliais centimetrais save sumažinti, susiaurinti, suliekninti. Draugei, kuriai tik ką drąsiai pasakojai, kad negali ramiai kalbėtis su nauju, seksualiu kolega, nes tavo akys...


Apgamai gali slėpti atsakymus, kaip gydyti vėžį

Apgamai gali slėpti atsakymus, kaip gydyti vėžį

Turintiesiems daugybę apgamų juodi taškiukai ant odos yra tokie pat natūralūs, kaip ir strazdanotiems strazdanos. Tačiau pasirodo, kad kiekvienas apgamas yra pigmentinių ląstelių auglys, tačiau ne visada piktybinis. Šios ląstelės, susidariusios į...


Visiškai nesportuoja beveik pusė lietuvių

Visiškai nesportuoja beveik pusė lietuvių

44 proc. lietuvių teigia niekada nesimankštinantys ir nesportuojantys. Kaip pagrindinę to priežastį dauguma nurodo laiko trūkumą. Visiškai nesportuojančių Lietuvoje yra kiek daugiau nei Europos Sąjungos šalių vidurkis, siekiantis 39 proc., rodo...


Kava ir arbata padeda sumažinti diabeto riziką

Kava ir arbata padeda sumažinti diabeto riziką

Kavos ir arbatos mėgėjai mažiau rizikuoja susirgti antrojo tipo diabetu, rodo tyrimų duomenys. Be to, mokslininkai mano, kad šis apsauginis efektas nepriklauso nuo kofeino, kadangi geriausias efektas buvo pasiektas vartojant kavą, kurioje mažai...


Kas padeda lieknėti

Kas padeda lieknėti

Yra specialūs taškai, kuriuos dirginant mažėja apetitas, spartėja medžiagų apykaita Pasiryžus sulieknėti svarbiausia – nusiteikimas ir ryžtas. Kai jie yra, daugelį kliūčių daug lengviau įveikti. Dar reikėtų tinkamai sudaryto valgiaraščio,...


Sveikos gyvensenos pagrindas – saikas!

Sveikos gyvensenos pagrindas – saikas!

Jau praėjo du šių metų mėnesiai, taigi, pats laikas pradėti vykdyti sau duotus naujamečius pažadus. Jei jau prakalbome apie tai, kas gi gali būti geriau už pažadą pradėti sveikai gyventi? Norėdami jums padėti jo laikytis, pateiksime kelis...


Karščiai tęsiasi – kardiologo patarimai

Karščiai tęsiasi – kardiologo patarimai

Pasak sinoptikų pranešimų, iš Afrikos užplūdę vasaros karščiai dar išsilaikys bent porą savaičių. Karštomis dienomis ypač daug prakaituojame, netenkame nemažai organizmui būtinų druskų, mikroelementų. Karštis ypač pavojingas nutukusiems žmonėms,...


10 faktų, įrodančių klimato įtaką žmogaus sveikatai

10 faktų, įrodančių klimato įtaką žmogaus sveikatai

Tyrimai rodo, kad žmogaus veikla keičia pasaulinį klimatą, o tai turi neigiamų pasekmių žmonijos sveikatai. Stichijos, staigūs temperatūrų pokyčiai – visa tai tiesiogiai veikia maisto ir vandens išteklius, infekcinių ligų protrūkius bei...


Alus saugo nuo uždegimų

Alus saugo nuo uždegimų

Ins­bru­ko (Aust­ri­ja) uni­ver­si­te­to me­di­ci­nos cen­tro spe­cia­lis­tas Dit­ma­ras Fju­čas ir jo ko­le­gos tvir­ti­na, kad alus, kaip ir...


Pirmasis pasaulyje bioninis rankos protezas jau prieinamas plačiajai rinkai

Pirmasis pasaulyje bioninis rankos protezas jau prieinamas plačiajai rinkai

Bio-elektroninį rankos protezą "i-LIMB Hand" su penkiais individualiai valdomais pirštais sukūrusi Škotijos kompanija "Touch Bionics" paskelbė, jog pradeda masinį šių naujųjų produktų tiekimą. Kompanija tos pačios technologijos...


Priklausomybė nuo sūrio gali būti tokia pati kaip ir nuo morfijaus

Priklausomybė nuo sūrio gali būti tokia pati kaip ir nuo morfijaus

Amerikiečių mokslininkas teigia, kad priklausomybė nuo sūrio gali būti ne mažesnė nei priklausomybė nuo morfijaus. Daktaras Nilas Barnardas tvirtina, kad ši priklausomybė gali atsirasti dėl to, kad kiekviename šio skanėsto kąsnelyje yra nedidelis...


Ryški šviesa naudinga smegenims

Ryški šviesa naudinga smegenims

O sumažėjusį gebėjimą mąstyti dažnai lydi dar ir nuotaikų bei elgesio svyravimai, miego sutrikimai, sumažėja aktyvumas šviesiuoju paros metu. Šie simptomai susiję su sutrikusiu organizmo paros ciklu. Nyderlandų specialistų atlikto eksperimento...


Televizorius ir lietus skatina autizmą

Televizorius ir lietus skatina autizmą

Mokslininkai priėjo išvadą, kad ilgalaikis sėdėjimas tarp keturių sienų žiūrint į televizoriaus ekraną gali paskatinti autizmą (patologinį uždarumą). Manoma, jog taip nutinka dėl vitamino D trūkumo. Žmogaus organizmą šiuo vitaminu aprūpina...


Antioksidantai išsaugo arterijų sveikatą

Antioksidantai išsaugo arterijų sveikatą

Į širdies ligas linkusiems žmonėms ilgą laiką vartojant antioksidantus, tai turi teigiamo poveikio cukraus ir riebalų apykaitai, taip pat kraujospūdžiui ir arterijų sienelių elastingumui. Žurnale "Nutrition and Metabolism" paskelbtoje...


Nenorite sirgti - vaikščiokite basi

Nenorite sirgti - vaikščiokite basi

Gresiant peršalimo ligoms gydytojai pataria nepamiršti liaudies medicinos - grūdinti kūną. Apsisaugoti nuo ligų galima ne tik vartojant daug citrinų, česnakų ir kitų organizmą stiprinančių daržovių ir vaisių, medikai taip pat siūlo kasdien bent 15...


Stiprinant imunitetą svarbu sau nepakenkti

Stiprinant imunitetą svarbu sau nepakenkti

Lietuvoje sparčiai plintant naujojo gripo epidemijai ir gyventojams susirūpinus savo imunitetu, svarbu nepulti į kraštutinumus ir nepakenkti savo sveikatai, perspėja savigydos specialistai. "Rekomenduojamos vitaminų ir mineralų paros normos...


Naujasis daviklis akimirksniu patikrina žmogaus išorinių audinių gyvybingumą

Naujasis daviklis akimirksniu patikrina žmogaus išorinių audinių gyvybingumą

Ši naujovė pravers visų pirma tiems gydytojams, kurie turi nustatyti kokie audiniai apmirę (tarkim po nudegimo) arba kurie prigiję (po persodinimo operacijų). Dabar šiai procedūrai atlikti reikėdavo kelių dienų, o naujasis daviklis leis priimti...


Žaismė – priešnuodis egzaminų įtampai

Žaismė – priešnuodis egzaminų įtampai

Bemiegės naktys prie vadovėlių. Tokia kasdienybė laukia abiturientų. Medikų manymu, egzaminai bei jų keliamas stresas yra naudingi. Bet tik tada, kai neperlenkiama lazda. Ar egzaminų sukelta įtampa bei stresas gali tapti rimtų ligų priežastimi?...


Mankšta padeda atgauti jėgas

Mankšta padeda atgauti jėgas

Tyrimus atlikę mokslininkai nustatė, kad sergantiems vėžiu kai kurie fiziniai pratimai palengvina simptomus, sustiprina organizmą ir teigiamai veikia vidinį pasaulį. Tyrimuose dalyvavusios moterys, po krūties vėžio gydymo, atliko judėjimo -...


Plačiau šypsosiesi – ilgiau gyvensi, rodo tyrimas

Plačiau šypsosiesi – ilgiau gyvensi, rodo tyrimas

Kuo plačiau šypsosis, kuo gilesnės raukšlės susidarys aplink akis, tuo, tikėtina, ilgiau žmogus gyvens, rodo šią savaitę paskelbtas tyrimas. Ernesto Abelio vadovaujami mokslininkai iš Wayne'o valstijos universtiteto ištyrė 230 JAV...


Darbas bendrame kabinete kenkia sveikatai

Darbas bendrame kabinete kenkia sveikatai

Mokslininkai nustatė, kad darbas vadinamajame "atviro tipo biure" kenkia psichinei sveikatai, skelbia "The Telegraph". Ekspertai skelbia: darbas didelėje atviroje erdvėje su kitais kolegomis mažina žmogaus darbingumą ir blogina...


Plastikinės maisto pakuotės nuodija žmogaus organizmą

Plastikinės maisto pakuotės nuodija žmogaus organizmą

Susirgimų kontrolės ir profilaktikos centras JAV išplatino daugiau nei 2500 gyventojų tyrimų duomenis, kuriuose atsispindėjo cheminio junginio bisfenolio A koncentracija. Bisfenolis A yra polimeras į žmogaus organizmą patenkantis iš plastikinių...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9