Rugpjūčio 9d. Sekmadienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė

Muzika vietoj vaistų?

Muzika vietoj vaistų?

"Muzika veikia ne tik kaip atpalaiduojamieji, bet ir kaip skausmą mažinantys, gerinantys atmintį, padedantys koncentruoti dėmesį, kraujospūdį reguliuojantys vaistai", - teigia muzikos terapeutas D.Campbellas. Jis sako, kad muzikos...


Vitaminas C gali pagerinti arterijų sveikatą

Vitaminas C gali pagerinti arterijų sveikatą

Vartojant daug vitamino C turtingo maisto gali sumažėti rizika, kad arterijos sukietės, ir taip apsisaugoma nuo širdies ligų, rodo Norvegijoje atliktas tyrimas. Ulevalo universitetinės ligoninės mokslininkai nustatė, kad pagyvenusiems vyrams...


Kas naujo gydant sąnarių ligas?

Kas naujo gydant sąnarių ligas?

- Kas naujo gydant sąnarių ligas? - šį klausimą uždavėme medicinos mokslų daktarui ortopedui Rimtautui Gudui. - Kadangi įvairios sąnarių ligos kamuoja labai daug žmonių visame pasaulyje, naujų vaistų bei kitų gydymo būdų ieškoma ir atrandama...


Depresija susieta su perdirbtu maistu

Depresija susieta su perdirbtu maistu

Jei asmens racionas gausus perdirbto maisto, didėja rizika, kad jis susirgs depresija, teigiama atlikto tyrimo išvadose. Žmonės, kurie valgo daug daržovių, vaisių ir žuvies susiduria su mažesne depresijos tikimybe, paskelbė britų tyrėjų komanda....


Pasitikrinti sveikatą per 1 dieną – misija įmanoma!

Pasitikrinti sveikatą per 1 dieną – misija įmanoma!

Prieš Naujuosius metus į Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojus kreipiasi daug lietuvių, dirbančių ir gyvenančių užsienyje. Šiandien centre taip pat sutikome kelis tautiečius, atvykusius šventinių atostogų į Lietuvą. Pakalbinome p....


Kaip pasaulis kovoja su narkotikais?

Kaip pasaulis kovoja su narkotikais?

Didžioji pasaulio gyventojų dalis (95,2 proc.) Tarptautinę kovos su narkomanija dieną (birželio 26-ąją) pasitiko be narkotikų – skelbia Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras (UNODC). Visame pasaulyje apie 210 mln. žmonių (4,8...


Sukurtas intelektą ir atmintį atstatantis šalmas

Sukurtas intelektą ir atmintį atstatantis šalmas

Pavadinimas nors ir teisingas, bet jo suprasti pažodžiui nereiktų. Nors toks šalmas tikrai yra, bet jo tikrosios galimybės vis dar tiriamos, o ir jo veikimo principas ne toks "drastiškai novatoriškas", jog sugebėtų bet ką paversti...


Atminties sutrikimų padeda išvengti net ir mezgimas

Atminties sutrikimų padeda išvengti net ir mezgimas

Dažnas mėgavimasis hobiu, pavyzdžiui, mezgimu ar knygos skaitymu gali padėti išvengti atminties problemų senatvėje. Atminčiai nusilpti neleidžia net žaidimas kompiuteriu. Tačiau televizoriaus žiūrėjimas prie tokių naudingų laisvalaikio užsiėmimų...


Druska neturi įtakos širdies ligoms

Druska neturi įtakos širdies ligoms

Priešingai jau nusistovėjusiai nuomonei, maistinės druskos vartojimas ne tik nedidina širdies ligų rizikos, kaip teigta iki šiol, tačiau dar ir mažina tikimybę mirti nuo širdies ligų, rašoma žurnale "Journal of the American Medical...


Kramtomoji guma gali sutrikdyti virškinimą

Kramtomoji guma gali sutrikdyti virškinimą

Tokio netikėto gumos poveikio kaltininkas yra sorbitolis - plačiai vartojamas saldiklis, kurio dedama gaminant kramtomąją gumą ir saldumynus. Jis veikia kaip vidurius laisvinanti medžiaga. Britanijos medicinos žurnale publikuojamame straipsnyje...


Tyrimas: rūkantys iki pusryčių prašyte prašosi vėžio

Tyrimas: rūkantys iki pusryčių prašyte prašosi vėžio

ensilvanijos valstijos (JAV) universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonių, įpratusių užsirūkyti vos atsikėlę, organizme yra didesnė nei įprastai kotinino koncentracija. Kotininas - šalutinis nikotino įsisavinimo produktas, išliekantis kraujyje...


Patarimai, kaip padėti sau ar draugui, kenčiančiam nuo depresijos

Patarimai, kaip padėti sau ar draugui, kenčiančiam nuo depresijos

Beveik kasdien jautiesi prislėgtas, nebejauti malonumo net darydamas mėgstamiausius darbus, kinta svoris, nekokybiškai miegi, jauti nuovargį, kaltės jausmą, kartais net pagalvoji apie savižudybę?.. Galėčiau teigti, jog tave užplūdo rudeninė...


40 sveikatos patarimų, kuriuos privalo žinoti kiekviena moteris

40 sveikatos patarimų, kuriuos privalo žinoti kiekviena moteris

Keliolika pasaulio medikų sudarė būtiną sveikatos patarimų sąrašą, kuris yra nemokamas ir padės išvengti ilgų eilių prie medikų kabinetų. Žurnale glamour.com publikuoti patarimai skirti visoms, pasiryžusioms gyventi sveikiau. 1. Visada žinokite,...


David F.Lloyd. Videožaidimai – nekaltas pomėgis ar pavojus sveikatai?

David F.Lloyd. Videožaidimai – nekaltas pomėgis ar pavojus sveikatai?

Gali būti sunku patikėti, bet videožaidimai gyvuoja jau daugiau nei 50 metų! Pirmasis toks žaidimas – "teniso dviem" osciloskopas (matavimo prietaisas, kuriuo signalų parametrai tik stebimi, bet neregistruojami. – Red. past.)...


Antsvorio atsikratė po hipnozės

Antsvorio atsikratė po hipnozės

Britė numetė 25 kilogramus po to, kai per hipnozę buvo įtikinta, kad jai pritaikytas vadinamasis skrandžio žiedas, praneša dienraštis "The Sun". 35-erių Marion Cornes aiškino patikėjusi, kad jos skrandžio tūris sumažintas iki golfo...


Futbolas stiprina seksualinį geismą

Futbolas stiprina seksualinį geismą

Vokietijos mokslininkai ištyrė 70 porų ir išsiaiškino, kad kartu žiūrint futbolo rungtynes, sustiprėja seksualinis geismas. Kaip rašo „The Daily Mail“, didžiausias hormono testosterono lygmuo vyrų kraujyje būna tada, kai įmušus...


Medikai: miestiečiai labiau išsilavinę, todėl sveikesni

Medikai: miestiečiai labiau išsilavinę, todėl sveikesni

Medikų vertinimu, miestiečiai – sveikesni už kaimo gyventojus. Tačiau tai dažniausiai lemia ne gyvenamoji vieta, o tai, kad čia gyvenantys žmonės labiau išsilavinę ir turi geresnes sąlygas pasirūpinti sveikata. Miestiečiai dažnai...


Kada automobilio kondicionierius tampa priešu

Kada automobilio kondicionierius tampa priešu

Manoma, jog automobilio kondicionierius yra vienas pagrindinių persišaldymų šiltuoju metu kaltininkas. Bet būna kaltas ne pats kondicionierius, o neteisingas naudojimąsis juo. Nereikėtų smarkiai atšaldyti oro: optimaliausia žmogaus organizmui...


Kaip atostogauti sveikai ir saugiai (05-05)

Kaip atostogauti sveikai ir saugiai (05-05)

Lietuviai traukia į šiltuosius kraštus ieškodami kaitrios saulės, šiltos jūros, neįprastos gamtos. Tačiau kelionės - tai ne tik malonumai, bet ir rizika susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis. Kaip atostogauti sveikai ir saugiai, kad...


Sveikata ir grožis - lanko sūkuryje

Sveikata ir grožis - lanko sūkuryje

Lanko sukimas primena vaikystę. Tačiau jei pasiilgote anų laikų liaunos talijos ir skaisčios odos, verta nuo seno lanko, padėto ant spintos, nušluostyti dulkes. Lanko sukimo mada gimė 1957-aisiais JAV. Dabar įvairiausių modelių lankų galima...


Vasaris – sveikatingumo mėnuo

Vasaris – sveikatingumo mėnuo

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia prisiminti, jog vasaris – sveikatingumo mėnuo. Visą mėnesį visuomenės sveikatos specialistai kviečia į įvairius renginius, kurie skatins būti fiziškai aktyviais. Vasaris –...


Natūrali kosmetika – reklamos triukai?

Natūrali kosmetika – reklamos triukai?

"Ne kartą reklamose, parduotuvių afišose ar kosmetikos reklaminiuose bukletuose tenka matyti užrašus: "natūrali kosmetika", "organinė kosmetika". Dažnai kosmetikos gaminių reklamose naudojami gamtos vaizdai, pavadinimuose...


Visa tiesa ir mitai apie miegą

Visa tiesa ir mitai apie miegą

Nuo seno teigiama, kad norint gerai pailsėti, miegoti reikia 8 val. Anot specialistų, iš tiesų svarbus ne tiek valandų skaičius, kiek laikas, kada mes gulamės ir kada keliamės. Todėl žmonėms, kurie nuolat jaučiasi neišsimiegoję, vertėtų geriau...


Kaip sustabdyti kraujavimą iš nosies?

Kaip sustabdyti kraujavimą iš nosies?

Hamamelių milteliai, medetkų tinktūra, kiparisų šlamučių ekstraktas - šie vaistiniai preparatai padės sustabdyti kraujavimą iš nosies, kai po ranka nėra vaistų. Kraujavimas iš nosies dažniausiai pasitaiko vaikystėje, tačiau nemalonus reiškinys...


Naujieji maisto papildai regėjimui saugoti

Naujieji maisto papildai regėjimui saugoti

Airių mokslininkai pranešė sukūrę maisto papildą, kuris pagyvenusiems žmonėms gali padėti išsaugoti regėjimą. Penkerius metus trukęs tyrimas parodė, kad naujasis maisto papildas gali padėti sergantiems amžine makulos degeneracija (AMD), kuri...


Priklausomybė nuo interneto skatina depresiją

Priklausomybė nuo interneto skatina depresiją

Be saiko internete naršantys paaugliai daugiau nei du kartus dažniau serga depresija, negu tai saikingai darantys jų bendraamžiai, rašo "AFP". Tokia išvada buvo padaryta atliktame tyrime Guančžou (Guangzhou) provincijoje Kinijoje. Iš...


Elektroninės akys - jau ne už kalnų?

Elektroninės akys - jau ne už kalnų?

Mikroskopinių vaizdo kamerų implantavimas tiesiai į akies obuolį ateityje gali būti vienas pagrindinių būdų regėjimui atstatyti žmonėms su pažeista regos funkcija. Tokią akių protezavimo sistemą jau užpatentavo Pietų Kalifornijos Universiteto...


Savaitės pokalbis. Andrej Suchomlinov. Stambumo epidemija netruks ateiti ir iki mūsų

Savaitės pokalbis. Andrej Suchomlinov. Stambumo epidemija netruks ateiti ir iki mūsų

Antropologas, Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros doktorantas Andrejus Suchomlinovas sako, kad tai, kokio ūgio ir svorio mes esame, lemia daugybė dalykų, kartais, atrodytų, tiesiogiai nesusijusių su žmogaus...


Galvą įskausta ir nuo šukuosenos

Galvą įskausta ir nuo šukuosenos

Puošimasis vakarėliui tikrąja to žodžio prasme taps galvos skausmu, jei pasirinksite netinkamą šukuoseną. Žmonės, kenčiantys nuo dažnų migrenos priepuolių, turi būti labai atsargūs. Nerekomenduojama plaukų stipriai surišti. "Galvos oda yra...


Kaip sutrumpinti savo gyvenimą?

Kaip sutrumpinti savo gyvenimą?

Rokeris Tomis Li kartą pasakė: "Mes čia esame ne tam, kad ilgai gyventume, bet tam, kad gyventume turėdami didžiausius užmojus." Dauguma iš mūsų laikosi jo patarimų, nuodydami savo kūną ir pasirinkdami pavojingą gyvenimo būdą. Gal norite...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9