Lapkričio 24d. Antradienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė


Tikrinis blizgutis (reishi grybas) – magiškasis herojus Jūsų imunitetui ir dvasinei pusiausvyrai

Tikrinis blizgutis (reishi grybas) – magiškasis herojus Jūsų imunitetui ir dvasinei pusiausvyrai

Grybai? Supergrybai? Perskaitėte teisingai. Reishi galia jau tūkstančius metų garsėja visame pasaulyje. Tačiau jeigu manote, kad šie egzotiški grybai Jus apsvaigins - toliau galite nė nebeskaityti. Reishi grybai jau šimtus metų vartojami...


Nanotechnologijos ateina į maisto sektorių

Nanotechnologijos ateina į maisto sektorių

Įsivaizduokite bulvių traškučius, kurių sudėtyje yra mažiau natrio, tačiau skonis dar geresnis. Arba duoną su žuvų taukais, kurios skonis nė iš tolo neprimena žuvies. Tai tik du būdai, kaip nanotechnologijos atkeliaus į maisto parduotuves, pasakė...


Lėtinis skausmas žaloja smegenis

Lėtinis skausmas žaloja smegenis

Nemiga, prislėgta nuotaika ir depresija, nerimas, irzlumas ir nesugebėjimas nuspręsti paprastų dalykų. Kaip rašoma žurnale "Neuroscience", tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, dėl ko atsiranda šie su skausmu susiję simptomai. Pasirodo,...


Lokalinis gigantizmas - reta, bet labai nemaloni liga

Lokalinis gigantizmas - reta, bet labai nemaloni liga

Nuotraukoje matyti chirurgų paruošiamieji darbai, besirengiant operuoti 24 metų Liu Chua - didžiausios rankos savininką. Jaunuolis ryžosi tokiai operacijai tikėdamas susigrąžinti normalaus gyvenimo galimybę. Tuo labiau, jog ranka iki tokio...


Saule mėgautis patariama vidurdienį

Saule mėgautis patariama vidurdienį

Apie deginimąsi mūsų geografinėse platumose dabar kalbėti, ko gero, būtų kiek per įžūlu. O ir narsuoliai, išdrįstantys viduržiemį, žnaibantis gruodžio speigui prie ekečių nusimesti drabužius, vaikosi tikrai ne aksominio įdegio. Tačiau dalis mūsų...


Odinius gaminius nuo pelėsių apsauganti medžiaga – pavojinga sveikatai

Odinius gaminius nuo pelėsių apsauganti medžiaga – pavojinga sveikatai

Visi turbūt pastebėjome, kad į batus dedami maišeliai su milteliais, apsaugančiais juos nuo drėgmės ir pelėsių. Garuodami jie neleidžia batams supelyti. Pasirodo, šie milteliai pavojingi žmonių sveikatai, nes sukelia stiprias alergines reakcijas....


Perėjimas į vasaros laiką didina širdies priepuolio tikimybę

Perėjimas į vasaros laiką didina širdies priepuolio tikimybę

Sugrįžtant prie žiemos (įprastinio) laiko, pastebimas nedidelis širdies priepuolių (miokardo infarkto) sumažėjimas, tuo tarpu pavasarį, perstatant laikrodžius vasaros laikui vyksta priešingas efektas. Šiuos dėsningumus nustatė Imre Janszky iš...


Širdies smūgis nenužudo lytinio gyvenimo

Širdies smūgis nenužudo lytinio gyvenimo

Žmonės, kurie patyrė širdies priepuolį, bijo mylėtis, todėl norint susigrąžinti ankstesnį lytinį gyvenimą svarbus ir mediko vaidmuo. Naujieji tyrimai atskleidė, kad daugelis žmonių, kurie patyrė širdies priepuolį, labai bijojo, kad visam gyvenimui...


Celiulitas įveikiamas tik pastangomis ir kantrybe

Celiulitas įveikiamas tik pastangomis ir kantrybe

Moterys visais laikais kovojo su celiulitu. Nors išrasta begalė masažuojančių prietaisų ir kosmetikos priemonių, dėl celiulito į specialistus kreipiasi vis jaunesnės moterys. Šiuolaikinėms moterims šis odos defektas yra viena opiausių problemų....


Kaip probiotikai saugo namus ir namiškius?

Kaip probiotikai saugo namus ir namiškius?

Šiandien bakterijos, virusai ir įvairūs mikroorganizmai laikomi dideliais žmogaus priešais. Kovai su jais išleidžiama daug pinigų ir laiko. Tačiau ar nuožmiai kovodami su plika akimi nematomu priešu kartais neperlenkiame lazdos?


Alkoholio etiketės skelbs, kiek butelių išgerti nepavojinga

Alkoholio etiketės skelbs, kiek butelių išgerti nepavojinga

Iki 2008-ųjų pabaigos, alkoholinių gėrimų etiketės bus visiškai kitokios nei buvo lig šiol. Etiketėse bus nurodyta nauja informacija ir įspėjimai apie žalą sveikatai. Tokie užrašai atsiras įsigaliojus bendram ministrų ir alkoholio industrijos...


Oro transporto sutrikimai atsiliepia ir medikų darbui

Oro transporto sutrikimai atsiliepia ir medikų darbui

Santariškių klinikose operacijos laukiančiam vaikui gydytojai donoro kaulų čiulpų į Vokietiją pirmą kartą išskubėjo automobiliu, o ne lėktuvu. Parsigabenti ligonių operacijoms reikiamų kaulų čiulpų gydytojams tenka iš įvairiausių pasaulio...


Žaidimai išgelbėjo berniuko regą

Žaidimai išgelbėjo berniuko regą

Kaip praneša dailymail.co.uk, šešiametis berniukas, kuris buvo viena akimi aklas, dabar vėl gerai mato, dėka jo daktaro, paskyrusio reguliarius žaidimo seansus konsole "Nintendo DS". Dešinioji Ben Michaels akis kentėjo nuo ambliopijos...


Nustatyta, jog mobiliųjų telefonų naudojimas pakeičia smegenų biologiją

Nustatyta, jog mobiliųjų telefonų naudojimas pakeičia smegenų biologiją

Kol kas neskubėkite išsigąsti - ši įtaka yra nedidelė ir mokslininkai kol kas dar nežino tiksliai, kaip ją interpretuoti. Tačiau faktas tai, jog Örebro universiteto (Švedija) mokslininkai nustatė, jog naudojimasis mobiliaisiais telefonais...


Nusilpo imunitetas? Nedelsk!

Nusilpo imunitetas? Nedelsk!

Dažniausiai žmonės imuniteto stiprinimą supranta kaip galimybę apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Dominuoja nuomonė, jog jei ryklės gleivinės paraudimas, perštėjimas, galvos skausmas, karščiavimas ir kiti negalavimai kankina itin retai, vadinasi,...


Diabetikai turi būti ypač atidūs dėl vitamino D

Diabetikai turi būti ypač atidūs dėl vitamino D

Daugiau nei 75 procentams jaunų pirmojo tipo diabetu sergančių žmonių gali reikėti vitamino D papildų, kadangi JAV atliktas tyrimas nustatė itin išplitusį ir žymų šio vitamino nepakankamumą, praneša Savigydos pramonės asociacija. Bostono...


Susirūpino japoniško maisto saugumu

Susirūpino japoniško maisto saugumu

Užsienio šalių vyriausybės imasi saugumo priemonių ir tikrina visame pasaulyje populiarius japoniškus maisto produktus. Maisto produktų iš Japonijos galima įsigyti daugelio Azijos šalių prekybos centrų, taip pat specializuotose parduotuvėse...


"Eglės" sanatorija atidarė naują kompleksą

"Eglės" sanatorija atidarė naują kompleksą

Didžiausia šalyje Druskininkų "Eglės" sanatorija jau laukia klientų ką tik įrengtame gydymo centre "Eglė+". Čia lankytojams siūloma daugiau kaip 100 procedūrų ir paslaugų. Gydymo centras įkurdintas naujame sanatorijos...


Negalite užmigti? Keletas patarimų

Negalite užmigti? Keletas patarimų

Turbūt visi esame išgyvenę panašią situaciją, kai vakare akys lipte limpa, o taip norėtųsi dar pažiūrėti žinias ar tą seną gerą filmą. Galiausiai nusprendžiate nebekovoti su snauduliu: išsivalote dantis ir einate į lovą. O lovoje... miegelio nė...


Žuvis gali apsaugoti nuo žarnyno vėžio

Žuvis gali apsaugoti nuo žarnyno vėžio

Riebios žuvies vartojimas mažina riziką susirgti žarnyno vėžiu. Tai nustatė Jenos universiteto mokslininkai. Nesvarbu, ar žuvis valgoma žalia, virta, rūkyta ar kepta, ketvirtadienį sakė mitybos specialistas Michaelis Glei (Michael Glei). Jau...


Vitaminas D gali padėti šaltuoju metų laiku

Vitaminas D gali padėti šaltuoju metų laiku

Kai kurie anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad mažiau vitamino D organizme sukaupę žmonės linkę dažniau sirgti kvėpavimo takų susirgimais, sako naujojo tyrimo vadovas dr. Ilkka Laaksi iš Tamperės universiteto. Be to, pastaruoju metu laboratoriniai...


5 Žingsniai, kaip apsisaugoti nuo gripo ir kitų virusų plitimo

5 Žingsniai, kaip apsisaugoti nuo gripo ir kitų virusų plitimo

Rankų plovimas apsaugo nuo tiesioginio ir netiesioginio kontakto su gripo virusu. Tiesioginis kontaktas - tai galimybė "gauti" virusą paduodant ranką sveikinantis sergančiam žmogui, kuris prieš tai lietė savo burną ar nosį arba čiaudėjo...


Vitaminų vartotojai savo pinigus leidžia vėjais

Vitaminų vartotojai savo pinigus leidžia vėjais

Vitaminai yra pinigų švaistymas ir net kenksmingas sveikatai - nebent laikotės ypatingos mitybos, pranešta Britų mokslo festivalyje. Kai kas iš mūsų, rašo "The Guardian", be kruopščiai atrinktų vitaminų, mineralų ar biocheminių papildų...


Vyro knarkimas – moters rūpestis

Vyro knarkimas – moters rūpestis

Statistika ir Lietuvos medikų patirtis rodo, kad miego sutrikimai vienodai kamuoja tiek vyrus, tiek moteris, tačiau yra problemų, su kuriomis miegodami dažniau susiduria stipriosios lyties atstovai, nors jų sukeliamą diskomfortą tenka kentėti į jų...


Vanduo gaivina, gydo ir… sargdina

Vanduo gaivina, gydo ir… sargdina

Karštomis dienomis vandenyje ne tik gausybė besipliuškenančių žmonių – ten taip pat knibždėte knibžda ir įvairiausi mikroorganizmai. Vieni jų ramiai gyvuoja, nekenkdami žmogui, kiti gi, pakliuvę į organizmą, gali sukelti begales įvairiausių...


Kaip pasigaminti Žolinių arbatą?

Kaip pasigaminti Žolinių arbatą?

Punsko lietuviai vieną gražiausių vasaros pabaigos švenčių – Žolinę švęs kartu su Žolinčių akademijos vadove Danute Kunčiene. Nenuilstanti sveikos gyvensenos propaguotoja nuveš tautiečiams į Punską neįprastą Žolinių simbolį – vaistinių...


Buvimas šalia sergančiojo. Kai negali likti vienas

Buvimas šalia sergančiojo. Kai negali likti vienas

Sakoma, kad žmogui netenka išgyventi ir pakelti daugiau, nei jis galėtų... Jeigu taip ir nutinka, gana dažnai kažkaip visai netikėtai imi ir sulauki pagalbos, apie kurią jei ir pagalvodavai, tai nesitikėdavai sulaukti ir, žinoma, vis...


Popietės miegas gerina atmintį, bet tik tuo atveju, jei sapnuojate

Popietės miegas gerina atmintį, bet tik tuo atveju, jei sapnuojate

Seniai yra žinoma, kad miegas gerina žmogaus sugebėjimą atlikti su atmintimi susijusias užduotis. Neseniai atlikto tyrimo rezultatai byloja, kad popietės miegas gali dešimteriopai padidinti jūsų sugebėjimą apdoroti ir saugoti informaciją, bet tik...


Naujuose pastatuose oras užterštas vėžį sukeliančiomis medžiagomis

Naujuose pastatuose oras užterštas vėžį sukeliančiomis medžiagomis

Tipiškas miestietis apie 70–80 proc. paros laiko praleidžia patalpose. Šiuolaikinio žmogaus gyvenimui persikeliant į uždaras patalpas, pasaulio mokslininkai vis labiau domisi patalpų oro kokybe, o blogėjanti visuomenės sveikata vis dažniau...


Mankšta padeda atgauti jėgas

Mankšta padeda atgauti jėgas

Tyrimus atlikę mokslininkai nustatė, kad sergantiems vėžiu kai kurie fiziniai pratimai palengvina simptomus, sustiprina organizmą ir teigiamai veikia vidinį pasaulį. Tyrimuose dalyvavusios moterys, po krūties vėžio gydymo, atliko judėjimo -...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9