Liepos 3d. Penktadienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė

Plastikiniai buteliai stiprina hormonų "taršą"

Plastikiniai buteliai stiprina hormonų "taršą"

Mokslininkams pirmą kartą pavyko įrodyti, kad gėrimai iš plastikinių butelių didina cheminio junginio, siejamo su žmogaus lytinių hormonų pusiausvyros "ardymu", keliamą pavojų. JAV mokslininkų atliktas tyrimas pirmą kartą įrodė, kad...


5 mitai apie pieną

5 mitai apie pieną

Gerai, kad šiandienių mokslo pasiekimų dėka mes galime pamiršti mitus ir vadovautis faktais apie pieno naudingumą žmogaus organizmui arba analizuoti jo perdirbimo technologijas. 1. Pienas naudingas tik mažiems vaikams Kai kurie žmonės mano, kad...


Ligų prevencijai – pienas

Ligų prevencijai – pienas

Tėvai ragina vaikus gerti pieną, kad kaulai ir dantukai būtų sveikesni. O dietologai pataria pieną gerti kasdien, nes jame yra daugybė vertingų maistinių medžiagų. Beje, pastaruoju metu mokslininkai nustatė daug naujų faktų apie teigiamą pieno...


Paracetamolis skatina kraujo vėžio atsiradimą

Paracetamolis skatina kraujo vėžio atsiradimą

Naujausi tyrimai parodė, kad žmonėms, dažnai vartojantiems acetaminofeną, šiek tiek padidėja rizika susirgti kraujo vėžiu, praneša "Reuters". Acetaminofenas įeina į sudėtį populiariausių vaistų nuo skausmo, Europoje žinomų kaip...


Išsėtinė sklerozė dangstosi kitų ligų požymiais

Išsėtinė sklerozė dangstosi kitų ligų požymiais

Jaunų žmonių liga. Taip trumpai būtų galima apibūdinti išsėtinę sklerozę. Tačiau ryškėja nauja tendencija – liga nustatoma ir vaikams, nors dar prieš keletą metų tokie atvejai buvo vadinami išskirtiniais. Klaipėdos universitetinės ligoninės...


Kaip įveikti nemigą

Kaip įveikti nemigą

Kaip dažnai pasitaiko nemiga? Miegas - natūralus organizmo poreikis, jį daugelis žmonių patenkina lengvai, tačiau yra ir tokių, kuriems gana sunku užmigti. Trečdalį gyvenimo žmogus pramiega. Taigi miegas yra mūsų gyvenimo dalis. Miegas ypatingą...


Vitamino D pakankamumas leidžia lengviau pakelti skausmą

Vitamino D pakankamumas leidžia lengviau pakelti skausmą

Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas atskleidė, jog vitamino D kiekis chronišką skausmą patiriančio paciento organizme yra susijęs su tuo, kiek jam reikia narkotinių vaistų tam skausmui numalšinti. Ši išvada laikomas svarbia,...


Ilgaamžiškumo paslaptis – gyventi be pykčio

Ilgaamžiškumo paslaptis – gyventi be pykčio

90 metų sulaukusi netoli Kauno gyvenanti Kazė Stankevičienė neslepia ilgaamžiškumo recepto. ,,Reikia gyventi be pykčio. Pyksi ar nepyksi, kitaip nebus", - sako jubiliatė. Tiesa, tai galioja žmonėms. , "Užrikdavau ant vištelių,...


Klonų mėsa ir pienas parduotuvių lentynas užtvindys per kelerius metus

Klonų mėsa ir pienas parduotuvių lentynas užtvindys per kelerius metus

Britanijos maisto standartų agentūra (Food Standards Agency, FSA) vakar pripažino, kad per dvejus metus parduotuvių lentynas gali užtvindyti maisto produktai, pagaminti iš klonuotų gyvūlių mėsos ir pieno, skelbia "Daily Mail", kurį...


Darbas bendrame kabinete kenkia sveikatai

Darbas bendrame kabinete kenkia sveikatai

Mokslininkai nustatė, kad darbas vadinamajame "atviro tipo biure" kenkia psichinei sveikatai, skelbia "The Telegraph". Ekspertai skelbia: darbas didelėje atviroje erdvėje su kitais kolegomis mažina žmogaus darbingumą ir blogina...


Kai vyrus kankina "antsvorio" dienos, jie rečiau mylisi

Kai vyrus kankina "antsvorio" dienos, jie rečiau mylisi

Manoma, kad tik moterys tam tikrais mėnesiais ar dienomis jaučiasi nepatrauklios. Mokslininkai teigia, kad ir vyrams pasitaiko "bjaurių ir storų" dienų. Tuomet kai vyrai kenčia nuo "storų dienų" sumažėja ir jų savivertės...


Žuvies taukai gali sumažinti demencijos riziką

Žuvies taukai gali sumažinti demencijos riziką

Daugiau vartojant riebios žuvies rizika susirgti demencija gali sumažėti maždaug penktadaliu, rodo naujas trijuose žemynuose atliktas tyrimas. Pasinaudoję beveik 15 tūkstančių vyresniojo amžiaus žmonių duomenimis, mokslininkai daro išvadą, kad kuo...


Nenorite mylėtis? Kalti apgamai

Nenorite mylėtis? Kalti apgamai

Vyrai, skaičiuokite ant moters kūno esančius apgamus. Jų kiekis parodo, kaip dažnai moterys nori mylėtis. Havanos universiteto specialistų atliktame tyrime dalyvavo 600 dailiosios lyties atstovių. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kuo daugiau ant...


Kad neužgestų akių šviesa

Kad neužgestų akių šviesa

Kad ir kaip to nenorime, metai bėga, kūnas pavargsta, ir akys tampa nebe tokios šviesios. Apie vyresnio amžiaus žmonėms akių šviesą atimančias ligas kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų skyriaus gydytoja...


Gripas gali būti nebaisus!

Gripas gali būti nebaisus!

Kiekvienas esame girdėję apie gripą ir jo simptomus, tačiau dabar ši tema gerokai paaštrėjo dėl išaugusios pandeminio gripo grėsmės. Kasmet gripu suserga nuo 10 iki 20 proc. pasaulio gyventojų, lengva jo forma prasideda karščiavimu, galvos...


Gėdinimas mesti rūkyti nepadeda

Gėdinimas mesti rūkyti nepadeda

Mokslininkai išsiaiškino, kad asmenys, gėdinantys žalingo įpročio atsisakyti bandančius rūkalius, šį procesą dar labiau apsunkina. Kaip praneša Kanados dienraštis "National Post", Kalifornijos (JAV) universiteto tyrėjų grupė rekomenduoja...


Į soliariumą – purvinomis kojomis

Į soliariumą – purvinomis kojomis

Soliariumų mėgėjams nuo šiol niekas negalės papriekaištauti, jei į dirbtinės saulės vonią ners pajuodusiomis nuo purvo kojomis ar prakaitu varvančiomis pažastimis. Besivaikantys įdegio taip pat nebeturės ko kaltinti, jei po saulės procedūrų...


Ką reikia žinoti apie silantus?

Ką reikia žinoti apie silantus?

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Lietuvoje vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis prevencinė programa. Nors valstybė skiria pakankamai lėšų vaikų dantukų priežiūrai, dalis pinigų lieka nepanaudota. Klaipėdos...


Jeigu nusprendėte pakeisti darbą

Jeigu nusprendėte pakeisti darbą

Sakoma: žuvis ieško kur giliau, o žmogus – kur geriau. Todėl gali atsitikti taip, kad nuspręsite, kad tiesiog "išaugote" savo pareigas ar organizaciją, ir sumanysite pakeisti savo darbo kryptį ar darbovietę, nes tiesiog pavargote...


Internetinė prekyba maistu. Kur slypi pavojai?

Internetinė prekyba maistu. Kur slypi pavojai?

Kelių metų tendencija rodo, kad internetinė prekyba įgauna vis didesnį mastą. Vartotojai naršo interneto svetaines ieškodami patrauklių akcijų, nuolaidų ar pigesnių maisto prekių. Nemaža dalis maisto tvarkymo subjektų šalia įprastinės pardavimo...


Kasrytinis dušas – kenksmingas sveikatai

Kasrytinis dušas – kenksmingas sveikatai

Kiekvieną rytą praustis po dušu gali būti kenksminga sveikatai: taip ant veido ir į plaučius patenka daugybė pavojingų bakterijų. Mokslininkai pastebėjo, kad dušų galvutėse veisiasi be galo daug įvairiausių bakterijų, o kai įjungiamas vanduo - jos...


Persideginus odos vėžio rizika padidėja dvigubai

Persideginus odos vėžio rizika padidėja dvigubai

Užtenka skausmingai nudegti vieną kartą per kelis metus, kad dvigubai padidėtų odos vėžio - melanomos rizika, teigia SAM specialistai. SAM duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, du trečdaliai iš jų - moterims,...


Malonūs prisilietimai pagerina virškinimą

Malonūs prisilietimai pagerina virškinimą

Moksliškai įrodyta, kad prisilietus mylimam žmogui, organizme pradeda gamintis daugiau endorfinų - hormoninių medžiagų, nulemiančių gerą nuotaiką. Malonaus žmogaus prisilietimas sumažina streso hormono kortizono gamybą, stabilizuoja širdies ritmą,...


Kaip atnaujinti sąnarius?

Kaip atnaujinti sąnarius?

Labai dažnai į ortopedus-traumatologus kreipiamasi dėl kelio, peties, čiurnos sąnarių kremzlės susidėvėjimo ar trauminės kilmės pažeidimų. Kremzlinis audinys susilpnėja dėl įvairių priežasčių. Tuomet sutrinka kremzlės medžiagų apykaita, sumažėja...


Daugiau svorio priauga vartojantieji daugiau mėsos

Daugiau svorio priauga vartojantieji daugiau mėsos

Valgant mažiau mėsos, galima lengviau išlaikyti optimalų kūno svorį, teigia mokslininkai. Europoje ištyrus beveik 400 tūkstančių suaugusiųjų nustatyta, kad mėsos valgymas siejamas su svorio didėjimu, net jei žmonės suvartoja vienodą kiekį...


Inkstų priešas Nr. 1 – druska

Inkstų priešas Nr. 1 – druska

Medikai įsitikinę – sergančiųjų lėtinėmis inkstų ligomis daugėja, o didžiausią nerimą kelia tai, kad dažniausiai jos nustatomos per vėlai. Inkstai yra trečiasis žmogaus organas, kuriam paskirta Pasaulinė diena. Kovo 12-oji – tai proga...


David F.Lloyd. Videožaidimai – nekaltas pomėgis ar pavojus sveikatai?

David F.Lloyd. Videožaidimai – nekaltas pomėgis ar pavojus sveikatai?

Gali būti sunku patikėti, bet videožaidimai gyvuoja jau daugiau nei 50 metų! Pirmasis toks žaidimas – "teniso dviem" osciloskopas (matavimo prietaisas, kuriuo signalų parametrai tik stebimi, bet neregistruojami. – Red. past.)...


Joga padeda retinti pulsą

Joga padeda retinti pulsą

Retesnis pulsas lemia ilgesnį žmogaus gyvenimą. Tačiau ši tiesa dar jaudina ne visus. Kraujospūdį sekti įpratę žmonės į pulso tankį dėmėsį kreipia retai. Klaipėdiečiai iš visų šalies gyventojų mažiausiai rūpinasi savo kraujospūdžiu ir pulsu...


Akupunktūra padeda mesti rūkyti

Akupunktūra padeda mesti rūkyti

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi natūralius gydymo metodus. Vienas populiariausių – akupunktūra, kai adatomis veikiami biologiškai aktyvūs žmogaus kūno taškai. Šis gydymo būdas, pradėtas taikyti Kinijoje, dabar vertinamas visame...


Holger Lahayne. Dirbtinis apvaisinimas ir teologų požiūris

Holger Lahayne. Dirbtinis apvaisinimas ir teologų požiūris

Industrinėse Vakarų šalyse kas penkta sutuoktinių pora ne savo noru lieka bevaikė. Viena iš galimybių tokiai porai susilaukti palikuonių yra dirbtinis apvaisinimas. Esama tokių metodų: Intrauterinė inseminacija (IUI). Sperma patalpinama gimdos...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9