Gruodžio 6d. Pirmadienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė

Prieš peršalimą - netradiciniais būdais

Prieš peršalimą - netradiciniais būdais

Įprasta manyti, kad nuo gripo ir jo komplikacijų geriausiai saugo skiepai. Tačiau jais pasitiki toli gražu ne visi medikai. O kaip saugosi netradicinės pasaulėžiūros, skiepų nepripažįstantys žmonės? Kad nesusirgčiau, kartą per dvi savaites...


Jei kamuoja pienligė...

Jei kamuoja pienligė...

"Man vis kartojasi pienligė. Išbandžiau jau ne vieną vaistą. Draugė teigia, kad taip yra dėlto, jog aš nešioju "stringus". Ar taip gali būti? Kas dar gali išprovokuoti šią ligą." - Nuomonė, kad kelnaitės su juostele gali būti...


Sveika mokymosi aplinka – gera mokslo metų pradžia

Sveika mokymosi aplinka – gera mokslo metų pradžia

Prasidėjus mokslo metams Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai primena, jog mokyklose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui, o mokiniai iki rugsėjo 15 d. turi mokyklai pateikti informaciją apie profilaktinio sveikatos...


Nustatyta, jog klaviatūros gali būti "purvinesnės nei unitazai"

Nustatyta, jog klaviatūros gali būti "purvinesnės nei unitazai"

Didžiosios Britanijos vartotojų organizacija "Which?" šių metų sausį atliko bandymus, kurie parodė, jog klaviatūros iš tikrųjų gali būti purvinesnės nei tualetų unitazai. Iš 33 tirtų klaviatūrų keturios buvo pripažintos kaip potencialiai...


Išblaivinimas - tik reklaminis triukas?

Išblaivinimas - tik reklaminis triukas?

Artėjant šventiniam savaitgaliui redakcija sulaukia vis daugiau skaitytojų klausimų apie pastaruoju metu vis populiarėjantį išblaivinimą, tuo labiau, kad internatinė erdvė pilna skelbimų: "Vos už 500 litų per kelias valandas šblaiviname...


Filmai didina tikimybę pastoti

Filmai didina tikimybę pastoti

Paaugliai, dažnai žiūrintys seksualinio pobūdžio filmus ir laidas, dvigubai labiau rizikuoja pastoti, rašo BBC. Taip pat ir berniukai, kurie dažnai žiūri tokius filmus kaip "Seksas ir miestas", tikėtina greičiau taps tėvais nei jų...


Holger Lahayne. Dirbtinis apvaisinimas ir teologų požiūris

Holger Lahayne. Dirbtinis apvaisinimas ir teologų požiūris

Industrinėse Vakarų šalyse kas penkta sutuoktinių pora ne savo noru lieka bevaikė. Viena iš galimybių tokiai porai susilaukti palikuonių yra dirbtinis apvaisinimas. Esama tokių metodų: Intrauterinė inseminacija (IUI). Sperma patalpinama gimdos...


Manoma, jog kukurūzų spragėsių sudedamoji dalis sukelia plaučių ligas

Manoma, jog kukurūzų spragėsių sudedamoji dalis sukelia plaučių ligas

Naujausiame "Sage" žurnalo numeryje išspausdintas straipsnis, kuriame teigiama, jog viename kukurūzų spragėsių fabrike nustatytas itin dažnas darbuotojų sirgimas plaučių ligomis. Susidomėję šiais duomenimis, mokslininkai ištyrė diacetilą...


Bloga nuotaika gali pagerinti atmintį

Bloga nuotaika gali pagerinti atmintį

Bloga nuotaika kai kuriais atžvilgiais gali būti naudinga, tvirtina vienas Australijos mokslininkas, kuris nustatė, jog negatyvūs jausmai mažina patiklumą, padeda objektyviau vertinti kitus, taip pat stiprina atmintį. Naujojo Pietų Velso...


Kramtomoji guma ir kūno svorio mažėjimas

Kramtomoji guma ir kūno svorio mažėjimas

Tokio netikėto gumos poveikio kaltininkas yra sorbitolis – plačiai vartojamas saldiklis, kurio dedama gaminant kramtomąją gumą ir saldumynus. Jis veikia kaip vidurius laisvinanti medžiaga. Britanijos medicinos žurnale publikuojamame...


Iššifruota ŽIV genomo struktūra

Iššifruota ŽIV genomo struktūra

JAV mokslininkai tikina, jog pavyko visiškai iššifruoti ŽIV-1 tipo viruso, didžiausio AIDS sukėlėjo, sudėtį. Tikimasi, kad šis atradimas mokslininkams padės suprasti, kaip virusas funkcionuoja, ir palengvins vaistų nuo AIDS kūrimą. Tyrimo...


Ryškios šviesos pavojai vairuotojams

Ryškios šviesos pavojai vairuotojams

Akinanti šviesa yra reali grėsmė eismo dalyvių saugumui tiek naktį, tiek ir dienos metu. Vairuotojo reakcija į akinimą priklauso nuo jo individualių savybių ir nuo žmogaus lyties bei amžiaus, nurodo Nacionalinė greitkelių eismo saugumo...


Inkstų priešas Nr. 1 – druska

Inkstų priešas Nr. 1 – druska

Medikai įsitikinę – sergančiųjų lėtinėmis inkstų ligomis daugėja, o didžiausią nerimą kelia tai, kad dažniausiai jos nustatomos per vėlai. Inkstai yra trečiasis žmogaus organas, kuriam paskirta Pasaulinė diena. Kovo 12-oji – tai proga...


Sveikos gyvensenos pagrindas – saikas!

Sveikos gyvensenos pagrindas – saikas!

Jau praėjo du šių metų mėnesiai, taigi, pats laikas pradėti vykdyti sau duotus naujamečius pažadus. Jei jau prakalbome apie tai, kas gi gali būti geriau už pažadą pradėti sveikai gyventi? Norėdami jums padėti jo laikytis, pateiksime kelis...


Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina gerai

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina gerai

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų savo sveikatos būklę vertina kaip labai gerą arba gerą, rodo naujas tyrimas. Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, kaip jie vertina savo esamą sveikatos būklę: ar jų sveikata yra labai gera, gera,...


Alkoholio poveikis: psichozių ir apsinuodijimo atvejų mažėja

Alkoholio poveikis: psichozių ir apsinuodijimo atvejų mažėja

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, sumažėjo asmenų, kuriems bent kartą buvo užregistruota diagnozė, susijusi su ūminiu alkoholio poveikiu. Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, 2009 m....


Kada geriausia pradėti ruoštis šaltajam metų laikui?

Kada geriausia pradėti ruoštis šaltajam metų laikui?

Dažnai ne tik kelininkus žiema kiekvienais metais užklumpa netikėtai, tačiau ir daugelį paprastų žmonių, kurie gyvena nuosavuose namuose ir turi patys pasirūpinti šildymu, kai už lango yra vėsu.


Vitaminas A kasmet pasaulyje galėtų išgelbėti milijoną gyvybių

Vitaminas A kasmet pasaulyje galėtų išgelbėti milijoną gyvybių

Vaikams iki penkerių metų ir toliau turi būti duodama vitamino A papildų tose pasaulio dalyse, kur nustatytas šios maistinės medžiagos nepakankamumas. Taip teigia tarptautinis medicinos mokslininkų susivienijimas "Cochrane...


Mažas cholesterolio kiekis gali reikšti vėžį

Mažas cholesterolio kiekis gali reikšti vėžį

Skelbiama, kad mažas cholesterolio kiekis gali signalizuoti apie vėžį, tačiau tai nebūtinai yra šios ligos priežastis. Kaip skelbia "ABC News" bei "Reuters", kitas tuo pat metu atliktas tyrimas kiek komplikavo bendrą supratimą...


Lietuvos moterims svarbiau darbas, negu galimybė išvengti gimdos kaklelio vėžio

Lietuvos moterims svarbiau darbas, negu galimybė išvengti gimdos kaklelio vėžio

Tyrimo metu apklausta daugiau nei tūkstantis 18-55 metų amžiaus moterų iš Lietuvos. Dauguma apklausoje dalyvavusių moterų, t.y. 58 proc., teigė, kad geriau praleistų gimdos kaklelio ląstelių citologinio tepinėlio ( PAP) tyrimą, padedantį nustatyti...


Prestižiniame medicinos žurnale aprašyti VU mokslininkų tyrimai

Prestižiniame medicinos žurnale aprašyti VU mokslininkų tyrimai

Vienas svarbiausių ir įtakingiausių pasaulio medicinos žurnalų "The Lancet" sausio pabaigoje paskelbė mokslininkų grupės, kurioje dirbo ir Vilniaus universiteto tarpfakultetinė tyrėjų grupė, vadovaujama doc. Arūno Germanavičiaus....


Rūkymas automobilyje kenkia labiau nei išmetamosios dujos

Rūkymas automobilyje kenkia labiau nei išmetamosios dujos

Niekada nerūkykite automobilyje. Anot medikų, rūkymas transporto priemonėje kenkia labiau nei išmetamųjų dujų įkvėpimas. Didžiojoje Britanijoje norima uždrausti rūkyti ir automobiliuose, rašoma dailymail.co.uk. Tai, anot siūlymo šalininkų, padėtų...


Tėvų rūkymas daro poveikį vaikų mokymuisi

Tėvų rūkymas daro poveikį vaikų mokymuisi

Specialistai įspėja, kad tie vaikai, kurių tėvai mėgsta traukti dūmą namuose, greičiausiai blogai elgsis ir ims prastai mokytis. Tai jie išsiaiškino, atlikę daugiau kaip 55 tūkst., jaunesnių kaip 12 metų, vaikų tyrimą. Paaiškėjo, kad 6 proc. jų,...


Vitamino C nauda žmogaus organizmui

Vitamino C nauda žmogaus organizmui

Jeigu Johhny Depp‘as ir Penelope Cruz atrodytų kaip tikri piratai, vargu ar „Karibų jūrų piratai“ patektų į žiūrimiausių kino filmų sąrašą. Ilgų kelionių išvarginti jūreiviai nė iš tolo neprimena tų efektingų Holivudo gražiuolių,...


Migrena jau prilygsta epidemijai

Migrena jau prilygsta epidemijai

Pastaruoju metu intensyvėjant gyvenimo tempui, didėjant konkurencijai, kamuojant stresams daugėja žmonių, kuriuos vis dažniau kankina nepakeliami galvos skausmai bei migrenos priepuoliai. Nors tikslų migrena sergančiųjų skaičių nustatyti labai...


Kas yra bioflavonoidai?

Kas yra bioflavonoidai?

Bioflavonoidai iš lotynų kalbos išvertus reiškia geltona ir tai yra jų natūraliai gamtoje esanti spalva. Bioflavonoidai gaminasi augaluose kaip antrinis medžiagų apykaitos produktas ir yra atsakingi už daugybę funkcijų, tokių kaip augalo...


Kas sukelia lėtinį nuovargį?(

Kas sukelia lėtinį nuovargį?(

Pavasarinį jėgų netekimą daugelis "nurašinėja" vitaminų trūkumui, bet paskutiniųjų tyrimų duomenimis, 4 iš 5 atvejų jo priežastys visiškai kitos. Šiandien nuovargiu skundžiasi palyginti jauni ir darbingo amžiaus žmonės. Lėtinis nuovargis...


Šiluma nuo peršalimo ligų neapsaugo

Šiluma nuo peršalimo ligų neapsaugo

Už lango – beveik vasariški orai, o kūną krečia drebulys ir vargina užgulusi nosis. Tokia būsena šiomis dienomis kankina ne vieną klaipėdietį, bet gydytojų tokie skundai nestebina. Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyresnioji šeimos ir...


Grikiai – nuo nemigos ir nuovargio

Grikiai – nuo nemigos ir nuovargio

"Grikiai yra ne tik maistas, bet ir vaistas. Kalcis stiprina kaulus, fosforas - gerina atmintį. Vitaminai stiprina periferinius nervus: vitaminas PP (rutinas) - kraujagysles, vitaminas E - neleidžia susidaryti toksiškiems produktams", -...


Kaip pasirinkti oro sausintuvą

Kaip pasirinkti oro sausintuvą

Namų mikroklimatas turi didžiulę įtaką sveikatai. Jį lemia trys pagrindiniai veiksniai: oro temperatūra, oro drėgnumas bei oro kaita. Optimali gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turėtų siekti 19-21 °C, o drėgnumas 40-60 proc. Ir be abejo,...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9