Spalio 22d. Ketvirtadienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė


Grybais apsinuodijo jau trys kauniečiai

Grybais apsinuodijo jau trys kauniečiai

Šiais metais Kauno visuomenės sveikatos centras iš miesto gydymo įstaigų yra gavęs tris, o iš Prienų – vieną pranešimą apie apsinuodijimo grybais atvejus. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis, 2007 metais visoje Lietuvoje...


Ar verta susigyventi su sąnarių skausmu?

Ar verta susigyventi su sąnarių skausmu?

Dažnai manome, kad sąnarių skausmai yra neišvengiami senatvės palydovai. Galbūt tai iš dalies ir tiesa, kai kalbame apie aštuoniasdešimtmečius ar vyresnius žmones. Jų sąnarinės kremzlės daugeliu atvejų jau būna ryškiai išplonėjusios, sąnarių...


Nusilpęs kraujas – ne vien sunkmečio problema

Nusilpęs kraujas – ne vien sunkmečio problema

"Man silpna, norisi tik gulėti, niekas nedomina, pablogėjo atmintis, slenka plaukai – nejaugi senatvė?" – su tokiais jaunų ar vidutinio amžiaus pacienčių skundais dažnai susiduria medikai. Kraujo tyrimas patvirtina numanomą...


Ritualinis rūkymas tapo žalingu įpročiu

Ritualinis rūkymas tapo žalingu įpročiu

Cigarų ir pypkių rūkymas buvo indėnų kultūros dalis dar iki europiečiams atrandant Ameriką - rūkymo ritualas aptinkamas majų mene maždaug nuo 500 m. pr. Kr. Deja, rūkymui persikėlus į Europą, iš ritualinio jis tapo kasdieniu ir prozišku užsiėmimu....


Egzema – populiariausia odos liga

Egzema – populiariausia odos liga

Pavasarį norime būti gražūs, turėti sveiką ir gražią odą, bet mūsų išvaizdą, ypač rankas, sugadina išryškėjusios odos ligos, iš kurių pati populiariausia egzema. Nustatyta, kad sergantys egzema sudaro apie 40 proc. visų sergančiųjų odos ligomis....


Kaip mylėtis vandenyje?

Kaip mylėtis vandenyje?

Seksologai mylėtis vandenyje nepataria. Tačiau tiems, kuriems labiau rūpi malonumas, o ne sveikata, mylintis vandenyje reikia kruopščiai saugotis. Portalas askmen.com pataria, kaip mylėtis vandenyje nepanardinant viso kūno ir kaip tinkamai...


Liaudies medicinos mitai: vitaminas C nemalšina gripo ir peršalimo simptomų

Liaudies medicinos mitai: vitaminas C nemalšina gripo ir peršalimo simptomų

Daugelis žinome, kad vitaminas C padeda kovoti su peršalimu, kmynai gerina virškinimą, o riebus maistas prieš vartojant alkoholį mažina pagirias. Visgi, kaip yra iš tikrųjų? Mitas. Abi ligos sukeltos virusų, su kuriais galima kovoti...


Vaistai iš pievų ir miško

Vaistai iš pievų ir miško

"Arnikos paprastai žydėdavo nuo birželio vidurio, o šiemet jų žiedus pamačiau jau gegužės vidury. Ir liepų žiedai tikrai nesulauks kito mėnesio. Gamta ir daugiau staigmenų gali iškrėsti", – pokyčiais augmenijos pasaulyje stebėjosi...


Kartu gyvenančioms poroms gresia nutukimas

Kartu gyvenančioms poroms gresia nutukimas

JAV mokslininkai nustatė, kad poros, gyvenančios kartu, yra daugiau nei du kartus labiau linkusios nutukti nei įsimylėjėliai, gyvenantys atskirai, informuoja "Ananova". Naujojo tyrimo rezultatai, kuriuos paviešino žurnalas...


"Gerieji" riebalai širdies ligų tikimybę sumažina penktadaliu

"Gerieji" riebalai širdies ligų tikimybę sumažina penktadaliu

Sočiuosius, gyvuliniame maiste esančius riebalus pakeitus sveikesniais, tikimybė susirgti širdies ligomis sumažėja penktadaliu, rodo JAV atliktas tyrimas. Harvardo medicinos mokyklos mokslininkų išvados papildo duomenis apie polinesočiųjų riebalų...


Visuomenės sveikatos tausojimo svarbą atspindi paroda „Sveikatos dienos“

Visuomenės sveikatos tausojimo svarbą atspindi paroda „Sveikatos dienos“

Žmonėms reikia ne medikamentų, o informacijos ir naujausių žinių, kaip apsaugoti savo sveikatą nuo varginančių ligų – tokią tendenciją atskleidžia jau šeštus metus Kaune organizuojama sveikatingumo, sveikos gyvensenos ir medicinos paroda...


Antibiotikai nepadės išgydyti Laimo ligos sukeltą mąstymo sutrikimą

Antibiotikai nepadės išgydyti Laimo ligos sukeltą mąstymo sutrikimą

Uždelstos Laimo ligos atvejais intraveniniai antibiotikai gali nepadėti pagerinti susilpnėjusį mąstymą, skelbia dvi naujai išleistos studijos. Tačiau vienos studijos duomenimis, gydymas gali sumažinti sekinantį nuovargį, kurį patiria daugelis...


Kuo daugiau judėsime, tuo sveikesni būsime

Kuo daugiau judėsime, tuo sveikesni būsime

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonus žmonių. Fizinis pasyvumas yra vienu pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Lietuvoje atlikus studiją...


Elektriniai laukai stabdo smegenų vėžio plitimą

Elektriniai laukai stabdo smegenų vėžio plitimą

Ypač pavojinga smegenų vėžio forma - glioblastoma multiforme - yra sparčiai plintanti, sunkiai gydoma ir praktiškai visada mirtina; netgi taikant agresyvią terapiją, vidutinis pacientų išgyvenamumas nesiekia poros metų. Tačiau mokslininkai ieško...


Kasdien - po saują šviežių uogų

Kasdien - po saują šviežių uogų

Vitaminų kompleksai ar maisto papildų kapsulės tikrai nereikalingos, kai sode ir miške - pats uogų sezonas. Uogos pasižymi stipria valomąja jėga - tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Ten, kur nuo seno gyvuoja senos liaudies medicinos tradicijos, jos...


Omega-3 gali sumažinti pažengusio prostatos vėžio riziką

Omega-3 gali sumažinti pažengusio prostatos vėžio riziką

Omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių turtingas maistas apsaugo nuo pažengusio prostatos vėžio rizikos net ir tuos vyrus, kurie turi tam tikrą geno COX-2 variantą, kuris žinomas kaip didinantis šios ligos riziką. "Ankstesnieji tyrimai parodė...


Jūrų dumbliai mažina uždegimus

Jūrų dumbliai mažina uždegimus

Jūros dumblių išskiriamos cheminės medžiagos padės apsaugoti pacientus nuo žaizdų uždegimo, ypač kovojant su bakterijomis, kurios neleidžia užgyti žaizdoms, susidarančioms dirbtinių sąnarių ar kitų implantų įsodinimo operacijų metu. Tos cheminės...


Šilumos smūgis ištinka ir esant neaukštai oro temperatūrai

Šilumos smūgis ištinka ir esant neaukštai oro temperatūrai

Karščiai ypač pavojingi po vėsaus pavasario, kol organizmas dar neužgrūdintas. Specialistai įspėja, kad perkaisti galima ir esant neaukštai oro temperatūrai, ypač esant didelei santykinei oro drėgmei. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos...


Geros nuotaikos receptai

Geros nuotaikos receptai

Jei pastaruoju metu jūsų nuotaika ne pati geriausia ir nesinori nieko tik gulėti lovoje, prisiverskite iš jos išlipti ir šiek tiek pajudėti, kad kartu su jumis išsijudintų ir jūsų emocijos. Susitvarkykite namus, pasižiūrėkite gerą filmą. Išmokite...


Pavasario liga - vėjaraupiai

Pavasario liga - vėjaraupiai

Vėjaraupiai – labai dažna virusinė vaikų infekcinė liga, bet kartais ji užklumpa ir suaugusiuosius. Vėjaraupių virusas gali sukelti dvi ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę (būtent šia liga dažniau serga suaugusieji). Ligas sukeliantis...


Lipidograma - prieš kraujotakos ligų epidemiją

Lipidograma - prieš kraujotakos ligų epidemiją

Kasdien Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau nei 70 žmonių. Kasdien fiksuojama apie 20 miokardo infarktų, apie 60 žmonių ištinka širdies priepuoliai. Šių susirgimų skaičius prilygsta epidemijai. Aukų suskaičiuotume gerokai...


Paplūdimyje – patarimai apie saugų poilsį

Paplūdimyje – patarimai apie saugų poilsį

Prasidėjus vasarai, poilsiautojams saulė ir paplūdimiai tampa neatsiejama atostogų dalis. Daugelis gyventojų skuba pasilepinti kaitrios saulės voniomis. Tad Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras skatina pamąstyti ir apie saugų poilsį...


Natūralios priemonės PMS slopinti

Natūralios priemonės PMS slopinti

Ciklinius priešmenstruacinio sindromo (PMS) pokyčius jaučia apie 70-90 proc. reprodukcinio amžiaus moterų. Apie 40 proc. visų moterų šiuos simptomus jaučia labai aiškiai, ir tik maždaug 5 proc. moterų tomis dienomis negali ramiai gyventi....


Tyrimas: kava mažina polinkį į depresiją

Tyrimas: kava mažina polinkį į depresiją

Moterys, per dieną išgeriančios du ir daugiau puodelius kavos, yra mažiau linkusios į depresiją, praneša BBC, remdamasi tyrimu. Nenustatyta, kodėl kava turi tokį poveikį, tačiau mokslininkų teigimu, kofeinas pakeičia smegenų chemiją. Kava be...


Kokios priemonės vasarą turi gulėti vaistinėlėje?

Kokios priemonės vasarą turi gulėti vaistinėlėje?

Keliaudami į turistinius žygius ar gamtą būtina kartu vežtis ir vaistinėlę. Kokios priemonės turi joje būti vasarą? Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos specialistai informuoja, kad labai svarbu, kad joje būtų priemonių,...


Kaip prižiūrėti plaukus?

Kaip prižiūrėti plaukus?

Itin kruopščiai rūpintis plaukų grožiu negerai. Tačiau nepulkime elgtis drastiškai - skubota plaukų priežiūra taip pat padarys meškos paslaugą. Rasti optimalų sprendimą galima tik mokantis iš klaidų. Norint turėti švarius plaukus nebūtina juos...


Vandens laše glūdi didelė stiprybė

Vandens laše glūdi didelė stiprybė

Net ir skaidriame vandenyje gali būti žalingų medžiagų, todėl jį reikia rinktis labai atsargiai. Seniai žinoma tiesa, kad grožį, puikią savijautą, gerą nuotaiką ir sveikatą gali užtikrinti kasdien vartojamas kokybiškas geriamasis vanduo....


Vašingtone - AIDS epidemija?

Vašingtone - AIDS epidemija?

Mažiausiai trys procentai Jungtinių Valstijų sostinės Vašingtono gyventojų serga AIDS arba yra ŽIV nešiotojai. Tai prilygsta Ugandai, kuri yra labiausiai nukentėjusi šalis nuo šių baisių ligų. Miesto sveikatos departamento paskelbtoje ataskaitoje...


Vitamino D nepakankamumas gali didinti mirties riziką

Vitamino D nepakankamumas gali didinti mirties riziką

Širdies ligomis sergantiems ir nepakankamai vitamino D turintiems žmonėms gali grėsti didesnė rizika mirti dėl įvairių priežasčių, ypač dėl širdies ir širdies kraujagyslių ligų. Manoma, kad 50–60 proc. vyresnio amžiaus žmonių pasaulyje turi...


Mityba: sunkus darbas pagerina maisto skonį

Mityba: sunkus darbas pagerina maisto skonį

Mokslininkai atrado, kad didesnis fizinis krūvis gali ne tik padidinti apetitą, bet ir pagerinti patiekalų skonį. Tyrimą su laboratorinėmis pelėmis atliko mokslininkai iš Johns Hopkins universiteto. Jų teigimu, įdėjus daugiau pastangų, siekiant...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9