Balandžio 6d. Pirmadienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė

Blogos žinios vyrams: nemiga jiems kenkia labiau nei moterims

Blogos žinios vyrams: nemiga jiems kenkia labiau nei moterims

Dažnai moterys skundžiasi: "Mylimojo knarkimas pažadina vidury nakties, o jis pats miega sau ramiai, kaip koks rąstas." Tačiau moterys miega geriau nei vyrai, tvirtina mokslininkai. Kaip rašo dailymail.co.uk, neramus vyrų miegas dažnai...


Labiausiai perkami maisto papildai – skirti vyrams

Labiausiai perkami maisto papildai – skirti vyrams

Nors vaistinės pastebi, kad pirkėjai tapo mažiau išlaidūs, tačiau maisto papildai, įvairūs nereceptiniai vaistai ir higienos prekės vis dar sudaro nemažą visų pirkinių dalį. "Maisto papildus pasiūlius 30 proc. mažesne kaina, jų paklausa jau...


Lokalinis gigantizmas - reta, bet labai nemaloni liga

Lokalinis gigantizmas - reta, bet labai nemaloni liga

Nuotraukoje matyti chirurgų paruošiamieji darbai, besirengiant operuoti 24 metų Liu Chua - didžiausios rankos savininką. Jaunuolis ryžosi tokiai operacijai tikėdamas susigrąžinti normalaus gyvenimo galimybę. Tuo labiau, jog ranka iki tokio...


Kovas – kadagio mėnuo

Kovas – kadagio mėnuo

Kovo mėnesio krūmas – paprastasis kadagys, dar vadinamas ėgliu. Šį augalą pirmajam pavasario mėnesiui priskyrė garsioji žolininkė Eugenija Šimkūnaitė. Anot jos, neblogai koviuku gimti: jau daug šviesių dienų, saulė ilgiau danguje pabūna....


Ėduonis – viena iš galimų plikimo priežasčių

Ėduonis – viena iš galimų plikimo priežasčių

Gra­na­dos (Is­pa­ni­ja) uni­ver­si­te­to me­di­kai plik­ti pradėju­siam žmo­gui pa­ta­ria at­kreip­ti dėmesį į dantų svei­ka­tą. Moks­li­nin­kai...


Penkiolikmetė dėl neurozės nuolat skaičiuoja ir meldžiasi

Penkiolikmetė dėl neurozės nuolat skaičiuoja ir meldžiasi

Penkiolikmetė britė Suzana Osborn (Suzannah Osborne) kenčia nuo obsesinio-kompulsinio sutrikimo, dėl kurio ima karštligiškai ką nors skaičiuoti arba melstis, rašo britų dienraštis "The Daily Mail". Anot mergaitės, šis sutrikimas gerokai...


Į pajūrį sugrįžta akcijos prieš rūkymą

Į pajūrį sugrįžta akcijos prieš rūkymą

Pernai pirmą kartą Lietuvoje vykusios akcijos pajūryje buvo itin sėkmingos – jų metų savo plaučių užterštumą pasitikrino daugiau nei 1500 poilsiautojų. "Pernai Šventojoje, Palangoje, Juodkrantėje ir Nidoje, tikrindami rūkalių ir...


Vakarų Lietuvos vandens problema – fluoras

Vakarų Lietuvos vandens problema – fluoras

Fluoro koncentracija vandenyje Lietuvos regionuose yra skirtinga. Leistinas normas ji dažniausiai viršija šalies Šiaurės Vakarų ir Vakarų regionų vandenviečių geriamajame vandenyje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovės...


Ar taisyklingai sėdite?

Ar taisyklingai sėdite?

Ilgų valandų prie rašomojo stalo ar automobilio vairo kaina - ydinga laikysena. Kai laikysena netaisyklinga, netinkamai išsidėsto ją formuojantys kaulai ir raumenys, sąnariams ir raiščiams tenka kur kas didesnis krūvis. Medikai įspėja, kad...


Ligos, kurias nustatyti reikia kuo anksčiau

Ligos, kurias nustatyti reikia kuo anksčiau

Širdies ir kraujagyslių, skydliaukės ligos, II tipo diabetas, endometriozė .... Pastaruoju metu širdies ir kraujagyslių ligomis vis dažniau suserga jauni žmonės. Į rizikos grupę jau patenka ir nemaža dalis 30–35 metų moterų. Medikai teigia,...


Kalorijas degina knarkimas

Kalorijas degina knarkimas

Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad knarkliai per naktį sudegina apie 2000 kalorijų. Tyrimo metu buvo analizuojami daugiau nei 200 pacientų, kurie turi knarkimo problemų. Paaiškėjo, kad knarkiantys per naktį sudegino apie 2000, o...


Traumų profilaktika – atsargumas ir mankšta

Traumų profilaktika – atsargumas ir mankšta

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja: nuo traumų saugo atsargumas. Yra pargriuvę 60 proc. suaugusių žmonių, maždaug pusė jų – daugiau nei vieną kartą. Griūdami vienaip ar kitaip susižeidžia. Daugelio nuomone, dažniausia traumų...


Žuvų taukai įveikia širdies ligas

Žuvų taukai įveikia širdies ligas

Didžiosios Britanijos medikai siūlo kovojant su širdies nepakankamumu vartoti žuvų taukus, rašo šalies dienraštis "The Daily Telegraph". Londono imperinio koledžo mokslininkų atlikto tyrimo ataskaita skelbiama žurnale "European...


Patarimai, kaip padėti sau ar draugui, kenčiančiam nuo depresijos

Patarimai, kaip padėti sau ar draugui, kenčiančiam nuo depresijos

Beveik kasdien jautiesi prislėgtas, nebejauti malonumo net darydamas mėgstamiausius darbus, kinta svoris, nekokybiškai miegi, jauti nuovargį, kaltės jausmą, kartais net pagalvoji apie savižudybę?.. Galėčiau teigti, jog tave užplūdo rudeninė...


Kaip atpažinti depresiją?

Kaip atpažinti depresiją?

Vėžys ir depresija dažnai neatsiejamos ligos. Nacionalinis vėžio institutas (JAV) apskaičiavo, kad apie 25 proc. vėžiu sergančių žmonių kenčia nuo depresijos, nepriklausomai nuo paciento lyties. Nerimą ir baimę patiria visi. Kaip atskirti sunkią...


Ataskaita: tabakas pražudys 6 mln. žmonių

Ataskaita: tabakas pražudys 6 mln. žmonių

Priklausomybė nuo tabako ir jos sukelti negalavimai pasaulyje kitais metais nusineš mažiausiai 6 mln. žmonių gyvybes. Taip teigiama pasaulio onkologinių susirgimų ekspertų ataskaitoje. Vadinamajame "Tabako atlase", kurį parengė Pasaulio...


Ilgiausiai gyvena apkūnoki žmonės

Ilgiausiai gyvena apkūnoki žmonės

Medicinos ekspertai jau seniai įspėja apie antsvorio keliamą pavojų sveikatai, tačiau nauja Japonijos tyrėjų studija rodo, kad pernelyg mažas svoris yra dar pavojingesnis ir kad ilgiausiai gyvena apkūnoki žmonės. Pasak studijos autorių, žmonės,...


Planuojate laiką? Valdote padėtį!

Planuojate laiką? Valdote padėtį!

UAB "Vadybos pokyčių konsultavimas" direktorius pataria vadovautis Eizenhauerio metodu – suskirstyti darbus pagal svarbumą ir skubumą. Padėtų tokia lentelė: "Dauguma žmonių dirba pagal I kvadratą – skubu ir svarbu, t. y....


Profesinėmis ligomis daugiau sirgo vyrai

Profesinėmis ligomis daugiau sirgo vyrai

Praėjusiais metais daugiausia profesinių ligų nustatyta 50 metų ir vyresniems vyrams, rodo Higienos instituto duomenys. Pernai profesinėmis ligomis dažniausiai sirgo 50 metų ir vyresni asmenys - tiek vyrai, tiek moterys. 82 proc. (695 atvejai)...


Nevenkime endoskopijų

Nevenkime endoskopijų

Endoskopija - tyrimo metodas, įgalinantis gydytoją apžiūrėti tuščiavidurį organą iš vidaus, įvertinti pakitimus, paimti audinių gabalėlį histologiniam ištyrimui ir, esant reikalui, atlikti kai kurias gydomąsias procedūras. Tai - patikimas metodas...


Europa – už sveiką širdį

Europa – už sveiką širdį

Septintoji Europos mokslinių tyrimų programa skyrė 14 milijonų eurų ketverius metus truksiančiam projektui "euHeart". Juo siekiama pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei gydymą. Konsorciumą sudaro 16 partnerių iš šešių...


Išsėtinė sklerozė dangstosi kitų ligų požymiais

Išsėtinė sklerozė dangstosi kitų ligų požymiais

Jaunų žmonių liga. Taip trumpai būtų galima apibūdinti išsėtinę sklerozę. Tačiau ryškėja nauja tendencija – liga nustatoma ir vaikams, nors dar prieš keletą metų tokie atvejai buvo vadinami išskirtiniais. Klaipėdos universitetinės ligoninės...


Maudytis po liūčių – pavojinga sveikatai

Maudytis po liūčių – pavojinga sveikatai

Lietuvą užplūdus karšto oro bangai, gyventojai apgulė ne tik pajūrį, bet ir tvenkinius, ežerus ir upes. Specialistai įspėja, kad maudytis po liūčių – pavojinga. Po liūčių į vandens telkinius dideliais kiekiais srūvantis lietaus vanduo...


Vanduo iš čiaupo – ir saugus, ir ne

Vanduo iš čiaupo – ir saugus, ir ne

Ne visur Lietuvoje geriamasis vanduo yra geros kokybės. Dažniausiai skundžiasi vartotojai, kuriems vanduo tiekiamas iš mažųjų vandenviečių. Mat jame gausu ir fluoro, ir geležies. "Nors Lietuvoje geriamasis vanduo - vienas geriausių Europoje,...


Probiotikais galima sustabdyti plaučių uždegimą

Probiotikais galima sustabdyti plaučių uždegimą

Pasak mokslininkų, probiotikai gali būti skiriami sunkiai sergantiems pacientams, kad jie nesusirgtų plaučių uždegimu, skelbia BBC. "Gerosios" bakterijos blokuoja pavojingų mikroorganizmų dauginimąsi pacientų, prijungtų prie kvėpavimo...


Ruduo – tinkamiausias metas stiprinti imunitetą

Ruduo – tinkamiausias metas stiprinti imunitetą

Artėjant šaltajam metų sezonui padaugėja sergančiųjų gripu bei įvairiais peršalimais. Daugelio žmonių imunitetas yra per silpnas kovoti su virusais. Jei organizmą žiemai pradėsite ruošti jau dabar, atvėsus orams mažiau varvės nosis, perštės...


Kad namų aplinka nesugadintų sveikatos

Kad namų aplinka nesugadintų sveikatos

Jau 10 metų medikai ir ekologai laužo galvą dėl vadinamojo "sergančių pastatų sindromo". Rusijos dienraštis "Pravda" bandė išsiaiškinti, kas gi tai yra. Pasak specialistų, 25 proc. gyvenamų patalpų oro erdvėje esančių medžiagų...


Diabetikai turi būti ypač atidūs dėl vitamino D

Diabetikai turi būti ypač atidūs dėl vitamino D

Daugiau nei 75 procentams jaunų pirmojo tipo diabetu sergančių žmonių gali reikėti vitamino D papildų, kadangi JAV atliktas tyrimas nustatė itin išplitusį ir žymų šio vitamino nepakankamumą, praneša Savigydos pramonės asociacija. Bostono...


"Artrito kamuojama" 60-metė tris kartus per savaitę vaikščiojo į sporto klubą

"Artrito kamuojama" 60-metė tris kartus per savaitę vaikščiojo į sporto klubą

60-metė Merė Elizabeta Greis (Mary Elizabeth Grace) pajėgia ilgai bėgti bėgtakiu, kilnoti svarmenis ir plaukioti. Jos sportiškumo galėtų pavydėti perpus jaunesnės moterys. Ir niekas tikrai nebūtų pasakęs, kad ši moteris yra neįgali. Tačiau pati...


Prestižiniame medicinos žurnale aprašyti VU mokslininkų tyrimai

Prestižiniame medicinos žurnale aprašyti VU mokslininkų tyrimai

Vienas svarbiausių ir įtakingiausių pasaulio medicinos žurnalų "The Lancet" sausio pabaigoje paskelbė mokslininkų grupės, kurioje dirbo ir Vilniaus universiteto tarpfakultetinė tyrėjų grupė, vadovaujama doc. Arūno Germanavičiaus....


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9