Kovo 6d. Šeštadienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė


Po karštos vasaros radiacija užteršti grybai – mitas ar mirtina tiesa?

Po karštos vasaros radiacija užteršti grybai – mitas ar mirtina tiesa?

Rekordinius karščius visoje Europoje ir didžiulius gaisrus Rusijoje pakeitęs staigus atšalimas privertė žmones sunerimti dėl pastaruoju metu ypatingai ir net įtartinai padidėjusio grybų derliaus. Visuomenėje pasigirdo kalbų, kad negailestingos...


30 metų stebės mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai

30 metų stebės mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai

Didžiosios Britanijos mokslininkai pradėjo didžiausio pasaulyje masto tyrimą dėl mobiliųjų telefonų poveikio žmonių sveikatai, praneša BBC. Tyrime dalyvaus 250 tūkst. žmonių iš penkių Europos šalių - Didžiosios Britanijos, Danijos, Nyderlandų,...


Tikimybė išgyventi susirgus vėžiu - ne tokia maža

Tikimybė išgyventi susirgus vėžiu - ne tokia maža

Prognozė išgyventi diagnozavus vėžį dažnai yra pernelyg pesimistiška - daugeliui pacientų perspektyva būna gerokai šviesesnė, negu jiems sakoma. Nauju metodu apskaičiavus sergančiųjų vėžiu išlikimo dažnį, šis rodiklis pagerėjo 11 procentų tiems...


Arbatos gėrimas sumažina insulto tikimybę

Arbatos gėrimas sumažina insulto tikimybę

Los Andželo Kalifornijos universiteto (UCLA) atliktas tyrimas, kurį rėmė Didžiojoje Britanijoje esantis Lipton arbatos institutas, atskleidė, jog išgeriant tris ar daugiau žalios ar juodos arbatos puodelius per dieną insulto tikimybė sumažėja...


Apie gydomąsias Druskininkų mineralinių vandenų galias byloja kelių šimtmečių patirtis

Apie gydomąsias Druskininkų mineralinių vandenų galias byloja kelių šimtmečių patirtis

Šiandieninis Druskininkų miestas yra laikomas moderniu tarptautiniu kurortu, teikiančiu aukštos kokybės sveikatingumo paslaugas bei siūlančiu sveiką gyvenseną skatinančias pramogas. Tiesa, tokį statusą šis miestas įgijo neatsitiktinai. Ilgametės...


Pyktis paveldimas, tačiau sutramdomas

Pyktis paveldimas, tačiau sutramdomas

Pyktis ir susierzinimas - ne tiek įgytos žmogaus charakterio savybės, kiek įgimtos - tai yra paveldėtos kartu su genais. Tokią išvadą priėjo mokslininkų grupė iš Bonos universiteto (Vokietija), rašoma britų laikraštyje "Daily Mail"....


Pergudraukime svaiginamą karštį

Pergudraukime svaiginamą karštį

Karšta vasara žada puikų poilsį savaitgaliais ir atostogas, svarbu per neatsargumą to nesusigadinti. Taigi nors atostogaujančioms ir sunku atsispirti pagundai visą dieną vartytis saulės atokaitoje, pagalvokime, ar tai nepakenks sveikatai....


Tyrimas: šokolado mėgėjai rečiau patiria infarktą

Tyrimas: šokolado mėgėjai rečiau patiria infarktą

Jei negalite atsispirti šokolado plytelei, galbūt tai ir nėra taip blogai, ypač jei mėgstate juodąjį šokoladą. Kaip rodo švedų mokslininkų tyrimas, kurio rezultatai skelbiami "Journal of the American College of Cardiology" ir kurio metu...


Tyrimas: kremai nuo saulės skatina odos vėžį

Tyrimas: kremai nuo saulės skatina odos vėžį

Beveik pusė iš 500 populiariausių kremų nuo saulės gali pagreitinti odos vėžio vystymąsi, rodo pirmadienį paviešinto tyrimo rezultatai. Kaip praneša portalas aolnews.com, nuo saulės apsaugančios priemonės paskatina piktybinių ląstelių vystymąsi ir...


Laimingi esame tiek, kiek dainuojame

Laimingi esame tiek, kiek dainuojame

Liepos mėnesį Seule (Pietų Korėja), Sookmyung moterų universitete, vyko XIII pasaulio muzikos terapijos kongresas. Jame pranešimą "Kalbos funkcijos atkūrimas žmonėms, patyrusiems traumas, taikant dainavimą" skaitė Alytaus muzikos...


Ultravioletiniais spinduliais reikia mėgautis atsargiai

Ultravioletiniais spinduliais reikia mėgautis atsargiai

Išsiilgę saulės kai kurie tautiečiai traukia į soliariumą, tie, kurie gali sau leisti daugiau - atostogauti į saulėtas šalis. Abiem atvejais neapsieinama be deginimosi ar įdegio kosmetikos. Tik ar visada ji saugi? Pasak Vilniaus visuomenės...


Dėl sėklidžių vėžio vyrams nereikia verkti

Dėl sėklidžių vėžio vyrams nereikia verkti

Maždaug keturioms dešimtims 15-35 m. jaunuolių ar vyrų Lietuvoje kasmet diagnozuojama gana reta liga - sėklidžių vėžys. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) medikai teigia, kad su šia diagnoze susidūrusiems vyrams nereikėtų...


Vienatvė – labai brangus malonumas

Vienatvė – labai brangus malonumas

Mokslininkai atliko tyrimą norėdami išsiaiškinti, kokią įtaką vienatvė daro silpnosios lyties atstovėms. Paaiškėjo, kad ji ne tik kenkia moters psichikai, bet ir atneša didelių finansinių sunkumų. Mokesčių sistema palankesnė sukūrusiems šeimas....


Greitesnė reakcija – ilgesnis gyvenimas, nustatė mokslininkai

Greitesnė reakcija – ilgesnis gyvenimas, nustatė mokslininkai

Žmogaus reakcijos greitis kur kas patikimiau nei kraujospūdis, svoris ar sportiškumas leidžia prognozuoti tikėtiną jo gyvenimo trukmę, nustatė mokslininkai. Vyrai ir moterys, kurių reakcija yra lėčiausia, vidutiniškai 2 kartus labiau rizikuoja...


Nuo šios dienos – su šypsena!

Nuo šios dienos – su šypsena!

Kai į langą beldžiasi pavasario saulė, lūpos pačios ima šypsotis. O kai saulė pasislepia už debesėlio, ir į duris ima belstis šių dienų baubas – ekonominė krizė? Tuomet šypsotis nebesinori. Ir vis dėl to – keli geri patarimai padės...


Priklausomybė nuo sūrio gali būti tokia pati kaip ir nuo morfijaus

Priklausomybė nuo sūrio gali būti tokia pati kaip ir nuo morfijaus

Amerikiečių mokslininkas teigia, kad priklausomybė nuo sūrio gali būti ne mažesnė nei priklausomybė nuo morfijaus. Daktaras Nilas Barnardas tvirtina, kad ši priklausomybė gali atsirasti dėl to, kad kiekviename šio skanėsto kąsnelyje yra nedidelis...


Saugantis gripo galima išvengti

Saugantis gripo galima išvengti

Kaip ir kasmet vasarį didėja sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Tačiau paisant elementarių saugos ir higienos normų, tikimybė juo užsikrėsti sumažės. ietuvoje didžiausias sergamumas šiomis sezoninėmis ligomis...


Mažiausiai streso patiria Švedijos verslininkai

Mažiausiai streso patiria Švedijos verslininkai

Verslu Švedijoje užsiimti ramiausia: šios šalies verslininkai - priešingai nei kinai ar meksikiečiai - įtampos darbe beveik nejaučia. Taip skelbia Švedijos naujienų portalas thelocal.se, kuris remiasi JAV konsultacijų firmos "Grant...


Pasninkas gali sugrąžinti sveikatą

Pasninkas gali sugrąžinti sveikatą

"Pasninkas reikalingas ne tiek žmogaus dvasios, kiek kūno sveikatai. Visos pasaulio religijos žmones ragina pasninkauti bent kelis kartus per metus. Juk senovėje dvasininkai ir gydė. Viešpačiui Dievui gal ir nelabai svarbu, kad mes šimto metų...


Sergant radikulitu sveika gerti

Sergant radikulitu sveika gerti

Morkų sultis, kurios palankiai veikia visą organizmą, malšina uždegiminius procesus, pagerina audinių mitybą, suteikia energijos, padidina atsparumą ligoms, valo kepenis. Galima išgerti iki 3 l per dieną. Vartojant morkų sultis, negalima rūkyti,...


Jei kamuoja pienligė...

Jei kamuoja pienligė...

"Man vis kartojasi pienligė. Išbandžiau jau ne vieną vaistą. Draugė teigia, kad taip yra dėlto, jog aš nešioju "stringus". Ar taip gali būti? Kas dar gali išprovokuoti šią ligą." - Nuomonė, kad kelnaitės su juostele gali būti...


Moters balso seksualumas priklauso nuo jos vaisingumo

Moters balso seksualumas priklauso nuo jos vaisingumo

Niujorko Valstybinio Universiteto mokslininkai Nathan'as Pipitone ir Gordon'as Gallup'as nustatė, jog moters balsas tampa patrauklesnis kai ji yra vaisingumo ciklo viršūnėje. Tyrinėtojai įrašinėjo 10 moterų balsus įvairiais...


Uodai pirmiausia puola geriančius alų

Uodai pirmiausia puola geriančius alų

Uodai dažniau puola žmones, kai jie išgeria bokalą ar du alaus, atskleidė naujas tyrimas. Tyrėjai mano, jog kraujasiurbius traukia alkoholio kvapas. Be to, uodai galėjo įprasti šį kvapą asocijuoti su sumažėjusiu žmogaus sugebėjimu gintis. Uodai 15...


Kaip dulkės veikia mūsų organizmą?

Kaip dulkės veikia mūsų organizmą?

Norite būti sveikas žmogus? Tokiu atveju turite rūpintis aplinka, kurioje gyvenate. Nuo daiktų, kurie mus supa, iki maisto, kurį valgome, galiausiai, net oro, kuriuo kvėpuojame. Dažnai sakoma, kad didžiausią įtaką žmogaus sveikatai daro tai, kas...


Kaip saugoti inkstus

Kaip saugoti inkstus

Inkstų ligos labai dažnai užklumpa netikėtai, nes praktiškai neturi jokių simptomų. Būna, kad žmogui atrodo, jog jis tik pervargo, neišsimiegojo, galvoja, kad nueis pas gydytojus, gaus nedarbingumo lapelį, pailsės, pagers vitaminų ir toliau gyvens...


Vasaros laiko įvedimas didina širdies infarkto riziką

Vasaros laiko įvedimas didina širdies infarkto riziką

Vasaros laiko įvedimas didina širdies infarkto riziką. Tai parodė Švedijoje atliktas tyrimas, rašo "Aerzte im Netz". Per praėjusius trejus metus pirmąsias tris dienas po laikrodžio persukimo į ligonines dėl širdies infarkto buvo atvežta...


Širdies smūgis nenužudo lytinio gyvenimo

Širdies smūgis nenužudo lytinio gyvenimo

Žmonės, kurie patyrė širdies priepuolį, bijo mylėtis, todėl norint susigrąžinti ankstesnį lytinį gyvenimą svarbus ir mediko vaidmuo. Naujieji tyrimai atskleidė, kad daugelis žmonių, kurie patyrė širdies priepuolį, labai bijojo, kad visam gyvenimui...


Aukštus vyrus ir stambias moteris uodai kanda labiau

Aukštus vyrus ir stambias moteris uodai kanda labiau

Mokslininkai pirmą kartą nustatė ryšį tarp žmogaus kūno dydžio ir žmogaus patrauklumo uodams. Moterys nuo vabzdžių įkandimų kenčia labiau nei vyrai. Kaip praneša portalas telegraph.co.uk, aukštus vyrus uodai puola todėl, kad vyrai papuola į...


Gerai uždirbančios moterys gyvena ilgiau

Gerai uždirbančios moterys gyvena ilgiau

Gerai uždirbančios moterys gyvena vidutiniškai ilgiau nei tos, kurių pajamos yra mažos, parodė Vokietijos ekonomistų tyrimas. Vokietijos ekonomikos tyrimo instituto atlikta studija, kurios rezultatai pristatyti Berlyne, leidžia teigti, kad geresnį...


Nusnauskite – geriau mokysitės

Nusnauskite – geriau mokysitės

Mokslininkai įrodė, jog pogulis - o ne geras nakties miegas - gerina žmogaus atmintį ir padeda geriau mokytis, praneša "National Geographic". Šie tyrimo rezultatai gali paaiškinti, kodėl tiek daug laiko sugaištame prieš pradėdami...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

Rezus Rezus Rezus