Gegužės 28d. Šeštadienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė

Rankos paspaudimas turi įtakos ilgaamžiškumui

Rankos paspaudimas turi įtakos ilgaamžiškumui

Londono mokslininkai teigia, kad rankos paspaudimas gali parodyti, kiek ilgai gyvensite. Tik reikia išmokti pažinti, kaip tvirtai spaudžiate ranką. Pasirodo, kuo tvirčiau sveikinatės, tuo sveikesnis esate. Kaip praneša BBC, mokslininkai tyrė...


Mažytės liaukos sutrikimai kelia didelį pavojų sveikatai

Mažytės liaukos sutrikimai kelia didelį pavojų sveikatai

Pastaraisiais metais sparčiai plintančios skydliaukės ligos stoja į vieną gretą su cukriniu diabetu ir kraujotakos sistemos ligomis. Skelbiama, kad Lietuvoje skydliaukės sutrikimų turi apie 28 proc. gyventojų, tačiau šie duomenys nėra tikslūs,...


Vyras, kurį bitės sugėlė 1200 kartų, liko gyvas (Video)

Vyras, kurį bitės sugėlė 1200 kartų, liko gyvas (Video)

"Jo galva atrodė kaip bičių avilys", - tikina aplinkiniai. Pensininką apspito suirzusios bitės ir atakavo vyro galvą 1200 kartų. Po dviejų savaičių, praleistų ligoninėje, garbaus amžiaus vyras liko gyvas ir pamažu atgauna jėgas. "...


Mokslininkai: insulinas lygina randus

Mokslininkai: insulinas lygina randus

Insulino injekcijos gali padėti žmonėms, kuriems buvo atliktos chirurginės operacijos, išlyginti randus. Naujausi tyrimai parodė, kad šis hormonas, daugiausia žinomas kaip vaistas cukriniam diabetui gydyti, stabdo arba mažina randėjimą. Manoma,...


Europa – už sveiką širdį

Europa – už sveiką širdį

Septintoji Europos mokslinių tyrimų programa skyrė 14 milijonų eurų ketverius metus truksiančiam projektui "euHeart". Juo siekiama pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei gydymą. Konsorciumą sudaro 16 partnerių iš šešių...


Miego trūkumas gali tapti ankstyvos mirties priežastimi

Miego trūkumas gali tapti ankstyvos mirties priežastimi

Mažiau nei 6 valandos miego per parą gali tapti ankstyvos mirties priežastimi, teigia Didžiosios Britanijos ir Italijos mokslininkai, skelbia BBC. Anot mokslininkų, nuolatinį miego trūkumą patiriantys žmonės turi 12 proc. daugiau galimybių mirti...


Kas antrame Britanijos restorane galima apsinuodyti

Kas antrame Britanijos restorane galima apsinuodyti

Jei keliausite į Didžiąją Britaniją, žinokite, kad apsilankę vietos restorane rizikuojate apsinuodyti, rašo šalies laikraštis "The Independent". Mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog pusėje Britanijos restoranų yra...


Kosulį medus gydo geriau nei cheminiai vaistai

Kosulį medus gydo geriau nei cheminiai vaistai

Apie medaus teigiamas savybes mes jau ne kartą rašėme. Tačiau iki šiol jį minėdavome kaip puikų maisto priedą ir pagalbininką susirgus. Tačiau pasirodo, medus yra ir puikus vaistas, netgi gebantis nukonkuruoti cheminius preparatus. Paskutiniai...


Ką reikėtų žinoti prieš vykstant slidinėti

Ką reikėtų žinoti prieš vykstant slidinėti

Žiemos sezonas daugeliui asocijuojasi ne tik su pačiomis jaukiausiomis metų šventėmis, bet ir su atostogomis. Snieguotos viršūnės, tyras kalnų oras, slidinėjimo trasos vilioja ne tik slidinėtojus profesionalus, bet ir pradedančiuosius. Slidinėjimo...


Antioksidantai melanomos neskatina

Antioksidantai melanomos neskatina

Atioksidantinių vitaminų ir mineralų vartojimas nesiejamas su didesne odos vėžio rizika, rodo JAV atliktas tyrimas, paneigdamas ankstesnes išvadas. Dešimt metų trukęs ir maždaug 70 tūkstančių žmonių apėmęs tyrimas parodė, kad multivitaminų ir...


10 patikimų imuniteto stiprinimo būdų

10 patikimų imuniteto stiprinimo būdų

Nepaisant to, kad pasaulyje pilna mikroorganizmų, kuriais galime užsikrėsti kiekvienas iš mūsų, tačiau daugelis dažniausiai esame sveiki. Už gerą sveikatą turėtume būti dėkingi savo imuninei sistemai, kuri puikiai susidoroja su įvairiais virusais...


Per daug sveriantiems vaikams siūloma speciali dieta ir mankšta

Per daug sveriantiems vaikams siūloma speciali dieta ir mankšta

Vaikams, kurių svoris yra per didelis, vokiečių medikai siūlo moksliškai suderintą dietą ir pataria neužmiršti, jog judrumas padeda įveikti šią negerovę. Ulmo vaikų ir paauglių adipozės (nutukimo) darbo grupės medikai tvirtina, kad tokių vaikų...


Ką daryti, kad balsas taptų draugu, o ne priešu

Ką daryti, kad balsas taptų draugu, o ne priešu

Balsas – vienas jautriausių ir paslankiausių mūsų kūno instrumentų. Jis atspindi fizinę savijautą, nuotaikas, išduoda jauną dvasią. Tam, kad balsas glostytų ausį ir pasiektų aplinkinių širdis, kartais visai nebūtina išmanyti sudėtingą kalbos...


Mankšta padeda atgauti jėgas

Mankšta padeda atgauti jėgas

Tyrimus atlikę mokslininkai nustatė, kad sergantiems vėžiu kai kurie fiziniai pratimai palengvina simptomus, sustiprina organizmą ir teigiamai veikia vidinį pasaulį. Tyrimuose dalyvavusios moterys, po krūties vėžio gydymo, atliko judėjimo -...


Gera žinia rūkaliams – kuriami saugesni nanomedžiagų filtrai

Gera žinia rūkaliams – kuriami saugesni nanomedžiagų filtrai

Nors dabartiniai cigarečių filtrai yra gaminami iš celiuliozės acetato, kuris neblogai sugeria nikotiną, dervas bei policiklinius aromatinius angliavandenilius, Kinijos tyrėjai atrado, jog nanomedžiagos, pagamintos iš titano dioksido, gali būti...


VYRŲ  - libido,  erotinės fantazijos, autoerotizmas

VYRŲ - libido, erotinės fantazijos, autoerotizmas

Seksualumas yra asmeniškas ir intymus, galimi įvairūs variantai. Svarbiausia tai išgyventi laisvai, be tabu ir pakankamai rimtai. Seksualumas yra neišsemiamas ir neišnyksta, jis tęsiasi per visą vyrišką gyvenimą. Vienas iš prigimtinių žmogaus...


Ruduo – tinkamiausias metas stiprinti imunitetą

Ruduo – tinkamiausias metas stiprinti imunitetą

Artėjant šaltajam metų sezonui padaugėja sergančiųjų gripu bei įvairiais peršalimais. Daugelio žmonių imunitetas yra per silpnas kovoti su virusais. Jei organizmą žiemai pradėsite ruošti jau dabar, atvėsus orams mažiau varvės nosis, perštės...


Ankstyvą mergaičių brendimą daugiausia skatina viršsvoris?

Ankstyvą mergaičių brendimą daugiausia skatina viršsvoris?

JAV tyrėjai mano, kad pagrindinė priežastis, skatinanti ankstyvą mergaičių lytinę brandą, yra nutukimas. Manoma, kad nutukimas gali vaidinti svarbų vaidmenį, nes kūno riebalai gali skatinti lytinių hormonų gamybą. Kai kurie mokslininkai taip pat...


Ką išduoda - suprastėjęs regėjimas naktį

Ką išduoda - suprastėjęs regėjimas naktį

Pagrindinė preižastis trūkumas vitamino A Kiti simptomai išduotantys kad trūksta vitamino A: sausa oda, padidėjęs infekcinių ligų pavojus, metaplazija (priešvėžinė būklė). Pirma nustatyta ir ištirta mitybos nepakankamumo liga - vištakumas, t. y....


Ilgaamžiškumo paslaptis – gyventi be pykčio

Ilgaamžiškumo paslaptis – gyventi be pykčio

90 metų sulaukusi netoli Kauno gyvenanti Kazė Stankevičienė neslepia ilgaamžiškumo recepto. ,,Reikia gyventi be pykčio. Pyksi ar nepyksi, kitaip nebus", - sako jubiliatė. Tiesa, tai galioja žmonėms. , "Užrikdavau ant vištelių,...


Kodėl sportuoti geriausia gamtoje?

Kodėl sportuoti geriausia gamtoje?

Klestint sporto klubų industrijai, dažnas pamiršta sportavimo gamtoje svarbą. Mokslininkai neseniai atliktame tyrime tuo tarpu išsiaiškino, kad vos penkios minutės fizinio aktyvumo "žalioje erdvėje" gali akivaizdžiai pagerinti psichinę...


Saulė ir maistas – vitamino D šaltinis

Saulė ir maistas – vitamino D šaltinis

Vitaminas D žmogaus organizmui reikalingas kone labiau nei visi kiti, tačiau vis daugėja žmonių, kuriems jo trūksta. Kai taip atsitinka vaikams, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje....


Omega-3: po pusę gramo kasdien

Omega-3: po pusę gramo kasdien

Sveikas žmogus turėtų kasdien suvartoti po pusę gramo, o širdies negalavimų turintis žmogus - po gramą omega-3 polinesočiųjų riebiųjų rūgščių. Tai paskelbė amerikiečių mokslininkai, išanalizavę iki šiol atliktus tyrimus. Tai, kad rekomenduojama...


Moterų higienos priemonės

Moterų higienos priemonės

"Nuolat baramės su paaugle dukra dėl tamponų. Ji juos naudoja nuo pat mėnesinių atsiradimo, trylikos metų. Mano laikais nebuvo girdėta, kad nekalta mergina ką nors dėtųsi į vidų, visos bijojome pakenkti nekaltybei. Dabar gi man dukra atšauna,...


Tirpsta rankos

Tirpsta rankos

Vakarais ir naktimis pradėjo tirpti rankos. Būna, atsibundu naktį ir jų nebejaučiu. Man - 77 metai. Dėl ko taip atsitinka? Rankų tirpimas vakarais, o ypač naktimis, jaunesniems dažniausiai pasitaiko dėl patologinio kaklo pakrypimo į vieną pusę,...


Apatiškas pavasaris: koks pavojus už to slypi?

Apatiškas pavasaris: koks pavojus už to slypi?

Atbundanti gamta turėtų įkvėpti naujiems darbams, tačiau daug žmonių jaučia gyvybinės energijos stygių. Jeigu ryte jėgų dar pakanka, tai vakarop padidėja dirglumas, apima mieguistumas ir bendras kūno silpnumas. Galima save raminti, kad pavasarinis...


Vasaros karščiai kelia pavojų širdžiai

Vasaros karščiai kelia pavojų širdžiai

Karštomis vasaros dienomis labiau prakaituojame, o su prakaitu netenkame ne tik vandens, bet ir vitaminų bei mineralinių medžiagų - kalio ir magnio, kurie būtini normaliai širdies veiklai. "Didelė oro temperatūra itin kenkia sergantiems...


Skauda nugarą? Keiskite mitybą

Skauda nugarą? Keiskite mitybą

Skauda stuburą, sąnarius? Malšinti šiuos skausmus padeda ne tik mankšta, tempimo pratimai, bet ir taisyklinga mityba. Netikite? Pamėginkite vienai savaitei atsisakyti kavos, žalios ir juodos arbatos, alkoholio, nikotino ir vietoj to išgerkite 2 -...


Kūną sopa – gydytojai ligos neranda

Kūną sopa – gydytojai ligos neranda

Greitas gyvenimo tempas, nuolatinis stresas, darbe ar šeimoje patiriama įtampa, konfliktai dažnai žmogui sukelia nenusakomą diskomfortą: skauda, prasiveržia įvairių kitokių negalavimų. Ligonis kreipiasi į gydytojus, nes yra įsitikinęs, jog...


Kaip išvengti galimos storosios žarnos vėžio grėsmės?

Kaip išvengti galimos storosios žarnos vėžio grėsmės?

Jeigu pažvelgsime į susirgimo įvairiais piktybiniais navikais kaitą pasaulyje, tarkime, per pastaruosius 50 metų, nesunku bus pastebėti, jog vienų navikų skaičius mažėja, o kitų daugėja. Tam turi įtakos įvairūs faktoriai - aplinkos įtaka, mityba,...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9