Birželio 22d. Antradienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė


Paplūdimyje – patarimai apie saugų poilsį

Paplūdimyje – patarimai apie saugų poilsį

Prasidėjus vasarai, poilsiautojams saulė ir paplūdimiai tampa neatsiejama atostogų dalis. Daugelis gyventojų skuba pasilepinti kaitrios saulės voniomis. Tad Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras skatina pamąstyti ir apie saugų poilsį...


Kaip vyrams sulaukti 90 metų ir išlikti žvaliems?

Kaip vyrams sulaukti 90 metų ir išlikti žvaliems?

Mokslininkai nustatė penkis pagrindinius veiksnius, padidinančius tikimybę vyrams sulaukti garbingo amžiaus. Jų manymu, septyniasdešimtmečio daug judančio vyro, kuris nerūko, kurio nekamuoja antsvoris, padidėjęs kraujospūdis bei diabetas, galimybė...


Muzikos terapija: "Ten, kur ateina Mocartas, liga pasitraukia"

Muzikos terapija: "Ten, kur ateina Mocartas, liga pasitraukia"

Žymus Lietuvos muzikas ir kompozitorius Gintautas Abarius po koncerto žurnalistų paklaustas apie jį užklupusią ligą atsakė: "Ten, kur ateina Mocartas, liga pasitraukia". Tiesos tame labai daug. Mokslininkai jau kelis dešimtečius atlieka...


Sisteminė enzimų terapija

Sisteminė enzimų terapija

Nuo XX amžiaus 90-ųjų metų populiarėja terapinė kryptis, žinoma kaip „sisteminė enzimų terapija“. Tokios terapijos atveju naudojami enzimų preparatai norint sutraukti uždegiminį substratą. Šis metodas naudojamas kaip busterio terapija...


Popietės miegas gerina atmintį, bet tik tuo atveju, jei sapnuojate

Popietės miegas gerina atmintį, bet tik tuo atveju, jei sapnuojate

Seniai yra žinoma, kad miegas gerina žmogaus sugebėjimą atlikti su atmintimi susijusias užduotis. Neseniai atlikto tyrimo rezultatai byloja, kad popietės miegas gali dešimteriopai padidinti jūsų sugebėjimą apdoroti ir saugoti informaciją, bet tik...


Lietuviai nesiskiepija nuo erkinio encefalito, nes neįvertina jo grėsmės

Lietuviai nesiskiepija nuo erkinio encefalito, nes neįvertina jo grėsmės

Lietuvoje, lyginant su kitomis endeminėmis ES šalimis, yra labai didelė rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu. Po šios ligos visiškai pasveiksta tik trečdalis ligonių. Nepaisant to, lietuviai mažiausiai skiepijasi nuo erkinio encefalito. Kita...


Kokios moterų seksualinio nepasitenkinimo priežastys?

Kokios moterų seksualinio nepasitenkinimo priežastys?

Vokietijos farmacijos kompanijos Bayer Schering Pharma užsakymu buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklaustos kelios dešimtys tūkstančių moterų visame pasaulyje, norint išsiaiškinti, kokios jų pagrindinės seksualinio nepasitenkinimo priežastys....


Sveikatą lemiantys veiksniai – nepasitikėjimas žmonėmis, liūdesys ir dviveidystė

Sveikatą lemiantys veiksniai – nepasitikėjimas žmonėmis, liūdesys ir dviveidystė

Vakarų pasaulyje plačiai paplitę tyrimai, nagrinėjantys, kaip mūsų sveikatą veikia iš pirmo žvilgsnio neapčiuopiami veiksniai - artimi ryšiai, žinojimas, kad nelaimėje aplinkiniai išties pagalbos ranką, situacijos, kai tenka arba, atvirkščiai,...


Stiprinkime imunitetą arbata

Stiprinkime imunitetą arbata

Prieš gripą ir imunitetui stiprinti pataria Vincentas Sakas, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas. Susirgus galima gerti ir karštą arbatą su imbieru, citrina bei medumi. Bet lietuviams labiau padėtų gyvas alus (jokiu būdu ne...


Kava gali apsaugoti nuo burnos ir gerklės vėžio

Kava gali apsaugoti nuo burnos ir gerklės vėžio

Japonijoje atliktas didelis tyrimas parodė, kad kava gali sumažinti riziką susirgti burnos ertmės ar gerklės vėžiu. Japonai išgeria palyginti daug kavos, o vyrų stemplės vėžys šioje šalyje gana paplitęs. Norėdami įvertinti šių dviejų reiškinių...


Varginantis nugaros skausmas

Varginantis nugaros skausmas

Medikai tvirtina, kad dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo ir sėdimo darbo maždaug 80-90 proc. suaugusių žmonių nors kartą gyvenime jautė arba nuolat jaučia aštrius nugaros skausmus. Nugaros skausmai vienodai "populiarūs" tarp įvairių...


Natūrali kosmetika – reklamos triukai?

Natūrali kosmetika – reklamos triukai?

"Ne kartą reklamose, parduotuvių afišose ar kosmetikos reklaminiuose bukletuose tenka matyti užrašus: "natūrali kosmetika", "organinė kosmetika". Dažnai kosmetikos gaminių reklamose naudojami gamtos vaizdai, pavadinimuose...


Naktinės mobiliojo ryšio paslaptys

Naktinės mobiliojo ryšio paslaptys

Mobiliųjų telefonų gamintojų finansuotą tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, kad naudojimasis mobiliuoju ryšiu prieš miegą gali sukelti galvos skausmus, depresiją ir miego sutrikimus, skelbia D. Britanijos dienraštis "The Independent"....


Liaudies medicinos mitai: vitaminas C nemalšina gripo ir peršalimo simptomų

Liaudies medicinos mitai: vitaminas C nemalšina gripo ir peršalimo simptomų

Daugelis žinome, kad vitaminas C padeda kovoti su peršalimu, kmynai gerina virškinimą, o riebus maistas prieš vartojant alkoholį mažina pagirias. Visgi, kaip yra iš tikrųjų? Mitas. Abi ligos sukeltos virusų, su kuriais galima kovoti...


Tirpsta rankos

Tirpsta rankos

Vakarais ir naktimis pradėjo tirpti rankos. Būna, atsibundu naktį ir jų nebejaučiu. Man - 77 metai. Dėl ko taip atsitinka? Rankų tirpimas vakarais, o ypač naktimis, jaunesniems dažniausiai pasitaiko dėl patologinio kaklo pakrypimo į vieną pusę,...


Traumos prie kompiuterio

Traumos prie kompiuterio

Blogas regėjimas ir riešo skausmas – tai dažniausi su kompiuteriais siejami sveikatos sutrikimai. Bet vis daugiau žmonių susižeidžia ant galvos nukritus monitoriui, skelbiama leidinyje "American Journal of Preventive Medicine"....


Važiavimas dviračiu padeda širdies ir kraujagyslių veiklai

Važiavimas dviračiu padeda širdies ir kraujagyslių veiklai

Važiavimas dviračiu – tai viena geriausių priemonių, skatinančių širdies ir kraujagyslių veiklą, padedančių reguliuoti antsvorį, gerinanti nuotaiką. Jeigu nusprendėte pradėti važinėti dviračiu – puiku. Juk tai ir vaikams, ir...


Pėdų skeneris padeda išsirinkti tinkamą avalynę

Pėdų skeneris padeda išsirinkti tinkamą avalynę

Lietuvos rinkai pristatyta moderni naujovė: vaikų pėdų dydžio skeneris ir avalynė, kurią galima pasirinkti pagal skenerio rekomenduojamą dydį ir formą. Ši moderni sistema pagrįsta moksliniais tyrimais ir gamintojų išskirtine kompetencija dirbant...


Apie ką byloja kraujo grupė

Apie ką byloja kraujo grupė

Tačiau ką pats žinai apie savo kraują? Dažniausiai tik grupę ir rezus faktorių. Tiek viena, tiek kita rodo, kad Tavo kraujyje yra arba nėra tam tikrų baltymų — agliutinogenų, kurie prisitvirtina prie eritrocito. Pažvelgus pro mikroskopą šis...


Hormonai spermoje teikia moterims pasitenkinimą ir gydo nuo depresijos

Hormonai spermoje teikia moterims pasitenkinimą ir gydo nuo depresijos

Vyrų sėkloje esantys hormonai gali mažinti moterų depresiją. Niujorko valstijos universiteto mokslininkai spėja, kad nuotaiką gerinančius hormonus sugeria makšties gleivinė ir perduoda toliau į organizmą. Tačiau jie perspėja, kad nereikėtų...


Kaip eteriniai aliejai gali padėti saugotis peršalimo, o peršalus - palengvinti simptomus

Kaip eteriniai aliejai gali padėti saugotis peršalimo, o peršalus - palengvinti simptomus

Vienas veiksmingiausių, maloniausių ir lengvai prieinamų būdų naudoti eterinius aliejus – juos uostyti, t.y. daryti inhaliacijas arba tiesiog kvepinti aplinką. Remiantis tyrimais nustatyta, kad atsikosėjimą pagerina šie eteriniai aliejai:...


Nėščiosios vartojamas kalcis apsaugo vaisių nuo švino rizikos

Nėščiosios vartojamas kalcis apsaugo vaisių nuo švino rizikos

Nėščiajai vartojant kalcio papildus, tokios moters kraujyje sumažėja švino, o tuo pačiu ir pavojus, kad vaisius nukentės nuo šio nuodingo metalo, rodo Meksikoje atliktas tyrimas. "Faktiškai nustatėme, kad kuo daugiau žmogus vartojo tokių...


Muzikinių vaistų receptas nuo visų ligų

Muzikinių vaistų receptas nuo visų ligų

Skambant muzikai žmogus neretai apsieina be tabletės, o ir sunkiai sergantį ligonį lengviau slaugyti. Garsais ir ritmais iš tiesų galima sukelti tam tikrų organizmo reakcijų – tiek girdint juos, tiek muzikuojant patiems. Skirtingai negu...


Atlyginti žalą reikalauja ne tik sužalotieji

Atlyginti žalą reikalauja ne tik sužalotieji

Jeigu prekybos centre paslysite ant šlapių grindų, galite drąsiai reikalauti kompensacijos iš prekybininko ar gamintojo. Tiesa, milijoninių sumų, apie kokias galima pasvajoti Amerikoje, Lietuvoje neverta tikėtis. Lietuvoje atlyginama turtui...


Nelaiminga meilė sutrikdo širdies ritmą

Nelaiminga meilė sutrikdo širdies ritmą

Sukrėtimai meilės srityje ir kiti psichologiniai skauduliai ne tik skaudina, tačiau ir trumpam gali pristabdyti širdies plakimą. Kaip praneša dailymail.co.uk, mokslininkai teigia, kad tam tikros smegenų dalys yra atsakingos ir "tvarko"...


Pasipriešinti Alzheimeriui ir pilkajai zonai

Pasipriešinti Alzheimeriui ir pilkajai zonai

Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į...


Garas malšina stresą ir priverčia pamiršti vaistinę

Garas malšina stresą ir priverčia pamiršti vaistinę

Viena iš nedaugelio priklausomybių, darančių stebuklingą poveikį žmogaus fiziniam kūnui ir dvasiai – tradicinė garinė pirtis. Tikriems pirčiams tai – kur kas daugiau, nei prausimasis. Kodėl žmonės eina į pirtį? Ne vienas nori...


Pykite - tai naudinga sveikatai

Pykite - tai naudinga sveikatai

Pykti, širsti ir rėkti – sveika. Tokia forma išreikštos emocijos, anot mokslininkų, mažina įtampą ir nerimą. Atrodo, kad šis mokslininkų teiginys prieštarauja sveikam protui ir logikai, tačiau kaip praneša dailymail.co.uk, mokslininkai...


Ar persivalgymas didina šlapimo nelaikymo riziką?

Ar persivalgymas didina šlapimo nelaikymo riziką?

Moterims, kurios vartoja kaloringą maistą ar daug sočiųjų riebiųjų rūgščių, gresia tris kartus didesnė šlapimo nelaikymo rizika. Kaip skelbia Reuters, tyrimo rezultatai neparodo, kad dietos pakeitimai gali trukdyti ar valdyti šlapimo nelaikymą....


Bunda erkės

Bunda erkės

Bundant gamtai visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja gyventojams būti ypač budriems einant į mišką, parką ar net darbuojantis sode. Tai gana rimtas įspėjimas, nes, kaip sako specialistai šiais metais kaip niekada anksčiau labai...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9