Liepos 28d. Trečiadienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė


Gamtos vaikai nebetoleruoja gamtos?

Gamtos vaikai nebetoleruoja gamtos?

Vaistai nuo alergijos ją slopina, bet neišgydo. Gydymo alternatyva tampa naujas ir efektyvus imuninės tolerancijos alergenams metodas, tačiau atsargiai: jis gali būti šiek tiek pavojingas. Vėsus vėlyvas pavasaris, ekonomikos nuosmukio ir nedarbo...


Kamparas – natūrali priemonė nuo peršalimo

Kamparas – natūrali priemonė nuo peršalimo

Kamparas plačiai naudojamas medicinoje kaip antiseptinė, tonizuojanti, nervų spazmus malšinanti priemonė. Iš jo aliejaus gaminami preparatai naudojami kvėpavimo takų ligoms, peršalimams gydyti, taip pat kaip skausmo malšinamoji priemonė. Kamparas...


Krepšinio sirgalių keliamas triukšmas gali pakenkti klausai

Krepšinio sirgalių keliamas triukšmas gali pakenkti klausai

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktorius gydytojas Zenonas Javtokas sako, kad neatsiejama Europos krepšinio čempionato varžybų dalimi bus komandų sirgalių keliamas triukšmas Žiūrovų ir jų atsineštų...


Hepatito C diagnostikai ir gydymui – šiuolaikiškos rekomendacijos

Hepatito C diagnostikai ir gydymui – šiuolaikiškos rekomendacijos

Hepatito C viruso (HCV) infekcija ir jos sukeltas kepenų uždegimas bei tolesnės išsivysčiusio uždegimo stadijos – kepenų cirozė, kitos komplikacijos – viena aktualiausių sveikatos apsaugos problemų Lietuvoje. Ši virusinė liga...


Laikantis dietos, svarbu neužmiršti vitaminų

Laikantis dietos, svarbu neužmiršti vitaminų

Antsvorį turintiems žmonėms svarstant, kokią dietą pasirinkti, mitybos specialistai ragina neužmiršti, kad organizmas gali netekti ne tik nereikalingų riebalų, bet ir itin svarbių medžiagų. Populiariausios dietos paprastai riboja viso suvartojamo...


Mus skatina tik hedonistiniai malonumai?

Mus skatina tik hedonistiniai malonumai?

Dažniausiai žmonių svarbiausius spendimus nulemia hedonistinių malonumų vaikymasis, mano mokslininkai. Priminsime, jog hedonizmas yra filosofija, teigianti, kad malonumas yra svarbiausias dalykas, vienintelis gėris ir galutinis žmonijos tikslas....


Lietuviai nesiskiepija nuo erkinio encefalito, nes neįvertina jo grėsmės

Lietuviai nesiskiepija nuo erkinio encefalito, nes neįvertina jo grėsmės

Lietuvoje, lyginant su kitomis endeminėmis ES šalimis, yra labai didelė rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu. Po šios ligos visiškai pasveiksta tik trečdalis ligonių. Nepaisant to, lietuviai mažiausiai skiepijasi nuo erkinio encefalito. Kita...


Mokslininkai: taliją reikia stebėti

Mokslininkai: taliją reikia stebėti

Mokslininkai teigia, jog papildomi riebalai liemens srityje įspėja apie ankstyvos mirties tikimybę, net jei kūno svoris normalus, rašo BBC. Tyrime dalyvavo 360 tūkst. savanorių iš devynių Europos valstybių. Mokslininkai iš Londono stebėjo 51-erių...


Vokietijos mokslininkai susirūpino dėl nėščiųjų mitybos

Vokietijos mokslininkai susirūpino dėl nėščiųjų mitybos

Nėštumo laikotarpiu būtina, kad moters organizmas gautų pakankamai reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, ir daugelį jų gali suteikti visavertė mityba, tačiau tikrai ne visus. Nėščiosios svarbius maisto papildus ima vartoti per vėlai...


Žaidimai išgelbėjo berniuko regą

Žaidimai išgelbėjo berniuko regą

Kaip praneša dailymail.co.uk, šešiametis berniukas, kuris buvo viena akimi aklas, dabar vėl gerai mato, dėka jo daktaro, paskyrusio reguliarius žaidimo seansus konsole "Nintendo DS". Dešinioji Ben Michaels akis kentėjo nuo ambliopijos...


Kaip mylėtis vandenyje?

Kaip mylėtis vandenyje?

Seksologai mylėtis vandenyje nepataria. Tačiau tiems, kuriems labiau rūpi malonumas, o ne sveikata, mylintis vandenyje reikia kruopščiai saugotis. Portalas askmen.com pataria, kaip mylėtis vandenyje nepanardinant viso kūno ir kaip tinkamai...


Paprasti triukai, kaip numesti svorio

Paprasti triukai, kaip numesti svorio

Metiniame JAV psichologų draugijos suvažiavime Brianas Wansinkas iš Kornelio universiteto paskelbė naujausio tyrimo išvadas – triukus, kurie padėtų kiekvienam, metančiam svorį. Iš matomiausių vietų namuose pašalinti skanėstus, alkoholinius...


Nutukimas ir depresija skatina vienas kitą

Nutukimas ir depresija skatina vienas kitą

Nutukusiems žmonėms padidėja rizika pulti į depresiją, o depresuotiems – tapti nutukusiems, teigia olandų mokslininkai. Leideno universiteto medicinos centro mokslininkai nustatė, kad depresijos nekankinamiems žmonėms nutukus, tikimybė...


Bėdos dėl dantukų

Bėdos dėl dantukų

Tapusi mama, esi priversta susitaikyti su tuo, kad vaikų peršalimo ligų išvengti beveik neįmanoma. Kur kas sunkiau yra susigyventi su nesveikuojančiais vaikų dantukais... Praeitą savaitę sūnus valgydamas pasiguodė, kad suskaudo dantuką. Puoliau...


Moterims su antsvoriu rizika susirgti krūties vėžiu didesnė

Moterims su antsvoriu rizika susirgti krūties vėžiu didesnė

Pasaulio onkologai gali džiaugtis nors ir nedidele, bet svarbia pergale - mažėjančiu mirtingumu nuo krūties vėžio. Kita vertus, specialistai prognozuoja, kad visu pajėgumu nuožmi onkologinė moterų liga smogs po dešimties metų. Pasak Barselonos...


Miegas prie apšvietimo didina depresijos riziką

Miegas prie apšvietimo didina depresijos riziką

Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad miegas prie šviesos gali išvystyti depresiją, pranešė "The Telegraph". Tai tik dar kartą patvirtino teiginį, kad miegas naktimis prie dirbtinio apšvietimo kenkia sveikatai. Ohajo universiteto...


Riebų maistą keiskite liesu

Riebų maistą keiskite liesu

Mitybos specialistų teigimu, mūsų šalies gyventojai valgo per riebiai - nustatyta, kad energija, gauta iš riebalų, sudarė apie 44 proc. paros maisto energetinės vertės, kai rekomenduojama ne daugiau nei 30 proc. Dietologai pataria vartoti...


Jei vaistus perkame patys

Jei vaistus perkame patys

Tėvelį paguldėme į ligoninę ilgalaikiam gydymui ir slaugymui, tačiau ligoninė neturi vaistų ir juos turime pirkti patys. Nors juos galėtume gauti kompensuojamus, tačiau ligoninės gydytojai kompensuojamų neišrašo. Ar galėtume vėliau atgauti...


Ar žinote, kaip išlikti vyriškam?

Ar žinote, kaip išlikti vyriškam?

Valdykite emocijas. Pastaruoju metu visur kalbama apie vyriškos lyties tapimą silpnąja lytimi. Ar tikrai vyrai per daug pasiduoda emocijoms? Kaip mąstytų priešistorinis vyras, kuris pasižymėjo vyriškumu, plaukuotumu ir drąsa? Ar jis laikytų tikru...


Vitamino D trūkumas didina moterų kraujospūdį

Vitamino D trūkumas didina moterų kraujospūdį

Jaunoms moterims su vitamino D nepakankamumu maždaug tris kartus dažniau gali išsivystyti padidėjęs kraujospūdis, kai jos bus vidutinio amžiaus, rodo naujas tyrimas. Tyrimo rezultatai paskelbti Amerikos širdies asociacijos narių susirinkime,...


Tyrimas: mėgstama muzika merginoms atstoja seksą

Tyrimas: mėgstama muzika merginoms atstoja seksą

Kanados mokslininkų neseniai atliktas tyrimas parodė, kad mėgstamų muzikinių kompozicijų klausymas gali suteikti moterims tokį pat poveikį, kaip ir skanus valgis ar intymūs santykiai. Tyrimo rezultatais, gautais stebint atsitiktinai pasirinktas...


Nuo patinimų - kopūstas

Nuo patinimų - kopūstas

Kai kryptelėję pasitempiame koją ar paslydę susimušame kelį ir pažeista vieta ištinsta, nebūtina iš karto griebtis vaistų. Daug maisto produktų turi gydomųjų savybių ir gali padėti, nesukeldami šalutinio poveikio. Pavyzdžiui, baltagūžis kopūstas,...


Lietuvos gyventojai: ilgas naudojimasis mobiliuoju telefonu gali sukelti vėžį

Lietuvos gyventojai: ilgas naudojimasis mobiliuoju telefonu gali sukelti vėžį

Lietuvos gyventojai mano, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos gali turėti neigiamą poveikį sveikatai ir net sukelti vėžį. Tai atskleidė naujausias organizacijų "Ekoinstitutas" (Lietuva) ir "Powerwatch"...


Algimantas Čekuolis. Rugsėjo Golgota

Algimantas Čekuolis. Rugsėjo Golgota

Prasidėjus rugsėjui suvirpa ne vieno širdis, nes visi mokėmės - kas ketverius, kas aštuoniolika metų. O dabar mūsų vaikai ir anūkai eina tuo pačiu keliu. Ir džiugu, ir neramu - kaip jiems ten sekasi? Nes nelabai gerai savo vaikus pažįstame....


Penkiolikmetė dėl neurozės nuolat skaičiuoja ir meldžiasi

Penkiolikmetė dėl neurozės nuolat skaičiuoja ir meldžiasi

Penkiolikmetė britė Suzana Osborn (Suzannah Osborne) kenčia nuo obsesinio-kompulsinio sutrikimo, dėl kurio ima karštligiškai ką nors skaičiuoti arba melstis, rašo britų dienraštis "The Daily Mail". Anot mergaitės, šis sutrikimas gerokai...


Kalbos sutrikimus svarbu pastebėti kuo anksčiau

Kalbos sutrikimus svarbu pastebėti kuo anksčiau

Kuo anksčiau reikėtų pastebėti vaikų kalbos ir komunikacijos sutrikimus, atsirandančius dėl nejudraus liežuvio, netinkamo dantų sukandimo, mikčiojimą: tada specialisto pagalba yra efektyvesnė. "Kai kuriuos sutrikimus vaikai išauga. Kitus...


Susilaikymas nuo sekso iki vestuvių – retenybė

Susilaikymas nuo sekso iki vestuvių – retenybė

Daugelyje Europos šalių susilaikymas iki vestuvių yra retenybė. Tik kas dešimta kanadietė tiki, kad susilaikymas nuo sekso iki vedybų yra dorybė ir tausoja savo skaistybę pirmajai vestuvių nakčiai. Kaip rašo portalas canada.com, apklausus 1241...


Kiek moterims reikia išgerti, kad būtų sveikos?

Kiek moterims reikia išgerti, kad būtų sveikos?

Mokslininkai teigia, kad saikingas mėgavimasis alkoholiniais gėrimais garantuoja sveiką senatvę. Kaip praneša livescience.com, vidutinio amžiaus moterims patartina išgerti vieną taurę vyno ar nedidelį kiekį kito gėrimo, ir tuomet jos džiaugsis...


Numojo ranka į gripą – neteko širdies

Numojo ranka į gripą – neteko širdies

Išgirdęs aplinkinius čiaudint, vilnietis Rimvydas Vekerotas krūpteli. Prieš trejus metus jam buvo persodinta donoro širdis, nes savoji nusilpo dėl gripo komplikacijų. "Ir dabar bijau užsikrėsti. Va, uošvis parsinešė gripą, todėl džiaugiuosi...


Rankos paspaudimas turi įtakos ilgaamžiškumui

Rankos paspaudimas turi įtakos ilgaamžiškumui

Londono mokslininkai teigia, kad rankos paspaudimas gali parodyti, kiek ilgai gyvensite. Tik reikia išmokti pažinti, kaip tvirtai spaudžiate ranką. Pasirodo, kuo tvirčiau sveikinatės, tuo sveikesnis esate. Kaip praneša BBC, mokslininkai tyrė...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9