Rugsėjo 17d. Penktadienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė


Linų sėmenys gali apsaugoti nuo radiacijos keliamų susirgimų

Linų sėmenys gali apsaugoti nuo radiacijos keliamų susirgimų

Tyrimai su pelėmis atskleidė, kad linų sėmenys gali apsaugoti organizmą nuo radiacijos keliamos žalos. Pelės, kurios ėdė linų sėmenis prieš jas apšvitinant radiacija arba 6 savaites po radiacijos gavimo, patyrė mažiau plaučių susirgimų nei tie...


Aronijos - vaistas jauniems

Aronijos - vaistas jauniems

Juodavaisės aronijos yra pagrindinis vitamino P šaltinis, o šis kartu su vitaminu C mažina kapiliarų pralaidumą bei trapumą. Vaistams skinamos ir vartojamos tik šviežios uogos. Jos sunoksta rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Aronijos ir iš jų...


Ar sveikos jūsų krūtys?

Ar sveikos jūsų krūtys?

Apie 1200 moterų kasmet Lietuvoje suserga krūties vėžiu, ir šis skaičius palaipsniui didėja. Be to, vėžiu suserga vis jaunesnės moterys. Statistika rodo, kad lietuvės gana abejingos šiai ligai - maždaug 42 proc. susirgusiųjų į gydytoją kreipiasi...


Miškuose - erkių aktyvumo pikas

Miškuose - erkių aktyvumo pikas

Vakar Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistės Pajūrio regioniniame parke, Girulių miške, vieno kilometro ruože aptiko jau apie 30 suaugusių erkių. Kad jų knibždėte knibžda, pranešė ir skaitytojai. Visuomenės sveikatos...


Apatiškas pavasaris: koks pavojus už to slypi?

Apatiškas pavasaris: koks pavojus už to slypi?

Atbundanti gamta turėtų įkvėpti naujiems darbams, tačiau daug žmonių jaučia gyvybinės energijos stygių. Jeigu ryte jėgų dar pakanka, tai vakarop padidėja dirglumas, apima mieguistumas ir bendras kūno silpnumas. Galima save raminti, kad pavasarinis...


Vyrams labai naudingi riešutai (I dalis)

Vyrams labai naudingi riešutai (I dalis)

Pasak vyrų, riešutai – ne maistas. Geriausiu atveju - užkandis. Neteisūs esate mielieji, taip manydami. Skirtingų rūšių riešutai turi begalę naudingų savybių, kurios be abejonės, organizmui reikalingos. Specialistai tvirtina, jog per dieną...


Pergudraukime svaiginamą karštį

Pergudraukime svaiginamą karštį

Karšta vasara žada puikų poilsį savaitgaliais ir atostogas, svarbu per neatsargumą to nesusigadinti. Taigi nors atostogaujančioms ir sunku atsispirti pagundai visą dieną vartytis saulės atokaitoje, pagalvokime, ar tai nepakenks sveikatai....


Sunki liga finansiškai pakirstų 9 iš 10 lietuvių

Sunki liga finansiškai pakirstų 9 iš 10 lietuvių

Daugiau nei 92 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad sunki liga ar nelaimė, jiems būtų ir stiprus finansinis smūgis, - atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu balandį "Vilmorus" atlikta apklausa. Beveik du...


Grilyje iškeptos rūkytos dešrelės tampa nuodais

Grilyje iškeptos rūkytos dešrelės tampa nuodais

Parduotuvėse yra keliolika rūšių dešrelių, kurios pasak specialistų, iškeptos virš atviros ugnies ar kepsninėje pasidaro nuodingos, nes jose yra konservantų - nitritų, praneša LTV "Šiandien". "Šių dešrelių mes negalime kepti grilyje...


N. Samalavičius. Storosios žarnos vėžys – mokestis už civilizaciją

N. Samalavičius. Storosios žarnos vėžys – mokestis už civilizaciją

VU Onkologijos instituto vadovas N. Samalavičius teigia, kad Lietuvoje nuo storosios žarnos vėžio miršta 1000 žmonių, o susirgimų kasmet daugėja. I ar II stadijos ją išgydyti galima daugiau nei du trečdalius ligonių, o ir šiandien apie 60 procentų...


Miegui gali kenkti ir pernelyg energinga mankšta

Miegui gali kenkti ir pernelyg energinga mankšta

JAV mokslininkai suabejojo nuomone, kad rytinė mankšta yra saldaus naktinio miego priežastis. Pasirodo, gali būti visai priešingai. JAV mokslininkai 23 dienas stebėjo keturiolikos savanorių rytinius ir dieniniu fizinius pratimus ir nustatė, kad...


Darbas bendrame kabinete kenkia sveikatai

Darbas bendrame kabinete kenkia sveikatai

Mokslininkai nustatė, kad darbas vadinamajame "atviro tipo biure" kenkia psichinei sveikatai, skelbia "The Telegraph". Ekspertai skelbia: darbas didelėje atviroje erdvėje su kitais kolegomis mažina žmogaus darbingumą ir blogina...


Šokoladas padeda kovoti prieš chronišką nuovargį

Šokoladas padeda kovoti prieš chronišką nuovargį

Kasdieninės juodojo šokolado dozės gali sumažinti chroniško nuovargio požymius. Pirminiais tyrimais taip pat nustatyta, jog juodąjį šokoladą su dideliu kiekiu kakavos valgantys pacientai jausdavo mažiau nuovargio nei tie, kurie valgė baltąjį...


Nustatyta, jog klaviatūros gali būti "purvinesnės nei unitazai"

Nustatyta, jog klaviatūros gali būti "purvinesnės nei unitazai"

Didžiosios Britanijos vartotojų organizacija "Which?" šių metų sausį atliko bandymus, kurie parodė, jog klaviatūros iš tikrųjų gali būti purvinesnės nei tualetų unitazai. Iš 33 tirtų klaviatūrų keturios buvo pripažintos kaip potencialiai...


Nepamirškime svajoti: tai intensyviausia smegenų "mankšta"

Nepamirškime svajoti: tai intensyviausia smegenų "mankšta"

Ar tai reiškia kad svajotojo ir visiškai išsiblaškiusio mokslininko įvaizdis yra ne iš piršto laužtas? Kanadiečių mokslininkų grupė patvirtino: svajojimas stebėtinai stimuliuoja proto veiklą bei padeda išspręsti sudėtingas problemas. Mūsų...


Kas naujo gydant sąnarių ligas?

Kas naujo gydant sąnarių ligas?

- Kas naujo gydant sąnarių ligas? - šį klausimą uždavėme medicinos mokslų daktarui ortopedui Rimtautui Gudui. - Kadangi įvairios sąnarių ligos kamuoja labai daug žmonių visame pasaulyje, naujų vaistų bei kitų gydymo būdų ieškoma ir atrandama...


Reumatinės ligos ir vitamino D nepakankamumas susiję

Reumatinės ligos ir vitamino D nepakankamumas susiję

Taip pat nustatyta, kad reumatu sergantiems žmonėms kasdien vartojant oficialiai rekomenduojamą vitamino D kiekį, jo koncentracija organizme dažniausiai nepasiekė reikiamo lygio. Šių tyrimų rezultatai pristatyti kasmetiniame Europos lygos prieš...


Vitaminas C apsaugo senyvo amžiaus vyrų kaulus

Vitaminas C apsaugo senyvo amžiaus vyrų kaulus

"Senyvo amžiaus vyrai, vartojantys vaisių ir daržovių, gali apsisaugoti nuo kaulų nykimo, kuris gali lemti klubų lūžį", – teigia JAV mokslininkai. "Svarbu suvokti tai, kad kaulų tankis, jų būklė ir lūžio rizika yra susijusi su...


Kodėl skauda galvą

Kodėl skauda galvą

Gydytojai tvirtina - galvos skausmo kentėti negalima. Bet kad pasilengvintum kančias, turi atrasti negalios priežastį. Neuropatologai mano, kad šios bėdos šaknys smegenyse, terapeutai - kad kraujagyslėse, o psichoterapeutai sako, jog viskas nuo...


Pavasaris su vištiena – kas sveikiausia?

Pavasaris su vištiena – kas sveikiausia?

Įtemptas darbas, stresas, pavasarinis išsiblaškymas paverčia mūsų gyvenimą nuolatiniu skubėjimu. Jame beveik nebelieka laiko ne tik knygai, aktyviam poilsiui, bet ir tokiam mielam užsiėmimui kaip valgymas. Šis malonumas dažniausiai paverčiamas...


GINTARAS – ENERGIJOS IR SVEIKATOS ŠALTINIS

GINTARAS – ENERGIJOS IR SVEIKATOS ŠALTINIS

Gintaras yra energijos balansavimo akmuo, skatina kūrybiškumą mintį, stiprina fizinį ir moralinį stiprumą, pasitikėjimą savimi, suteikia optimizmo ir gyvenimo džiaugsmą. Gintaras harmonizuoja mintis ir padeda rasti teisingus atsakymus į sudėtingus...


Vakcina nuo erkių – nebeįkandama

Vakcina nuo erkių – nebeįkandama

Miškuose ir pievose pasirodžius pirmosioms erkėms, klaipėdiečiai suskubo varstyti sveikatos įstaigų duris ieškodami patikimiausio ginklo prieš šių vabzdžių platinamą erkinį encefalitą – skiepų. Daugybė gyventojų, norėjusių pasiskiepyti, nuo...


Nepakankamai vartojant magnio didėja širdies smūgio rizika (05-04)

Nepakankamai vartojant magnio didėja širdies smūgio rizika (05-04)

Žmonėms, kurių kraujyje yra mažai magnio, širdies smūgio rizika padidėja maždaug ketvirtadaliu, teigia JAV mokslininkai. Žurnale "American Journal of Epidemiology" jie rašo, kad padidinus šio mineralo kiekį, sumažėja išeminio insulto...


Plastikiniai buteliai stiprina hormonų "taršą"

Plastikiniai buteliai stiprina hormonų "taršą"

Mokslininkams pirmą kartą pavyko įrodyti, kad gėrimai iš plastikinių butelių didina cheminio junginio, siejamo su žmogaus lytinių hormonų pusiausvyros "ardymu", keliamą pavojų. JAV mokslininkų atliktas tyrimas pirmą kartą įrodė, kad...


Kramtomoji guma ir kūno svorio mažėjimas

Kramtomoji guma ir kūno svorio mažėjimas

Tokio netikėto gumos poveikio kaltininkas yra sorbitolis – plačiai vartojamas saldiklis, kurio dedama gaminant kramtomąją gumą ir saldumynus. Jis veikia kaip vidurius laisvinanti medžiaga. Britanijos medicinos žurnale publikuojamame...


Depresija gali sukelti viso kūno skausmus

Depresija gali sukelti viso kūno skausmus

Liūdesys ir nerimas gali sustiprinti viso kūno skausmus. Britanijos mokslininkai teigia, kad depresija ir kūno skausmai pasireiškia tuo pačiu metu. Kenčiantiems nuo depresijos dažnai išsprūsta, kad jiems "skausmas pasireiškia visoje...


Peršalimui įveikti - šimtamečiai receptai

Peršalimui įveikti - šimtamečiai receptai

Įveikti rudeninį peršalimą (ne gripą!) galima ne tik tabletėmis, bet ir natūraliomis priemonėmis. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat rekomenduoja peršalus nepulti pirkti tablečių, o išmėginti šimtmečius gyvuojančius receptus. Aukšta...


Ilgesnis miegas lieknina

Ilgesnis miegas lieknina

JAV atlikto tyrimo rezultatai liudija, kad ilgiausiai miegančios moterys yra lieknesnės už tas, kurios vos tesudeda bluostą. Pasak mokslininkų, miego trūkumas daro įtaką hormonų pusiausvyrai, kuri savo ruožtu gali sukelti alkį ir sulėtinti...


Oro transporto sutrikimai atsiliepia ir medikų darbui

Oro transporto sutrikimai atsiliepia ir medikų darbui

Santariškių klinikose operacijos laukiančiam vaikui gydytojai donoro kaulų čiulpų į Vokietiją pirmą kartą išskubėjo automobiliu, o ne lėktuvu. Parsigabenti ligonių operacijoms reikiamų kaulų čiulpų gydytojams tenka iš įvairiausių pasaulio...


Gydytojas apie šarminio vandens svarbą žmogaus sveikatai

Gydytojas apie šarminio vandens svarbą žmogaus sveikatai

Kas yra vanduo? Iki šiol nėra tikslaus, aiškaus atsakymo į šį klausimą. Apie vandenį, jo savybes, svarbą mūsų gerai savijautai ir sveikatai laidos „Sveikatos ABC” metu pasakojo gydytojas chirurgas Gintautas Laurinavičius, sukaupusęs...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

Spila Spila Spila Spila Spila