Rugsėjo 22d. Antradienis

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

2013 Kovo 1d.
Peržiūrų skaičius: 18972
Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos.

Norint apsaugoti sveikatą nuo klimato kaitos padarinių, svarbu užtikrinti saugaus geriamojo vandens ir maisto prieinamumą, gerinti pasirengimą, reagavimą ir prisitaikymą ekstremalių situacijų metu. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos parengtame Klimato ir sveikatos atlase skelbiamos ekstremalių oro sąlygų priežastys ir padariniai bei būdai, kaip su tuo kovoti, maliarijos, Dengė karštligės, diarėjos ir meningito statistika, šių susirgimų priežastys ir rizikos susirgti zonos.

Nors per pastarąjį šimtmetį plotai, kuriuose yra rizika užsikrėsti maliarija, sumažėjo, tačiau dėl demografinių pokyčių žmonių, galinčių užsikrėsti, skaičius padidėjo. Per metus maliarija, kurią perneša uodai, suserga nuo 200 iki 500 mln. žmonių, o mirties atvejų yra net 1 mln. Remiantis 2011 m. Pasaulio maliarijos ataskaita, ši liga paplitusi 106 pasaulio šalyse. Didžiausia susirgimų ir mirčių našta tenka Centrinei Afrikai. Nepaisant to, kad maliarija būdingiausia tropiniams ir subtropiniams regionams: Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos teritorijoms, Europoje taip pat neišvengiama maliarijos atvejų. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš kurių 2 mirė. Pastaraisiais metais pastebimas turistų ir verslininkų įvežtos maliarijos atvejų padidėjimas. Žmonės vykstantys į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus.

Dengė infekciją žmogui taip pat perduoda uodai, kurių veisimasis ypač spartus lietinguoju laikotarpiu. Deja, bet paskutiniais metais kai kuriose vietovėse pastebėtas tokių laikotarpių pailgėjimas, kuris yra siejamas su klimato kaita. Daugiausia susirgimų registruojama Pietryčių Azijoje, Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje. Kiekvienais metais rizikos zonose užregistruojama per 50 mln. susirgimų ir 15 tūkst. mirčių. Kol kuriama vakcina, svarbu atidžiai rinktis kelionių po užsienį maršrutus. Lietuvoje 1994–2011 m. laikotarpiu užregistruoti 3 įvežtiniai Dengė karštligės atvejai.

Meningitas – smegenų dangalų uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Nors meningitas nėra būdingas vienam konkrečiam regionui, tačiau nuolatinės epidemijos bangos registruojamos į pietus nuo Sacharos, Afrikoje, sausuoju sezonu. Ši teritorija dar vadinama Meningito diržu. Per paskutinį dešimtmetį čia užregistruota daugiau nei 250 tūkst. susirgimų ir 25 tūkst. mirčių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 22 virusinio meningito atvejai, 2011 m. – 137, o 2010 m. – 197.

Diarėja (viduriavimas) – liga, kasmet nusinešanti apie 2 mln. gyvybių, iš kurių net 80 proc. yra vaikai iki 5 metų. Diarėjos epidemijos dažniausiai ištinka besivystančias šalis, kuriose nėra užtikrintas saugaus geriamojo vandens prieinamumas. Situaciją neretai pablogina uraganai, tropiniai ciklonai ar žemės drebėjimai, kurie pažeidžia vandentiekių sistemas ir geriamasis vanduo susimaišo su nuotekomis. Diarėją sukeliantis choleros užkratas randamas ir netinkamai paruoštame maiste. Keliaujant į svečias šalis būtina atsakingai pasirinkti maistą ir geriamąjį vandenį.

Minėtos ligos yra būdingiausios tropiniams ir subtropiniams regionams. Europos regionas susiduria su kitomis klimato kaitos keliamomis problemomis. Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros, devyni iš pastarųjų dvylikos metų Europoje buvo tarp šilčiausiųjų nuo 1850 m. Ekstremalios temperatūros tapo dažnesniu ir didesnio intensyvumo reiškiniu. 2003 m. Europą aplankiusios karščio bangos buvo 4–5 kartus didesnės nei prognozuota. Jų metu daugiau nei 12-oje šalių užregistruota 70 000 mirčių. Labiausiai nukentėjo Prancūzija ir Italija. Apskaičiuota, kad karščio bangos, kurios XX a. antrojoje pusėje pasitaikydavo maždaug kartą per 20 metų, 2050 m. bus fiksuojamos kas 2–5 metus. Pažeidžiamiausi karščio bangų metu yra socialiai izoliuoti, vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei vaikai.
Kita grėsmė sveikatai – ultravioletinė saulės spinduliuotė (UV). Mažomis dozėmis žmogui ji yra naudinga, nes padeda gaminti vitaminą D, tačiau kai jos gaunama per daug, žmogaus oda išsausėja, sparčiau sensta, didėja rizika susirgti odos vėžiu. Melanomos (odos vėžio) atvejų pasaulyje padvigubėja kas 7–8 metus. Vaikai yra jautriausia visuomenės dalis, nes vaikystėje nuolat buvę saulėje turi didesnę tikimybę vėliau susirgti melanoma.

UV gali pažeisti ne tik odą, bet ir akių tinklainę, rageną ir lęšį, tad padidėja kataraktos bei kitų akies susirgimų rizika. Pastaraisiais metais UV didėjimo tendencija šiek tiek sulėtėjo, tačiau paskutinį dešimtmetį Lietuvoje daugėja sergančiųjų piktybiniu odos vėžiu. 1996 m. buvo diagnozuoti 174 piktybinės melanomos atvejai, o 2010 m. 311 tokių atvejų. Per šiuos metus susirgimų melanoma tendencingai daugėjo.

Šiandien miestuose gyvena 50 proc. pasaulio populiacijos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų daugiausia išsiskiria dėl žmogaus veiklos energetikos, transporto, pramonės sektoriuose. Dėl kylančių urbanizacijos mastų didėja patalpų ir aplinkos oro užterštumas. Prognozuojama, kad 2050 m. populiacija miestuose gali pasiekti 70 proc. ribą. Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos. Lenkijos, Čekijos, Belgijos, Olandijos, Rumunijos, Italijos bei Vokietijos mietuose registruojamas didžiausias oro užterštumas. Lietuvoje dėl dažnai besikeičiančių, vėjuotų, lietingų orų yra palankios sąlygos teršalų išsisklaidymui, tad dažniausiai nustatytos normos neviršijamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad teršalai gali kauptis jų išmetimo vietose arba gali būtų pernešti į kitas teritorijas, sienų jiems nėra.

Prasta oro kokybė ir įvairūs alergenai sukelia alergijas, kvėpavimo takų ligas, kai kuriais atvejais – mirtį. 2008 m. viršytas oro taršos lygis smulkiosiomis dalelėmis buvo 1,3 mln. priešlaikinių mirčių priežastimi pasaulyje. Tačiau ne tik cheminiai teršalai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Dėl klimato kaitos ilgėjantys medžių ir žolynų augimo ir žydėjimo sezonai į aplinką paskleidžia gausybę natūralių alergenų (žiedadulkių). Šiuo metu Europoje šie sezonai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau nei prieš 10–20 metų. Lazdyno, beržo, alksnio, rugių, kiečio žiedadulkės Lietuvoje priskiriamos smarkiai alergizuojančioms.

Iš viso 80 mln. (t. y. apie 24 proc.) suaugusių europiečių bei 30–40 proc. vaikų kenčia nuo įvairių alergijų ir šie skaičiai nuolat didėja. Oro taršą taip pat didina miškų ir tyrlaukių gaisrai, išmetantys į atmosferą didžiulius anglies dioksido kiekius, radioaktyviosios medžiagos po branduolinių katastrofų. 1997 m. Indonezijos salose vyko gaisras, kurio metu sudegė 200 mln. ha miškų. Šio gaisro metu susidaręs anglies dioksido kiekis yra maždaug toks, koks susidaro Europoje per vienerius metus. Dėl gamtos reiškinių ar žmogaus veiklos kilusių gaisrų metu susidariusios dujos ir kietųjų dalelių teršalai gali sukelti įvairius sveikatos pažeidimus, taip pat sutrikdyti transporto, turizmo, žemdirbystės sektorių veiklą. Gaisrų miškuose ir tyrlaukiuose dažnis stipriai priklauso nuo karščio bangų ir sausrų dažnumo, todėl ir toliau šiltėjant klimatui gaisrų daugės.

Sausrų Europoje būta palyginti nedaug. Viena iš didžiausią žalą padariusiųjų kilo 2005 m. Vakarų Europoje, ji labiausiai nualino Portugaliją ir Ispaniją. Sausrų metu dėl maisto trūkumo susiduriama su netinkama mityba, padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, dažnai prieinamas tik nesaugus geriamasis vanduo ir netinkamos sanitarinės sąlygos, patiriamas psichosocialinis stresas ir atsiranda psichinės sveikatos sutrikimų, sutrikdomas vietinių sveikatos tarnybų darbas, jaučiamas specialistų trūkumas.

Klimato kaita pasiekia mus ne tik oru, bet ir vandeniu. Potvyniai, dažnėjantys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nuniokoja didelius plotus, pasiglemždami gyvybes ir nusiaubdami žmonių nuosavybę bei sutrikdydami visuomenės sveikatos infrastruktūrų veiklą. Potvynių pasekmės: fizinės traumos ir nuskendimai, padidėjusi geriamojo vandens užkrėtimo rizika, psichinės sveikatos sutrikimai dėl patirtų išgyvenimų, sveikatos sistemos, tarnybų ir paslaugų teikimo sutrikdymas, paliekant visuomenę be sveikatos priežiūros ir pagrindinių infrastruktūrų, tokių kaip vandens ir maisto tiekimo, saugios pastogės. 2002 m. Prancūzijoje vykusio potvynio metu neišvengta mirčių ir daugybės sužalojimų. 2007 m. Didžioji Britanija susidūrė su didžiausio per 60 metų potvynio pasekmėmis. 2010 m. Europoje vykę potvyniai smarkiai nuniokojo Vengriją, Čekiją, Prancūziją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Bulgariją. Jų metu prarasta dešimtys gyvybių, o žalos suma siekė 1 mlrd. eurų. Tūkstančiai žmonių buvo evakuoti iš užtvindytų teritorijų, sunaikinta šimtai namų ir hektarų dirbamos žemės, apgadintos transporto, ryšių ir elektros energijos perdavimo linijos.

Ekonominis vystymasis ir žmonių elgesio ypatumai kelia naujus uždavinius visuomenės sveikatai. Daugiausia dėl intensyvaus iškastinio kuro naudojimo susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos kelia atmosferos temperatūrą. Tokie temperatūros pasikeitimai lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius oro reiškinius. Nuo 1960 m. pranešimų apie tokius reiškinius ir nelaimes užregistruota trigubai daugiau nei iki tol. Mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos ateityje įvairių ekstremalių situacijų ir toliau daugės. Tuo pačiu didės grėsmė sveikatos saugumui, sergamumas įvairiomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis.

Straipsnį pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė


Tyrimas: lapkritį gimusieji gyvena ilgiau

Tyrimas: lapkritį gimusieji gyvena ilgiau

Gali būti, kad žmogaus gyvenimo trukmė priklauso ir nuo jo gimimo mėnesio. Tokią netikėtą išvadą daro Greifsvaldo universiteto mokslininkai. Mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 6 mln. mirties atvejų Vokietijoje. Tyrimas parodė, kad lapkritį...


Kokie veiksniai skatina vartoti narkotikus? (papildyta)

Kokie veiksniai skatina vartoti narkotikus? (papildyta)

Tik pradėjus vartoti narkotikus, daugeliui atrodo, jog psichoaktyvių medžiagų poveikis yra pozityvus. Žmogus tiki, kad ir vėliau galės kontroliuoti narkotikų vartojimą. Ilgą laiką vartojant narkotikus, malonus poveikis sumažėja ir žmogus privalo...


Kaip atpažinti Parkinsono ligą?

Kaip atpažinti Parkinsono ligą?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad balandžio 11 dieną pasaulyje minima tarptautinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Parkinsono liga po Alzheimerio ligos yra antra, labiausiai paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga,...


Nevaisingumas Lietuvoje – nuosprendis?

Nevaisingumas Lietuvoje – nuosprendis?

Natūraliu būdu vaikų susilaukti negalinčios šeimos jaučiasi diskriminuojamos – pasigenda supratimo ir valdžios paramos. Pasibaigus nevaisingų šeimų mėnesiui, problemų kalnas nesumažėjo. Mylėjimasis per tam tikras mėnulio fazes, stebuklingi...


Kalėdos be švokštimo, čiaudulio ir niežulio!

Kalėdos be švokštimo, čiaudulio ir niežulio!

Astmos priepuoliai ir egzema visuomet didžiai nuliūdina, bet ypatingai, kai prasideda per Kalėdas, kai lankome šeiminykščius ir draugus. Trumpai tariant, namai Kalėdiniu laikotarpiu yra net labiau alergeniški nei žiedadulkių sezonu pavasarį....


ES agentūra patvirtino kalcio ir vitamino D sveikatinimo teiginius

ES agentūra patvirtino kalcio ir vitamino D sveikatinimo teiginius

Europos maisto saugos tarnyba (EMST) patvirtino sveikatinimo teiginius, kuriais kalcio ir vitamino D vartojimas siejamas su vyresnio amžiaus moterų kaulų sveikata. EMST iki 2010 metų sausio pabaigos turi parengti didelį aktyviųjų maistinių...


Karštis žmones veikia skirtingai

Karštis žmones veikia skirtingai

Pastarosiomis savaitėmis Europoje tvyrantis karštis skirtingai veikia gyventojus, parodė devyniose šalyse atliktas tyrimas. Milane, pavyzdžiui, per kaitrą mirčių skaičius išauga gerokai labiau nei Miunchene. Ilgai trunkantis karštis turi didelės...


Vietoj vaistų – adatos ir masažas

Vietoj vaistų – adatos ir masažas

Norite vaistų nuo "visų ligų" be šalutinio poveikio? Pasidomėkite taškiniu masažu ir akupunktūra. Gamtininkė Teresė Kalnienė trišakio veido nervo uždegimu susirgo prieš šešerius metus. "Kamavo klaikus galvos skausmas. Kreipiausi į...


Po karštos vasaros radiacija užteršti grybai – mitas ar mirtina tiesa?

Po karštos vasaros radiacija užteršti grybai – mitas ar mirtina tiesa?

Rekordinius karščius visoje Europoje ir didžiulius gaisrus Rusijoje pakeitęs staigus atšalimas privertė žmones sunerimti dėl pastaruoju metu ypatingai ir net įtartinai padidėjusio grybų derliaus. Visuomenėje pasigirdo kalbų, kad negailestingos...


Šokoladas - skanus būdas regėjimui gerinti

Šokoladas - skanus būdas regėjimui gerinti

Šalin morkas – tegyvuoja šokoladas! Pagaliau turime dar vieną pateisinimą savo saldžiai pagundai – juodasis šokoladas stiprina regėjimą. Naujausi tyrimai rodo, kad šis gardumynas gerina gebėjimą matyti nedidelio kontrasto situacijose,...


Kaip vasarą išvengti apsinuodijimų

Kaip vasarą išvengti apsinuodijimų

Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai praneša, jog kiekvieną vasarą padaugėja per maistą plintančių infekcijų. Jau šiais metais užkrečiamosiomis žarnyno infekcijomis susirgo -928 gyventojai apskrityje. 2005 m. per tą patį laikotarpį...


Apendicitas – naudingų žmogaus bakterijų slėptuvė

Apendicitas – naudingų žmogaus bakterijų slėptuvė

Ilgą laiką mokslas negalėjo paaiškinti kokią funkciją žmogaus organizme gali atlikti apendicitas. Aišku, kaip ir visada, sklandė įvairios teorijos, tačiau nei viena nebuvo iki galo įrodyta. O kadangi aiškios reikalingos funkcijos apendicitas kaip...


Riebalų deginimo prietaisai

Riebalų deginimo prietaisai

Kodėl riebalų deginimo prietaisai neveiksmingi?! Dažnai būna, kad žmonės skleidžia klaidingą informaciją apie svorio metimą. Aišku yra žmonių, kurie tiki šia klaidinga informacija. Tai ir yra priežastis kodėl tiesai atskleisti prireikia tiek daug...


Joninių papartis tikrai stebuklingas

Joninių papartis tikrai stebuklingas

Dar senovėje papartis buvo laikomas gydomuoju augalu. Tačiau tai - nuodingas augalas, todėl svarbu neperdozuoti, geriausiai - tartis su gydytoju. Džiovinimui lapus skinti liepos-spalio mėnesiais. Žmonėms, kurie skundžiasi reumatiniais, galvos,...


Savigyda, sergant peršalimo ligomis, gali būti žalinga

Savigyda, sergant peršalimo ligomis, gali būti žalinga

Vaistus nuo peršalimo žmonės dažnai renkasi nepasitarę su gydytoju ar vaistininku, pastebi "Šeimos vaistinė". Sparčiai daugėja žmonių, kurie skundžiasi peršalimo ar gripo simptomais, pastebi "Šeimos vaistinė". Tarp jų - nemaža...


Dirgli šlapimo  pūslė

Dirgli šlapimo pūslė

Dirglios (hiperaktyvios) šlapimo pūslės nevalingi susitraukimai sukelia šlapimo nelaikymą, atsiranda staigus, nenumaldomas noras šlapintis su faktiniu šlapimo nutekėjimu ar be jo, esant ir nedideliam šlapimo kiekiui šlapimo pūslėje. Taip pat...


Pienas susilpnina arbatos antioksidantines savybes

Pienas susilpnina arbatos antioksidantines savybes

Arbatą geriant su natūraliu arba nugriebtu pienu, gali susilpnėti jos antioksidantinės savybės, rodo Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas. Juodąją arbatą geriant su bet kurios rūšies pienu, jos antioksidantinis potencialas sumažėjo nuo 7 iki 25...


Viduržemio regiono dieta siejama su mažesne krūties vėžio tikimybe

Viduržemio regiono dieta siejama su mažesne krūties vėžio tikimybe

Viduržemio jūros regiono dietos besilaikančioms ir menopauzę išgyvenančioms moterims tikimybė susirgti krūties vėžiu yra mažesnė, nei moterims su kitokiais mitybos įpročiais. Mokslininkai vidutiniškai dešimtmetį stebėjo 14800 graikių, per tą...


Dėl nuolat patiriamo streso gali sušlubuoti sveikata

Dėl nuolat patiriamo streso gali sušlubuoti sveikata

Nesaugumo jausmas, įtampa, padidėjęs nervingumas, netvarkinga mityba, sutrikęs miegas - tai gali būti patiriamo streso išraiška. Kuo jis pavojingas? Stresas - apsauginė, gynybinė reakcija. Jis padeda mobilizuoti organizmo resursus ir įveikti...


Vaistų poveikį sustiprina darni šeima

Vaistų poveikį sustiprina darni šeima

Neįgalų vaiką auginančios šeimos dažnai neatlaiko likimo siųsto išbandymo. Sutuoktiniai pasuka skirtingais keliais. Labdaros ir paramos fondo "Algojimas" atstovė Klaipėdoje Rasa Žemgulienė ėmėsi iniciatyvos suburti neįgalius vaikus...


Raminamieji lėtina atsigavimą po traumų

Raminamieji lėtina atsigavimą po traumų

Yra įprasta duoti migdomųjų vaistų sužeistams kariams ar žemės drebėjimų aukoms. Pripažinta, kad tai gali kenkti sveikatai. Mokslininkai stebėjo, kaip po traumų atsigauna pelės. Jie teigia, kad raminamieji vaistai lėtina natūralius atstigavimo...


Ar pieną gerti gali visi?

Ar pieną gerti gali visi?

"Teko girdėti, kad suaugusiems žmonėms pieno gerti nereikėtų – saldus pienas skirtas tik mažiems vaikams, o vyresniems reikėtų vartoti rauginto pieno produktus. Ar tai tiesa?" – klausia dvi jaunos mamos Loreta ir Ramunė,...


Minesotos programa: sugrąžinti žmogui apsisprendimo laisvę

Minesotos programa: sugrąžinti žmogui apsisprendimo laisvę

Minesotos programa – tapo atspirties tašku grįžti įgyvenimą nuo narkotikų, alkoholio ar azartinių žaidimų priklausomiems asmenims. Tai ne stebuklinga lazdelė, kuria mostelėjus visos problemos išnyksta. Tai veikiau sudėtingo kelio į savęs...


Cinkas sušvelnina peršalimo ligų simptomus

Cinkas sušvelnina peršalimo ligų simptomus

Cinko papildai sušvelnina negalavimus, kuriuos sukelia įprastinis peršalimas, rodo anksčiau atliktų tyrimų apžvalga. Beje, juos vartojant sutrumpėja ir ligos laikas, praneša sciencedaily.com. Laikoma, kad suaugusieji per metus vidutiniškai du...


Mobilieji telefonai ardo plombas

Mobilieji telefonai ardo plombas

Mobilieji telefonai pažeidžia seilių liaukų darbą, teigia Širazo (Iranas) universiteto mokslininkai. Eksperimento metu jie stebėjo 14 studentų, aktyviai naudojusių mobiliuosius. Detalus jų sveikatos būklės tyrimas parodė, kad mobiliojo telefono...


Mokslininkai: tolygus įdegis - neįmanomas

Mokslininkai: tolygus įdegis - neįmanomas

Didžiosios Britanijos mokslininkai įrodė, kad tolygus įdegis fiziškai yra neįmanomas, praneša BBC naujienų tarnyba. Edinburgo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo išvados skelbiamos žurnale "Experimental Dermatology". Iš tiesų...


Sveikata ir grožis - lanko sūkuryje

Sveikata ir grožis - lanko sūkuryje

Lanko sukimas primena vaikystę. Tačiau jei pasiilgote anų laikų liaunos talijos ir skaisčios odos, verta nuo seno lanko, padėto ant spintos, nušluostyti dulkes. Lanko sukimo mada gimė 1957-aisiais JAV. Dabar įvairiausių modelių lankų galima...


Saulė ir kai kurie vaistai - nesuderinami

Saulė ir kai kurie vaistai - nesuderinami

Apskaičiuota, kad kas trečias vaistus vartojantis lietuvis susirgs fototoksiniu arba fotoalerginiu dermatitu, jei neribos saulėje praleidžiamo laiko. Sergamumas fototoksiniais dermatitais kasmet didėja. Dėl netinkamai parašytų vaistų anotacijų...


Stabligė: kaip kaulus laužančią ligą įveikė 80 - metė moteris?

Stabligė: kaip kaulus laužančią ligą įveikė 80 - metė moteris?

Ligą sukeliančios bakterijos neišnyksta ir sukelia labai sunkias ligas. Vieną tokių – stabligę, kuria sergant nuo raumenų traukulių lūžta kaulai ir nyra sąnariai, įveikė 80-metė moteris. Daili moteris, sėdėjusi gėlių primerktame kambaryje...


Gamta ir technologijos – moters sveikatai

Gamta ir technologijos – moters sveikatai

Moters organizmas mėnesinių metu ypač pažeidžiamas ne tik streso ir kai kurių funkcinių sutrikimų, bet ir infekcijų. Tinkama higiena šiomis dienomis padeda išvengti lytinių organų infekcijų bei suteikia malonų komforto jausmą. Šiuolaikinis...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9