Eiti į pirtį – sveika. Tai chrestomatinis teiginys, bet norisi, kad tai būtų pagrįsta mediciniškai. Pasirodo, mokslinių tyrimų apie lietuviškos garinukės poveikį nėra, bet juos galima skolintis iš suomių.
Amžiaus riba tik kūdikiams
Skaičiuojama, kad devyni iš dešimties suomių kas savaitę lankosi pirtyje, daugelis jų turi nuosavas saunas. Suomijoje dėmesys saunai – išskirtinis, šios šalies mokslininkai yra detaliai išnagrinėję pirties poveikį žmogaus sveikatai.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros lektorė dr. Rita Raškevičienė apgailestauja, kad mūsų šalyje nėra atlikto nė vieno mokslinio tyrimo, kaip veikiamas žmogaus organizmas tradicinėje lietuviškoje pirtyje. Ji nuo saunos skiriasi drėgme ir temperatūra. Saunoje temperatūra gali pakilti iki 90–120 laipsnių, o tradicinėje lietuviškoje garinėje temperatūra neviršija 50–70 laipsnių. Tad poveikis organizmui šiek tiek kitoks, bet yra ir daug bendrumų.
Suomiai tikina, kad sauna yra saugi net vaikams ir nėščioms moterims. Vaikai pirtyje turi kaitintis žemesnėje temperatūroje ir daug trumpiau nei suaugusieji. Suomijoje vaikai lankytis saunoje pradeda nuo dvejų trejų metų.
Panašios sąlygos kaip vaikams galioja ir nėščiosioms. Kaitintis leidžiama tik tuo atveju, jei nėštumas nekomplikuotas. Tiesa, ankstyvoje nėštumo stadijoje pirties patariama vengti, nes ilgalaikis kaitinimasis gali sukelti persileidimą. Kita vertus, poveikio besilaukiančiai moteriai gali ir nebūti, jei jos organizmas pripratęs nuolat kaitintis. Išsiskiria laimės hormonai
Pirtis, kad ir kokia ji būtų, kaip patikino R.Raškevičienė, turi neabejotinai teigiamą poveikį žmogaus sveikatai: išsiplečia odos kraujagyslės, odos kraujotaka pagerėja 5–7 kartus. Padažnėja širdies darbas, tačiau pablogėja vidaus organų aprūpinimas krauju.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sauna palengvina sergančių bronchine astma, bronchitu, psoriaze, reumatoidiniu artritu būklę, sumažina kraujospūdį, skatina kai kurių hormonų – kortizolio, augimo hormono, endorfinų, dar vadinamų laimės hormonais, išsiskyrimą”, – vardijo medicinos mokslų daktarė.
Tačiau ji perspėjo, kad asmenims, sergantiems sunkia aortos stenoze, nestabilia krūtinės angina, širdies nepakankamumu, neseniai persirgusiems miokardo infarktu ar insultu, sutrikus širdies ritmui eiti į sauną nepatartina.
„Nutukę asmenys, sergantys skydliaukės ligomis, blogiau toleruoja šilumą, todėl jie turėtų kaitintis trumpiau. Tie, kurių kraujospūdis žemas, pirtyje gali apalpti. Retais atvejais sauna gali provokuoti odos niežėjimą, bėrimą dėl kontakto su mediniu paviršiumi ir gausesnio prakaitavimo”, – pridūrė pašnekovė.Mažėja vyrų vaisingumas
Garinėje pirtyje, R.Raškevičienės teigimu, iškyla perkaitimo ir dehidratacijos pavojus. Kaitinantis išprakaituojama nuo 0,5 iki 1 litro skysčių, o su jais ir mineralinių medžiagų. Todėl po pirties reikėtų gerti mineralinį vandenį, bet jokiu būdu ne alų ar kitus alkoholinius gėrimus.
„Alkoholis didina staigios mirties riziką, ypač jei žmogus serga vainikinių kraujagyslių liga, sutrikęs jo širdies ritmas. Būtent šie sveikatos sutrikimai buvo susiję su dauguma vyrų staigių mirčių po saunos Suomijoje”, – pasakojo R.Raškevičienė.
Jos nuomone, sveiki žmonės, pakankamai įkaitę pirtyje, gali drąsiai lįsti į ledinį vandenį. Nebent sergantiems kraujagyslių ligomis tai reikėtų daryti atsargiai, galbūt neskubėti iškart po pirties šaldytis, pasirinkti kiek šiltesnį vandenį.
Pirtis gali būti vaistas užklupus virusinėms infekcijoms, tačiau kaitintis galima tik tuo atveju, jei kūno temperatūra neviršija 37,5 laipsnio. Priešingu atveju sveikatos būklė gali pablogėti.
Medikai drąsina, kad lankytis pirtyje galima vieną du kartus per savaitę. Organizmas grūdinasi, pagerėja jo būklė.Yra studijų, rodančių, kad karščio poveikis mažina vyrų vaisingumą. Jei pora nori susilaukti vaikelio, po saunos tikimybė – mažesnė.
„Gali būti, kad kadaise, kai nebuvo kitų kontraceptinių priemonių, į pirtį vyrai eidavo ir šiuo tikslu. Tačiau tai nėra patikima kontracepcija”, – pridūrė R.Raškevičienė.
