Gudručio vaistinė

Jonizuotas vanduo: mitai ir faktai

Apie jonizuoto vandens ypatumus ir galias kalbama gana plačiai, tačiau tenka girdėti ne tik faktų, bet ir įvairiausių mitų apie jonizuotą vandenį. Kad nepasimestumėt, kuri informacija yra teisinga, o kuri klaidinanti, pateikiame dažniausiai sklandančius mitus apie jonizuotą vandenį ir aiškią argumentaciją, kodėl vieni iš mitų ir tėra mitai, o kas yra tikri faktai.

1. Vanduo negali būti nei šarminis, nei rūgštinis – MITAS.

Vandens, kaip ir kitų skysčių, šarmingumo arba rūgštingumo nustatymui naudojamas pH parametras. pH yra lotyniškos frazės „potentia hydrogenium“ santrumpa, išvertus iš lotynų kalbos, tai reiškia „vandenilio galia“. pH skalė yra plačiai moksliškai naudojama, ji turi tikslius matavimų prietaisus ir aprašytą metodiką. Vaikai apie pH sužino dar vidurinėje mokykloje. Šio parametro reikšmė gali svyruoti nuo 0 iki 14. Jei pH reikšmė mažesnė negu 7, terpė, kurios pH matuojamas, yra rūgštinė, jei lygiai 7 – neutrali, jei daugiau negu 7 – šarminė.

Visos teorijos apie tai, kad vandens pH pakeisti negalima, subliūkšta atlikus paprasčiausią vandens pH matavimą naudojantis pH-metru arba pH nustatymo reagentais. Išmatavę krano ar šulinio vandens pH, pamatysime, kad jis yra neutralus (pH=7) arba lengvai šarminis. Rekomenduotinas pH turėtų būti didesnis negu 8,5, geriausia – apie 9. Vandens jonizatoriumi galima pasigamina tiek šarminį (pH = 7,0 – 11,0), tiek rūgštinį (pH = 2,0 – 7,0) vandenį.

2. Šarminis vanduo šarmina organizmą – FAKTAS.

Norime pabrėžti, kad organizmą reikia ne tiesiog kuo labiau šarminti, o palaikyti stabilią šarmų-rūgščių pusiausvyrą. Tačiau žmogaus organizmas, bėgant laikui ir veikiamas įvairių veiksnių pamažu tampa vis rūgštingesnis. Šį rūgštėjimo procesą pirmiausia lemia vandens stygius organizme. Taip pat mūsų racione šiuo metu vyraujantys rūgštiniai produktai –  cukrus, balta duona, mėsa, pieno produktai, putojantys gėrimai. Organizmo rūgštingumą didina ir patiriamas stresas, įvairūs mūsų aplinkoje naudojami chemikalai. Per didelis organizmo rūgštingumas sumažina ląstelių atsparumą, joms pasidaro sunkiau tinkamai atsinaujinti.

Geriant jonizuotą šarminį vandenį, į organizmą patenka šarminės medžiagos. Būtent šarminių medžiagų reikia organizmui. Jonizuotas šarminis vanduo suteikia organizmui galimybes gaminti medžiagas, papildančias šarminį kraujo buferį ir neutralizuojančias žalingą rūgščių poveikį.

3. Jonizuotas šarminis vanduo nėra geriamasis vanduoMITAS.

Norėdami paneigti arba patvirtinti šį teiginį, visų pirma turime apsibrėžti, ką gi vadiname geriamuoju vandeniu. Pasiremkime tai reglamentuojančiu teisės aktu – Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, kurią patvirtino sveikatos apsaugos ministras ir kuri nustato geriamojo vandens bei buityje naudojamo karšto vandens saugos bei kokybės reikalavimus. Normos laikytis privalo visos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi geriamojo vandens tiekėjai.

Normos punktas 6.1 sako: „Geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas vartoti, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai“. Taip pat šioje normoje pateikiamoje 4 lentelėje nurodoma, kad vandens pH turėtų būti pH 6.5 – 9.5 ribose.

Jonizuoto šarminio vandens pH galima reguliuoti. Rekomenduojama gerti vandenį, kurio pH siekia 8,5-9. Šie parametrai puikiai atitinka normoje nustatytus geriamojo vandens parametrus. Be to, kadangi jonizacijos proceso metu į vandenį nepatenka jokių pašalinių medžiagų, normos punkte 6.1 keliami reikalavimai nėra pažeidžiami.

4. Jonizuotas šarminis vanduo turi antioksidacinių savybių – FAKTAS.

Daugelis mūsų esame girdėję apie laisvuosius radikalus, kad jie mus sendina, yra įvairių ligų sukėlėjai. Laisvieji radikalai – tai labai nestabilios toksinės reaktyvaus deguonies molekulės, kurių išoriniame apvalkale trūksta vieno elektrono. Dėl to tokios molekulės tampa agresyviomis ir mėgina iš nepažeistų molekulių, su kuriomis susiduria, „atimti“ trūkstamą elektroną.

Laisvieji radikalai organizme vykdo labai svarbią organizmo apsaugos funkciją – jie naikina pažeistas ląsteles, patekusias bakterijas. Problemos prasideda, kai laisvųjų radikalų atsiranda per daug. Tada jie pradeda puldinėti sveikas ląsteles ir atiminėti šių molekulėse esančius elektronus. Tada sveikų ląstelių  molekulės, iš kurių atimamas elektronas, taip pat tampa nestabiliomis ir „puola“ kitas ląsteles, taip pradėdamos grandininę reakciją, vadinamą oksidacija. Tai pagreitina senėjimo procesą.

Antioksidantai – tai neigiamą potencialą turinčios medžiagos. Jos turi elektronų perteklių ir perteklinius elektronus labai lengvai atiduoda laisviesiems radikalams, taip juos neutralizuodamos.  Šarminio vandens oksidacinio-redukcinio potencialo (ORP) tyrimai, atlikti laboratorijoje, patvirtina, kad jo ORP yra stipriai neigiamas (-150…-200 mV), kitaip tariant, šarminis vanduo pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.

5. ORP – tai mažai kam žinomas ir beveik niekur nenaudojamas parametras – MITAS.

Ar medžiaga yra antioksidantas, ar oksidantas, galima nustatyti tik išmatavus jos ORP. Tam skirti matavimo prietaisai vadinami ORP-metrais. Dėl to ORP yra puikiai žinomas tarp pasaulio mokslininkų.  Beveik visos naujoviškus ir technologiškai sudėtingus matavimo prietaisus gaminančios įmonės gamina ir ORP-metrus. Pasaulyje apstu laboratorijų, kurios atlieka kokybiškus ORP matavimus. Tokias laboratorijas turi ir artimiausi mūsų kaimynai, pavyzdžiui, Varšuvos universiteto chemijos fakultete esanti sertifikuota laboratorija. Pasaulio Sveikatos Organizacija savo išleistame vadove apie sveiko vandens kokybę pabrėžia, kad jau artimiausiu metu šalims narėms gali būti rekomenduota ORP reikšmes įtraukti tarp būtinų centralizuotai tiekiamo vandens kokybės stebėjimo parametrų.

6. Šarminis vanduo yra takesnis, jame daugiau deguonies. FAKTAS.

Branduoliniu magnetiniu rezonatoriumi atlikti tyrimai patvirtina, jog klasteriai (molekulių grupės), iš kurių sudarytas jonizuotas šarminis vanduo, yra du kartus mažesni negu įprasto vandens klasteriai, taigi ir jonizuoto vandens paviršiaus įtempimas yra du kartus mažesnis. Todėl toks vanduo yra dvigubai takesnis, lengviau įsisavinamas. Jonizuotas šarminis vanduo iš karto praeina pro ląstelių membranas ir tiesiogiai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose.

Šarminis vanduo yra takesnis, turi mažesnį paviršinį įtempimą ir sudarytas iš mažesnių klasterių. Kuomet toks vanduo yra geriamas, jis savo teigiamas savybes perduoda organizmo skysčiams. Todėl geriant jonizuotą vandenį, kraujas natūraliai skystėja, sumažėja krešulių susidarymo tikimybė.

Be to, svarbu žinoti, kad jonizacijos metu šarminiame vandenyje atsiduria vienintelis H2O esantis deguonies atomas. Todėl jonizuotame šarminiame vandenyje esama daugiau deguonies, reikalingo žmogui, negu paprastame vandenyje iš krano.

7. Gydytojai skeptiškai nusiteikę jonizuoto vandens atžvilgiu. MITAS.

Norime Jums pasakyti vieną paprastą dalyką – būtent gydytojai, o ne jonizatorių gamintojai yra pagrindinė varančioji jėga jonizatorių naudojimo populiarinime. Nors, turime pripažinti, ne visi gydytojai. Už vandens jonizatorių naudojimą visų pirma pasisako gydytojai, kurie nagrinėja naujausius savo srities mokslinius straipsnius, dirba mokslinį darbą, greitai susipažįsta su naujausiomis gydymo metodikomis ir technika.

8. Skrandis neutralizuoja šarminį vandenį. FAKTAS.

Taip, skrandis tikrai neutralizuoja jonizuotą šarminį vandenį. Skrandžio vidinė terpė yra stipriai rūgštinė (pH ~ 4). Šarminiam vandeniui patekus į skrandį, jo rūgštinė terpė silpnėja, ir skrandžio ląstelės ima išskirti daugiau skrandžio rūgšties. Atrodytų, kad tai turėtų iki minimumo sumažinti šarminio vandens poveikį.

Tačiau svarbu suvokti, kad žmogaus organizme nėra jokio organo, kuris savyje kauptų iš anksto pagamintą skrandžio rūgštį. Ji skrandžio ląstelių gaminama pagal poreikį, maistui patekus į skrandį. Organizmo šarminimui svarbus skrandžio rūgšties gamybos metu susidarantis šalutinis produktas – natrio arba kalio hidrokarbonatas, kuris patenka ne į skrandį, o į kraują. Šie hidrokarbonatai – tai šarminiai buferiai, didinantys kraujo pajėgumą neutralizuoti rūgščių perteklių organizme. Kuomet gaminasi daugiau skrandžio rūgšties, tuo pačiu pasigamina ir daugiau hidrokarbonatų, taigi daugiau jų patenka ir į kraują. Kraujyje esant daugiau hidrokarbonatų, kraujo pajėgumas neutralizuoti rūgštis didėja. Organizmo rūgštėjimas yra stabdomas.

Hidrokarbonatų (šarminių buferių) kiekio kraujyje negali padidinti nei maisto papildai, nei, pvz., vandenyje ištirpinta soda, kurią skrandžio rūgštis iškart suskaido. Tai gali padaryti tik pakankamai aukštą pH (8,5-9,5) turintis šarminis vanduo. Kasdien išgeriant po 2-2,5 l šarminio vandens, išlaikomas reikiamas šarminių buferių lygis, šalinamos rūgštinės atliekos.

9. Šarminis vanduo – tai vaistas nuo visų ligų. MITAS.

Jonizuotas šarminis vanduo nėra vaistas nuo visų ligų, kurį pradėjęs vartoti žmogus išsigydys visus jį kamuojančius negalavimus bei niekada nebesusirgs. Pagal įprastą vaistų apibrėžimą jonizuoto šarminio vandens negalima laikyti vaistu, lygiai taip pat kaip vaistais nelaikome gryno oro, poilsio, sveiko maisto. O juk žinome, kokie naudingi šie dalykai yra sveikatai ir kiek ligų pranyksta tiesiog susitvarkius bent vieną iš šių sričių. Ar savaiminį organizmo funkcijų gerėjimą galima laikyti sveikimu, o jonizuotą šarminį vandenį – vaistu, kiekvienas turi nuspręsti pats.

Jonizuotą vandenį galite pasigaminti specialiu prietaisu – vandens jonizatoriumi. Panevėžyje įsikūrusi įmonė „Burbuliukas“ vienintelė Lietuvoje jau 19 metų gamina patentuotus ir sertifikuotus buitinius vandens jonizatorius. „Burbuliuko“ produkcijos galite įsigyti visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiose firminėse parduotuvėse – salonuose. Jums bus suteikta visa kvalifikuota informacija apie jonizuotą vandenį ir jo naudą organizmui. Daugiau informacijos www.burbuliukas.lt arba tel. +370 610 68863.

Healthy Feed

TAIP PAT SKAITYKITE