Uodams ir bitėms įgėlus labai niežti ir skauda. Vis daugiau žmonių alergiški vabzdžių įkandimams, nuo kurių gali ištikti staigi mirtis.
Uodai mažiausiai pavojingi
Šiemet kaip niekada daug uodų. Dėl to kaltas vėlyvas pavasaris, staiga sušilęs oras ir drėgmė. Visi uodai iš lervų išsivystė vienu metu, per labai trumpą laiką, todėl jų tiek daug.
Patelėms kiaušinėlius brandinti reikia kraujo, todėl jos puola žmones. Nebepadeda įprastos apsaugos nuo jų priemonės. Kaunietė Veronika Jasonienė, išvykusi paviešėti pas gimines į kaimą, buvo pasipurškusi repelentais nuo vabzdžių, bet ją taip sukandžiojo uodai, kad kankinosi daugiau kaip savaitę. Sukandžiotos kojos sutino, įkandimų vietose atsivėrė žaizdelės – ilgai negijo, niežėjo.
„Uodai gelia dažniau nei kiti vabzdžiai, jų yra daugiau, todėl jie labai kankina žmones. Tačiau alergiškų žmonių uodų įkandimams pasitaiko itin retai, įkandimai dažniausiai nėra pavojingi sveikatai ir gyvybei, tik sukelia nemalonių pojūčių”, – paaiškino Kauno medicinos universiteto klinikų Klinikinės imunologijos ir alergologijos sektoriaus vadovė profesorė Brigita Šitkauskienė.
Profesorė atkreipia dėmesį į kitą problemą: vis daugiau žmonių yra alergiški bičių įkandimams, dėl kurių vis dažniau žmogaus organizmas balansuoja tarp gyvybės ir mirties.
„Kartais užtenka laikotarpio nuo kelių iki keliolikos minučių, kad žmogus nuo sukeltos alerginės reakcijos mirtų”, – ne gąsdina, bet perspėja profesorė B.Šitkauskienė.
Gali ištikti šokas
Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai nustatė, kad beveik 1 proc. amerikiečių yra alergiški vabzdžių įkandimams. Nuo jų, tiksliau organizmo reakcijos į vabzdžių suleistus nuodus, per metus Amerikoje miršta 30 iki 50 žmonių. Tokia staigi ir pavojinga reakcija vadinama anafilaksiniu šoku.
„Nors Lietuvoje nėra statistikos, kiek gyventojų alergiški vabzdžių įkandimams, bet žinoma, kad mes labiausiai reaguojame ir sunkiausiai ištveriame „hymenoptera” šeimai priklausančių vabzdžių – bičių, vapsvų, širšių, įkandimus”, – aiškina gydytoja alergologė B.Šitkauskienė.
Normali organizmo reakcija į vabzdžio įkandimą būna nepavojinga: įkandimo vieta parausta, patinsta, jaučiamas skausmas, niežulys. Po kurio laiko nemalonūs pojūčiai praeina. Tačiau kartais atsitinka taip, kad įgėlus vabzdžiui pradeda dažniau plakti širdis, pradeda pykinti, skaudėti galvą, tinsta visas kūnas. Žmogus dūsta, praranda sąmonę. Tai anafilaksinio šoko simptomai, kai žmogus gali mirti per kelias minutes.
„Pirmą kartą anafilaksinis šokas gali ištikti įkandus vos vienai bitei ar širšei, net jei žmogus nėra pastebėjęs turįs polinkį į alergiją”, – perspėja profesorė B.Šitkauskienė.
Reikia suleisti vaistų
Vabzdžiui įgėlus reikia būti atsargiam. Gydytoja alergologė pataria patepti odą antihistamininiu geliu ar išgerti antihistamininių vaistų. Nuo jų per 30 min. ar net greičiau nemalonūs pojūčiai sumažėja ar praeina.
„Naujų geriamųjų antihistamininių vaistų poveikis trunka ilgiau nei senesnės kartos, be to, jie neturi nepageidaujamo migdomojo poveikio, todėl gali būti saugiai vartojami ir ilgesnį laiką”, – pataria alergologijos profesorė.
Prasidėjus anafilaksiniam šokui pagrindinis vaistas, kurį renkamės pirmiausia, yra epinefrinas. Jį gali paskirti šeimos gydytojas ar alergologas, išmokęs pacientą, kaip vaistą naudoti. Epinefrinas leidžiamas į raumenis arba po oda. Profesorė apgailestauja: kol kas Lietuvoje, galima sakyti, nėra automatinių epinefrino injektorių, kurie labai palengvintų šio vaisto susišvirkštimą, kai kyla gyvybei grėsmingų alerginių reakcijų, kai svarbi kiekviena minutė. Pajutus pirmuosius anafilaksinio šoko simptomus epinefriną reikia leisti nedelsiant, galima net per drabužius.
„Jei į ligoninę vežamo žmogaus būklė prastėja, tokią injekciją galima atlikti tris kartus kas 15 minučių”, – moko B.Šitkauskienė.
Pasaulyje didėjant sergamumui alerginėmis ligomis, Europos Komisija alergologiją apibrėžia kaip vieną prioritetinių sričių. Mokslininkai ieško naujų gydymo metodų. Vienas tokių – specifinė imunoterapija, kai alergiškam žmogui didėjančiomis dozėmis leidžiami vabzdžių nuodai. Taip tarsi sukeliama organizmo tolerancija vabzdžių įkandimams. Toks gydymas jau taikomas ir Lietuvoje, bet jis ilgas, organizmo jautrumas sumažėja per 3–5 metus.
Šešių alergenų rinkinys
SORPO medicinos tyrimų centras, bendradarbiaudamas su „Siemens Medical Solutions Diagnostics”, sudarė alergenų rinkinį nuo vabzdžių įkandimų. Toks rinkinys Lietuvos medicininių tyrimų rinkoje sudarytas pirmą kartą.
Alergenų rinkinį sudaro šešių populiariausių Lietuvoje vabzdžių alergenai – bitės, vapsvos, sparvos, geltonosios širšės, europinės širšės ir uodo. Iš vieno kraujo ėminio gautas rezultatas parodo žmogaus organizmo reakciją į visus šešis alergenus. Pastarųjų poveikis organizmui išreiškiamas konkrečiu skaičiumi – kiekvienam alergenui nurodoma alergizacijos klasė, kuri žymima skaičiais nuo 0 iki 6. Taip pat yra galimybė atlikti tyrimą tik vienam alergenui pasirinktinai.
Labiausiai rekomenduotina nuo alergijos vabzdžių įkandimams tirtis tiems žmonėms, kuriems bent kartą yra kilusi alerginė reakcija į vabzdžių nuodus.
„Labai svarbu žinoti, kad jeigu pirmą kartą alerginė reakcija buvo nedidelė, antrąkart gali būti stipresnė. Žinodami, kam esame alergiški, turime galimybę išvengti skaudžių pasekmių”, – patarė SORPO laboratorijos vedėja Daiva Jakiūnienė.
Šešių alergenų rinkinys
SORPO medicinos tyrimų centras, bendradarbiaudamas su „Siemens Medical Solutions Diagnostics”, sudarė alergenų rinkinį nuo vabzdžių įkandimų. Toks rinkinys Lietuvos medicininių tyrimų rinkoje sudarytas pirmą kartą.
Alergenų rinkinį sudaro šešių populiariausių Lietuvoje vabzdžių alergenai – bitės, vapsvos, sparvos, geltonosios širšės, europinės širšės ir uodo. Iš vieno kraujo ėminio gautas rezultatas parodo žmogaus organizmo reakciją į visus šešis alergenus. Pastarųjų poveikis organizmui išreiškiamas konkrečiu skaičiumi – kiekvienam alergenui nurodoma alergizacijos klasė, kuri žymima skaičiais nuo 0 iki 6. Taip pat yra galimybė atlikti tyrimą tik vienam alergenui pasirinktinai.
Labiausiai rekomenduotina nuo alergijos vabzdžių įkandimams tirtis tiems žmonėms, kuriems bent kartą yra kilusi alerginė reakcija į vabzdžių nuodus.
„Labai svarbu žinoti, kad jeigu pirmą kartą alerginė reakcija buvo nedidelė, antrąkart gali būti stipresnė. Žinodami, kam esame alergiški, turime galimybę išvengti skaudžių pasekmių”, – patarė SORPO laboratorijos vedėja Daiva Jakiūnienė.
Šešių alergenų rinkinys
SORPO medicinos tyrimų centras, bendradarbiaudamas su „Siemens Medical Solutions Diagnostics”, sudarė alergenų rinkinį nuo vabzdžių įkandimų. Toks rinkinys Lietuvos medicininių tyrimų rinkoje sudarytas pirmą kartą.
Alergenų rinkinį sudaro šešių populiariausių Lietuvoje vabzdžių alergenai – bitės, vapsvos, sparvos, geltonosios širšės, europinės širšės ir uodo. Iš vieno kraujo ėminio gautas rezultatas parodo žmogaus organizmo reakciją į visus šešis alergenus. Pastarųjų poveikis organizmui išreiškiamas konkrečiu skaičiumi – kiekvienam alergenui nurodoma alergizacijos klasė, kuri žymima skaičiais nuo 0 iki 6. Taip pat yra galimybė atlikti tyrimą tik vienam alergenui pasirinktinai.
Labiausiai rekomenduotina nuo alergijos vabzdžių įkandimams tirtis tiems žmonėms, kuriems bent kartą yra kilusi alerginė reakcija į vabzdžių nuodus.
„Labai svarbu žinoti, kad jeigu pirmą kartą alerginė reakcija buvo nedidelė, antrąkart gali būti stipresnė. Žinodami, kam esame alergiški, turime galimybę išvengti skaudžių pasekmių”, – patarė SORPO laboratorijos vedėja Daiva Jakiūnienė.
