Gripas puola alkanus ir pavargusius

Suvalgius skiltelę česnako imunitetas nesustiprėja. Grūdintis reikia ilgai ir įvairiais būdais, juolab kad medikai grasina dar ateisiančia antrąja pandeminio gripo banga.

Ligoninėse – jauni žmonės

Maistas, judėjimas ir poilsis yra sveikatos pagrindas. Prie nuovargio, bado ar nervinės įtampos išsekinto organizmo ligos limpa kaip musės prie medaus.

Tai itin aktualu dabar, per gripo epidemiją. Neužtenka uždaryti mokyklas. Reikia, kad sveiki vaikai visuomet gyventų sveikai: grūdintųsi, sportuotų, gerai maitintųsi.

Vadinamojo kiaulių gripo taiknys – vaikai ir jauni žmonės. Gimusieji po paskutinės gripo pandemijos 1968 m. netipiškam šios ligos virusui imuniteto neturi. Tai patvirtina faktai: dėl gripo komplikacijų šiuo metu ligoninėse guli vaikai ir jaunimas iki 40 metų.

"Anksčiau per gripo epidemijas daugiausia mūsų pacientų buvo vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji gretutinėmis širdies, plaučių ligomis. Pandeminis gripas itin piktai puola jaunus, iki šiol niekuo nesirgusius žmones", – pastarųjų dienų patirtimi pasidalijo Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Infekcinių ligų 1-ojo skyriaus vedėja gydytoja Rimantė Balčiūnaitienė.

Žaloja daugybė veiksnių

Kokia apskritai mūsų jaunimo sveikata? Jis turėtų būti sveikas, tačiau Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vaikų ir jaunimo sergamumas daugybe ligų didėja. Dėl tėvų dėmesio, normalių sąlygų mokyklose stokos sparčiai daugėja vaikų, kurių laikysena nenormali, stuburas iškrypęs, sąnariai nesveiki. Šias ligas iliustruojantys skaičiai auga sparčiausiai. Pavyzdžiui, jei 2004 m. iškrypęs stuburas buvo diagnozuotas 46 vaikams iš 1 tūkst., tai 2008-aisiais – 59-iems.

Viena pagrindinių iškrypusio stuburo priežasčių – netaisyklinga laikysena. Dažniausiai šis procesas prasideda vaikystėje ir progresuoja, kol skeletas subręsta. Jaunas žmogus nejaučia, kad jo stuburas iškrypęs. Tačiau senatvėje ši problema sukelia nugaros skausmus, pasunkėjusį kvėpavimą, širdies ir virškinamojo trakto veiklos sutrikimų.

Vis daugiau vaikų blogai mato ir šis skaičius per ketverius metus išaugo nuo 99 iki 142 iš 1 tūkst. Būtina susirūpinti, nes didėja sergamumas astma, alerginiu rinitu, epilepsija, širdies ligomis.

Tai yra baisu, nes vaikai turi būti sveiki. Suaugusieji yra atsakingi už jų sveikatą. Jai kenkia visuomenėje didėjanti psichinė įtampa, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, nepakankama fizinė veikla, nelaimės.

Mergaitės maitinasi sveikiau

Kaip galime padėti savo vaikams? Pirmiausia – tinkamai juos pamaitinti. Kiek mamų bei tėčių paruošia šiltus pusryčius savo vaikams? Kiek tėvų turi galimybę laukti su karštais pietumis grįžtančiųjų iš mokyklos?

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras su Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutu vykdė Vilniaus miesto vyresniųjų klasių moksleivių mitybos tyrimą. Jame dalyvavo devintų ir vienuoliktų klasių moksleiviai. Paaiškėjo, kad, palyginti su berniukais, mergaičių mityba yra sveikesnė: jos linkusios dažniau valgyti vaisių, žuvų, daržovių salotų, mažiau traškučių, vengia kokakolos ar kitų saldžių gazuotų gėrimų, alkoholio. Tačiau mergaitės rečiau nei berniukai valgo juodą rupią duoną, vietoj jos renkasi baltą duoną ir batoną, taip pat dažniau smaguriauja saldainiais ir šokoladu.

Lyginant moksleivių mitybą amžiaus požiūriu, pastebima, kad vyresni moksleiviai rečiau negu jaunesni vartoja sveiko maisto grupei priskiriamų produktų – vaisių, sulčių. Nesveiko maisto grupei priskiriamų produktų vyresni moksleiviai kasdien ar 5–6 dienas per savaitę vartoja taip pat mažiau – traškučių, saldžių gazuotų gėrimų ir alkoholio.

Karštų pusryčių nauda

Moksleivių mitybos režimo nesilaikymas išlieka viena svarbiausių problemų. Tyrimo duomenys parodė, kad trečdalis mokinių dažniausiai valgo tik du ar tris kartus per dieną. Tuo tarpu mitybos specialistai rekomenduoja per dieną valgyti 4–5 kartus.

Tyrimo duomenimis, kasdien namuose pusryčiauja tik 65 proc. moksleivių. Tie, kurie pavalgo pusryčius, visaverčius pietus, geriau susikaupia per pamokas ir geriau atlieka užduotis.

Vaikų kasdieniame racione vyrauja saldumynai, užimdami pagrindinių patiekalų vietą. Dažniausiai vaikai mokykloje valgo menkos mitybos vertės maistą: sausainius, bandeles, saldainius, šokoladą, atsisakydami sriubos, daržovių salotų ar karšto antrojo patiekalo. Populiariausias maistas mokykloje – sausainiai ar bandelės su arbata.

Mokiniams trūksta žinių apie sveiką mitybą, nes tiek mokykloje su mokytojais, tiek namuose su tėvais šia tema kalba retai.

Faktai apie nevisavertę mitybą

Retai arba niekada mokyklos valgykloje sriubų nevalgo 92 proc., karšto antrojo patiekalo – 64 proc., daržovių salotų – 86 proc., vaisių retai arba niekada nesirenka 89 proc. apklaustų Vilniaus vidurinių mokyklų moksleivių.

Pavojai sveikatai

Daug jaunuolių gyvena nesveikai ir tai kelia grėsmę.

Nutukimas bei chroniškos širdies ligos išlieka labai paplitusios tarp jaunimo, kas penktas jaunuolis yra nenormalaus svorio.

Jaunimo sveikatą alina žalingi įpročiai. Maždaug trečdalis penkiolikamečių rūko bent kartą per savaitę, beveik pusė vartoja alkoholį.