Vasarą maudydamiesi palyginti šaltoje Baltijos jūroje tikimės užsigrūdinti, kad nesirgtume žiemą. Deja, neretai peršalimo ligomis susergame ir karštuoju metų laiku. Gydytoja Filomena Taunytė tvirtina, kad nusilpus imunitetui reikia iš esmės keisti gyvenseną.
– Filosofas Artūras Šopenhaueris rašė, kad žmogaus laimė 90 proc. priklauso nuo sveikatos. Tačiau ja susirūpiname tik tada, kai susergame. Ar gali būti normalu, kad vasarą sergame peršalimo ligomis?
– Šalia manęs dabar sėdi stambus, drūtas vyras, kuris kosti, čiaudo ir prastai jaučiasi. Gal ir keistai skamba teiginys, kad vasarą galima peršalti, bet taip gali atsitikti išsimaudžius šaltame vandenyje, perkaitus automobilyje, ypač kai iš jo išlipus perpučia vėjas. Prasideda sausas kosulys, jį lydi sloga, ausų uždegimas. Kartais pakyla kūno temperatūra.
Žmogus, kuris kiekvieną dieną mėgsta maudytis šiltame vandenyje, o po to persipila šaltu, yra užsigrūdinęs ir niekuo nesuserga.
– Kaip gydytis nuo peršalimo vasarą? Ar taip pat, kaip ir žiemą: išprakaituoti, gerti daug vaistažolių arbatų?
– Peršalimo gydymas nėra labai sudėtingas – reikia lengvinti kosulį. Ir gydomas, ir negydomas žmogus su peršalimo liga susidoroja per septynias dienas. Aš sugebu sirgti dar ilgiau. Homeopatai sako: nuo ko susirgai, tuo ir gydykis. Jeigu susirgai nuo netvarkingumo savo gyvenime, tai ir gydykis juo. Taip liga išsigąs. Be abejo, yra žmonių, kurie nuolat serga, yra alergiški. Tokių žmonių reakcija į ligą yra daug didesnė.
– Vasarą nuo karščio ginamės, valgydami daug ledų, gerdami šaltus gaiviuosius gėrimus. Nuo to kenčia mūsų gerklė. Ar šalti ledai, gėrimai gali mus peršaldyti?
– Kai kam tokie įpročiai turi įtakos, kai kam – ne. Atsparumas dabar visų sumenkęs, sergančiųjų peršalimo ligomis daugėja. Be to, vartojame labai daug vaistų, griebiamės jų dėl menko nieko. Susirgęs sloga žmogus eina į vaistinę ir perka vaistų už 100 litų. Man toks žmogus labai nesimpatiškai atrodo. Net nenoriu su tokiu ir kalbėtis.
Organizmui reikia padėti visais kitais metodais, žmonijos žinomais jau šimtus metų. Pavyzdžiui, nuo skausmo galima išgerti tabletę, kuri daro neigiamą šalutinį poveikį, ir galima išgerti alkoholio taurelę su vaistažolių arbata.
– Vadinasi, jei žmogus nenori vartoti cheminių vaistų, turėtų įsiklausyti į šimtmečiais iš kartos į kartą perduodamą naudingą patirtį?
– Patarimai paprasti, ir vasarą, ir žiemą jie tinka. Reikia daug gerti, „paliuosuoti” vidurius, kad būtų mažiau gleivių, sumažinti kosulį, kvėpuojant verdamų bulvių garus. Tinka bičių pikio inhaliacijos. Gerai pabadauti porą dienų, aišku, tai reikia vertinti individualiai. Visuomet būtina sergant pagulėti lovoje. Islandinė samana – gerai, nes peršalus dažnai dar ir virusas prisideda. Gerai valgyti česnako.
– Paprastai daugelį vaistažolių patariama surinkti iki Rasų. Ar yra augalų, kuriuos galime rinkti ir liepos, rugpjūčio mėnesiais?
– Vaistažolių rinkimo laikas yra nustatytas, bet, priklausomai nuo oro temperatūros, ta pati vaistažolė gali subręsti ir pražydėti anksčiau ar vėliau. Tarkim, augalas turi žydėti birželio mėnesį, o pražydi liepos vidury. Svarbu, kada vaistažolė turi sukaupusi daugiausia veikliųjų medžiagų.
– Teko girdėti, kad peršalus reikia mažiau vartoti pieno produktų. Ar tai tiesa?
– Pieno produktai netinka jiems alergiškiems žmonėms.
– Ar vasarą patalpose ir automobiliuose nuolat įjungti kondicionieriai gali tapti peršalimo priežastimi?
– Be abejonės. Kondicionieriai ne tik šaldo orą, bet ir sausina jį. Tolimųjų reisų vairuotojai peršąla būtent nuo kondicionierių.
– Ar dėl to daugėja sergančiųjų peršalimo ligomis net ir vasarą, kad gyvename neteisingai ir mūsų imunitetas nusilpęs?
– Jeigu matote, kad gyvenate neteisingai, tai galų gale reikia keistis. Tačiau yra ir kitų bėdų: sunku patekti pas gydytojus, jie atsainiai elgiasi su ligoniais, nes dėl didelių darbo krūvių jiems trūksta laiko – kaip tuomet gydytis? Dar pastebėjau, kad patarimų niekas nepaiso, kol rimtai nesuserga.
Vaistažolių rinkimo kalendorius
Liepa: balinio ajero žolė, smiltyninio šlamučio žiedynai, trilapio puplaiškio lapai, jonažolės, raudonėlio, skėtinės širdažolės žolė, vaistinės medetkos žiedai, gysločio, miltinės arkliauogės lapai, pelkinio pūkelio, pelyno žolė.
Rugpjūtis: kelminio paparčio šaknys, triskliaučio lakišiaus, ugniažolės žolė, pavasarinio adonio žolė ir žiedai, balinio ajero žolė, smiltyninio šlamučio žiedynai, girtuoklių uogos, šalpusnio žiedai ir lapai, trikertės žvaginės žolė, apynio, baltalksnio spurgos, kmyno žolė.
Rugsėjis: valerijono, gyvatžolės, sibirinio bijūno, mėlynojo palemono šaknys, erškėčio, gudobelės vaisiai, pavasarinės raktažolės šakniastiebiai, cikorijos šaknys, ilgalapės rūgštynės šakniastiebiai.
Spalis: vaistinės šventagaršvės žolė, putino vaisiai ir žievė, paprastojo varpučio šakniastiebiai, bruknių uogos.
Kondicionieriai: nauda ir žala
Kondicionierius galima įsirengti bet kuriame kambaryje. Svetainėje ar miegamajame, kur praleidžiate daugiausiai laiko, kondicionierius reikalingas. Virtuvėje sumontuotas kondicionierius naudingas nebus – vos įjungus viryklę, pagerintas mikroklimatas išsisklaidys kaip rūkas.
Mažiausia temperatūra, iki kurios galima atvėsinti kambario orą, yra maždaug 16 laipsnių šilumos.
Namams skirti kondicionieriai nėra tokie galingi kaip, pavyzdžiui, įrengiami prekybos centruose, šalia kurių stovint per minutę sušalti galima. Namuose ar darbe peršalti nuo kondicionieriaus galima, jei jį įrengsite tiesiai virš savo lovos ar darbo stalo. Geriausia kondicionierių montuoti šalia lango arba ant sienos prie lango.
Dauguma kondicionierių ne tik vėdina, bet ir švarina orą, tačiau paprastai atsinaujina ne daugiau kaip 20–30 proc. patalpos oro. Dėl to kambarį, kuriame įrengtas kondicionierius, reikia vėdinti.
Kai kurie kondicionieriai šiek tiek drėkina orą, tačiau tam geriau sumontuoti atskirus įrenginius.
