Vienos ES valstybės su per dideliu gyventojų kūno svoriu kovoja skatindamos vaisių ir daržovių vartojimą, kitos ragina vietoje automobilių rinktis dviračius.
Arba siekia riboti nesveikų maisto produktų reklamą.
O dietologai sako, kad efektyviausias būdas kovoti su nereikalingais kilogramais – žiūrėti, ką ir kiek dedi į burną bei daugiau judėti.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2008-aisiais daugiau kaip pusė europiečių turėjo per didelį kūno svorį.
Lietuvoje atitinkamai per didelis kūno svoris nustatytas 61 proc. suaugusių vyrų (nutukimas 17 proc.), per daug sveria 46 proc. moterų (20 proc. nutukimas).
Nors išsilavimas nėra „saugiklis” nuo nereikalingų kilogramų, tačiau kuo labiau išsilavinęs žmogus, tuo labiau jis rūpinasi savo kūno linijomis ir sveikata. Lietuvoje nutukimo dažnis tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių vyrų yra 15 proc., moterų – 11 proc. O tarp nebaigusių vidurinės mokyklos vyrų šis rodiklis yra 17 proc., moterų – net 36 proc.
Kūno svoriui įtakos gali turėti ir gyvenamoji vieta. Nustatyta, kad tarp Lietuvos miestuose gyvenančių vyrų nutukimo dažnis yra 19 proc., moterų – 16 proc. Kaime šie rodikliai atitinkamai yra 23 ir 19 proc.
Europa vis labiau tunka
Nutukimas ir antsvoris tampa viena didžiausių Europą kamuojančių sveikatos problemų. Kai kuriose ES valstybėse pusė gyventojų turi antsvorio, o apie 20-30 proc. yra nutukę.
ES kovą su per dideliu gyventojų kūno svoriu pradėjo dar 2000 metais, kai buvo pristatytas „EuroDiet” tyrimas, atskleidęs didelį problemos mastą ES. Nuo to laiko kuriamos įvairios darbo grupės, kurios teikė pasiūlymus, kaip šią problemą spręsti.
2007-aisiais Europos Komisija priėmė vadinamąją Baltąją knygą dėl Europos strategijos kovojant su nutukimu ir su tuo susijusiomis problemomis. 2008 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, susijusią su šia Baltąja knyga.
Europos Parlamento teisiškai neįpareigojančioje atsakaitoje raginama pripažinti nutukimą lėtine liga, skatinti vaisių ir daržovių vartojimą, remti sveiko maisto gamybą, griežčiau riboti vaikams skirtą maisto produktų reklamą.
Taip pat siūloma numatyti PVM lengvatas vaisiams ir daržovėms, aiškiau pateikti informaciją maisto produktų etiketėse, didinti fizinį aktyvumą, peržiūrėti ir gerinti maitinimo mokyklose ir vaikų darželiuose kokybę bei standartus, mokyklose daugiau šviesti sveikos mitybos klausimais, atsisakyti pardavinėti daug riebalų, druskos ar cukraus turinčius ir mažos maistinės vertės produktus ir t.t.
Ar šios rekomendacijos veikia, šiandien atsakyti dar neįmanoma. Planuojama, kad politikos poveikio vertinimas bus atliekamas praėjus 3 metams nuo šios programos pradžios.
Neabejojama, kad didėjant gyvenimo tempui, augant žmonių pajamos vis mažiau laiko skiriama maisto gaminimui. Pavyzdžiui, apklausos rodo, kad šiandien Didžiojoje Britanijoje dauguma pirmo kursų studentų net kiaušinio išsivirti nemoka. Užuot plušę prie viryklės, jie mieliau renkasi greito maisto užkandinę.
Taip „nereikalingų” kilogramų problema tik aštrėja. Tačiau Europos Sąjunga neturi tiesioginių galių ją spręsti. Sveikatos apsauga, švietimas, judrumas, kultūra – sritys, kurios padeda kovoti su antsvoriu, priklauso ES šalių narių kompetencijai.
Sunku pasakyti, kuri ES šalis geriausiai kovoja su antsvorio problema. Oficialios statistikos ir vertinimo dar nėra, tačiau šiandien matyti, kad tarp mažiausiai antsvorio problemų turinčių šalių yra Estija, Norvegija ir Prancūzija.
