Humoristai juokauja, kad koncertas žiemą – tai publikos kosulys, pertraukiamas muzikos garsų. O medikai tvirtina, kad būtent kosulys mus dažniausiai priverčia kreiptis į medikus.
Dėl kosulio darbo metu paprastai skundžiasi vyrai. Dėl šios priežasties jie neišeina į darbą 43 proc. atvejų, o moterys – 31 proc. Kaip jums patinka tokia statistika? Tačiau yra ir dar įdomesnių duomenų: per vieną sezoną Vienos „Koncertų namuose” klasikos muzikos mėgėjams išdalinama 800 kg (!) pastilių, kad jie nekosėtų koncertų metu.
Stipresnis iškvėpimas per susiaurėjusį balso stygų tarpą – štai kas yra kosulys medikų požiūriu. Tai refleksas, beje, kartais naudingas. Apsauginė organizmo reakcija padeda pašalinti iš kvėpavimo takų viską, kas trukdo orui laisvai judėti ir kenkia sveikatai: gleives, svetimkūnius, dulkes, mikrobus… Jei ne kosulys, dėl paprasto peršalimo kiltų plaučių uždegimas. Taigi kosulys būtinas. Tačiau koks? Žinoma, toks, kurio metu išsiskiria drėgmė, – produktyvus, arba šlapias. Kitų kosulio rūšių – sauso (toks jis paprastai būna kvėpavimo takų infekcijos pradžioje ir prieš prasidedant bronchinei astmai), taip pat „lojančio”, kurį sukelia gerklų uždegimas – laringitas, ir priepuolių pobūdžio, kuris būna sergant kokliušu ar lėtiniu bronchitu, – naudingomis nepavadinsi. Neproduktyvus kosulys vargina, nuo jo juntamas raumenų skausmas, kamuoja dusulys, jis trukdo miegoti ir gali sukelti vėmimą. Tokio kosulio reikia atsikratyti!
Rudenį ir žiemą
Trachėjos kamienas, išsišakojęs į dvi dalis, atskiria pagrindinius bronchus, nuo kurių atsišakoja naujos „šakos”. Ant jų auga vis plonesnės „šakelės”. Pačios smulkiausios vadinamos bronchiolėmis – jos turi turtingą „lapiją”, t.y. alveolių „kekes”: jas plaunantis kraujas prisisotina deguonies ir atiduoda susikaupusią angliarūgštę. Tiesiog stebuklingas medis, nešantis brangiausią dovaną – orą, o tai reiškia – gyvybę! Tačiau reikia nepamiršti vieno svarbaus dalyko: paprasti medžiai per gaisrą gali žūti vasarą, o bronchų „medį” nelaimės dažniausiai ištinka vėlyvą rudenį ir žiemą.
Bronchitu vadinamas bet koks bronchų uždegimas. 95 proc. atvejų uždegimo kaltininke laikoma ūmi kvėpavimo takų virusinė infekcija, ir tik 5 proc. atvejų uždegimo sukėlėjos yra bakterijos – stafilokokai, streptokokai, diplokokai, hemofilinės lazdelės, pneumokokai, mikoplazmos.
Jeigu infekcija iš bronchų patenka į alveoles, prasideda ūmi pneumonija.
Vaistų – pas gydytoją
Pasunkėjęs kvėpavimas ir kankinantis kosulys – pavojaus signalai, siunčiami uždegimo pažeistų bronchų ir alveolių.
Būkite atidūs rinkdamiesi preparatus nuo kosulio. Nežinant jų veikimo ypatybių, lengva „nepataikyti”: pavyzdžiui, kai trachėjoje ir bronchuose susikaupia daug gleivių, jas būtinai reikia iškosėti (kitaip galima uždusti), o ne slopinti kosulį! Tegul vaistą parenka gydytojas. Jeigu jis skyrė atsikosėjimą skatinančią priemonę, gerdami ją vartokite kuo daugiau skysčių – sulčių, arbatos.
Jeigu po gripo arba peršalimo kosulys nepraeina kokią savaitę (nors jis neduoda ramybės tik retkarčiais), kreipkitės į alergologą arba pulmonologą. Nepasigėdykite patrukdyti šių specialistų dėl tokios „smulkmenos”. Gali būti, kad užsitęsęs kosulys – pirminis astminio bronchito požymis! Padarykite viską, kas įmanoma, kad laiku pastebėtumėte ligą.
Gydymui – savas laikas
* Ligos pradžioje, kai kosulys sausas, gerkite ramunėlių, gysločių, šalavijų, piliarožių, puplaiškių, liepžiedžių nuoviro ir kvėpuokite jų garais. Šios vaistažolės mažina kosulį, ramina sudirgintą kvėpavimo takų gleivinę ir yra gera priešuždegiminė priemo
* Sutarkuokite svogūną ir kelias česnako skilteles, košelę sudėkite ant arbatinuko dugno, užpilkite verdančiu vandeniu ir kvėpuokite per jo noselę, kol garai atvės.
* Po 2–3 dienų, kai kosulys taps drėgnas ir drėgmė pradės išsiskirti, pradėkite gerti skatinančių atsikosėjimą nuovirų. Tam tinka paprastoji gyvatžolė, bruknių ir eukalipto lapai, paprastojo saldymedžio šaknis ir piliarožė, gailis ir lakišius.
* Jeigu kosulys užtrunka ir nepraeina po savaitės, ypač jeigu įkvėpiant ir iškvėpiant girdisi nemalonus švilpimas ir švokštimas, pradėjote dusti, jus turi apžiūrėti gydytojas, kad įsitikintumėte, ar nesergate plaučių uždegimu ar bronchitu.
Nepamirškite profilaktikos
Jei nenorite daugiau kosėti, imkitės atsargumo priemonių nuo bronchito ir pneumonijos.
* Nusipirkite oro drėkintuvą ir mažiausiai tris kartus per dieną vėdinkite kambarius po 5–10 minučių. Nepaverskite buto šiltnamiu. Optimali namų oro temperatūra – +17-20 oC. Jeigu jūsų namuose šilčiau, rizika susirgti bronchitu didesnė.
* Valykite namus drėgnomis priemonėmis – priešingu atveju valyti dulkėtą orą teks bronchams. Kilimus ir kiliminius takelius dulkinkite lauke – nemanykite, kad viską gali išvalyti siurblys: jis susiurbia didesnes daleles, tačiau išsklaido ore ilgai nenusėdančias smulkutes.
* Tegul orlaidė būna atvira, o virtuvės durys uždarytos, kol gaminate maistą. Baigėte? Nepamirškite išvėdinti virtuvės! Įjungus dujinę viryklę, ore staigiai padaugėja azoto oksidų, kurie trukdo išgydyti ūmų kvėpavimo takų uždegimą ir sukelia tokią ligą kaip toksinis bronchitas.
* Šimtą kartų pagalvokite prieš įsirengdami šildomas grindis – gyvenantys tokiuose butuose dažniau serga bronchitu. Šiltas oras kyla į viršų, o apačioje visuomet vėsu – taigi temperatūros „slenkstis” veikia kaip natūralus grūdinimosi veiksnys. Vaikščiodami šildomomis grindimis, jūs netenkate šio privalumo – išlepęs, neužgrūdintas imunitetas nesugeba pasipriešinti infekcijai.
