Dažnai manome, kad sąnarių skausmai yra neišvengiami senatvės palydovai. Galbūt tai iš dalies ir tiesa, kai kalbame apie aštuoniasdešimtmečius ar vyresnius žmones. Jų sąnarinės kremzlės daugeliu atvejų jau būna ryškiai išplonėjusios, sąnarių skysčio gamyba, o taip pat ir sąnario mityba, daugeliu atvejų pablogėjusi, tad bent kiek didėlesnis krūvis sąnariui gali sukelti skausmus bei girgždėjimą.
Tačiau jaunesniame amžiuje visiškai galioja posakis „kaip pasiklosi, taip išsimiegosi”, išskyrus kai kuriuos retesnius, genetiškai nulemtus ir iš vaikystės atsineštus sąnarių negalavimo atvejus. Manau, kad šiandien jau kiekvienas žmogus lengvai išvardintų daugelį sąlygų, reikalingų sąnarių lankstumo išsaugojimui. Tai – aktyvi sąnarių mankšta, visiškas traumų išgydymas, antsvorio bei persišaldymų vengimas ir t.t. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad tų sąlygų laikomės.
Daugumą šiandieninių žmonių vargina ilgalaikis sėdėjimas prie rašomojo stalo, nekokybiškas maitinimasis, nulemiantis antsvorio atsiradimą. Kenkia ir nereguliarūs ar neadekvatūs fiziniai krūviai, kai tik atsitiktinai, retkarčiais nueinama, o gal ir visai nenueinama pasportuoti į sporto salę arba pradėjus mankštintis vyresniame amžiuje, be kvalifikuoto trenerio pagalbos. Yra ir kitų problemų. Atsiradus sąnarių skausmui, paprastai griebiamasi priešuždegiminių vaistų, dažnai net nepabandžius paprasčiausių fizioterapinių procedūrų, karštesnės vonios, poilsio, mankštos. Skausmas nuslopinamas, tačiau jį sukėlusi priežastis dažnai lieka. Mąstymas „kam eiti pas gydytoją, jei, išgėrus tabletę, skausmas praeina”, yra visai netinkamas. Daugeliu atvejų, kai ta tabletė nebepadeda, ne kažin ką naujo ir gydytojas bepatars. Žinoma, nusidėvėjusius kremzlinius paviršius galima padengti kai kuriomis medžiagomis, injekuojamomis į sąnarį, – dėl to sąnario judesiai kuriam laikui pagerės. Galima suleisti į sąnarį stipriai veikiančių nuskausminamųjų ir uždegimą slopinanamųjų vaistų, bet visa tai – irgi laikina.
O kas po to? Po to – sąnario protezavimas, t.y. savojo sąnario pakeitimas dirbtiniu. Tai pastaruoju metu itin populiaru. Tačiau ir tai – laikina, nes protezai susidėvi. Be to, ir įvairių komplikacijų tikimybė nėra labai maža. Kas belieka daryti? Reikia daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Svarbiausia – daugiau judėti ir neauginti antsvorio. Atsiradus sąnarių skausmui, visai nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus žmogų tai ištiko, nelaukti ilgus mėnesius, kol skausmas praeis savaime. Jei nepadeda paprasčiausias poilsis, šilta vonia, kompresas ar įtrynimas priešuždegiminiu tepalu, arba jei sąnarį ne tik maudžia, bet jis ir sutino, paraudo, delsti nebegalima – kartais liga žengia itin sparčiais žingsniais, ir negrįžtami pakitimai išsivysto labai greitai.
Ką patars gydytojas? Svarbiausia – nustatys sąnario skausmą sukėlusias priežastis ir patars, kaip jas šalinti. Galbūt jums pasiūlys dėvėti įtvarus, palaikančius reikalingoje padėtyje girnelę ar apsaugančius sąnarį nuo nereikalingų šoninių judesių; gal suleis vaistų, „sutepančių” išdžiuvusį ir girgždantį sąnarį, o gal paaiškės, jog jums tereikia pamankštinti kai kuriuos raumenis, siekiant išbalansuoti sąnarį palaikančių raumenų jėgą, ir skausmai patys pasitrauks. Na, o jeigu išeitis beliko tik viena – protezavimas, ir jūs jau įrašytas į eilę šiai operacijai, belieka panaudoti visas galimas skausmą mažinančias priemones, kurių pasirinkimas šiandien išties didelis, prisitaikyti įtvarus, palengvinančius judėjimą, ir – laukti. Tačiau net ir tokiu atveju nereikėtų susitaikyti ir bandyti gyventi su skausmu, nes skausmas – negailestingas mūsų priešas, kadangi jis ne tik verčia kentėti, bet neretai ir ryškiai pablogina bendrą gyvenimo kokybę.
Autorius: Jonas Račkauskas, gydytojas
