Ditel

5 būdai pasipriešinti pesimizmui

Nedarbas, krizė, recesija… Sunku nepasiduoti visuotinei nerimo atmosferai. Psichologijos daktaras psichoterapeutas Fredericas Fanget dalijasi patarimais, kaip neįklimpti į nusivylimo liūną.

Visa, kas vyksta aplink, nori nenori veikia mūsų mintis, koreguoja pažiūras ir skatina iracionalius veiksmus – pavyzdžiui, paimti visus pinigus iš banko sąskaitos, be perstojo žiūrėti žinių laidas, kurios, deja, tik aitrina nerimo jausmą…

Neuropsichologai sako, jog šio visa apimančio pesimizmo efektas tiesiogiai atsispindi mūsų smegenyse (tiksliau – juosmeninio vingio žievės srityje). Mūsų elgesys ekstremaliose situacijose ir mūsų savivertė priklauso būtent nuo šios galvos smegenų zonos. (Tam tikra prasme jos dėka mes suvokiame savo emocijas – hormonų lygio pakitimai kraujyje čia virsta jausmais.)

Kai negatyvios mintys ir išgyvenimai mūsų kasdieniame gyvenime ima viršų, juosmeninio vingio žievės aktyvumas smarkiai sumažėja, ir mes nebegalime išsaugoti pusiausvyros tarp racionalaus ir emocionalaus įvykių suvokimo bei liaujamės pasaulį matyti objektyviai.

… kad neprikarksėtume

Šiandien biržose viešpatauja kritimas, rytoj – kilimas ir euforija… Mums sunku atsiriboti, neįsileisti į savo vidų šių „maniakiškai depresyvių” finansų sferos svyravimų. Ypač kai ne itin gerai išmanome ekonomiką.

Kuo mažiau išmanome tai, kas vyksta, tuo gyviau įsivaizduojame blogiausius dalykus. O toks niūrus žvilgsnis (nesąmoningai) paleidžia vis naujus mechanizmus, kurie galiausiai paverčia mūsų fantazijas visiškai įmanomas.

Amerikiečių sociologas, Nobelio premijos laureatas Robertas K. Mertonas tai pavadino „savaime išsipildančia pranašyste”. Mūsų ateities vizijos veikia mūsų dabartį: mes pradedame veikti pagal savo lūkesčius ir taip realizuojame tai, ką patys sau pranašaujame.

Pesimizmas užkrečiamas. Tai susiję su mūsų polinkiu pirmiausiai matyti negatyvą. Nepamirškime, kad bet kuri krizė turi ir teigiamą pusę: tai pakitęs požiūris į besaikį vartojimą, lenktynes dėl aukštų rezultatų, individualizmo viešpatavimą. Mes nepakeisime ekonominės situacijos per dieną, bet yra realių būdų pakeisti savo dvasinę būklę.

Galiausiai galime pasinaudoti svarbiu instrumentu savo psichologinei savijautai gerinti – altruizmu.

Juokas – galingas antidepresantas

„Sunkmečiu linkstame užsisklęsti, o juk būtent bendraudami su kitais galime pajusti gyvenimo lengvumą”, – sako psichoterapeutas F. Fanget.

Pavėžėti savo mašina kaimyną arba kolegą iki darbovietės, pasaugoti vienišos draugės vaiką, giminaičiui rasti gerą gydytoją, dalyvauti labdaros akcijoje…

Labai svarbu rasti kuo daugiau galimybių ir pretekstų dalintis kuo turime, būti kam nors naudingiems, skleisti džiaugsmą. Juokas – galingas antidepresantas, jo dėka smegenys gamina daugiau endorfinų. Juokas skatina fizinį atsipalaidavimą veikdamas vegetacinę nervų sistemą. Be to, juokas užkrečia greičiau nei pesimizmas.

Ne toks baisus tas velnias

Prancūzų psichoterapuetas F. Fanget pataria racionalizuoti savo požiūrį į susiklosčiusią situaciją.

Užuot davę valią baimei arba pykčiui, paklauskime savęs: kas man iš tiesų kelia nerimą? Ar tikrai šis nerimas pagrįstas? Ar išties tai liečia konkrečiai mane?

Racionalizavimo tikslas – pažymėti skirtumus tarp realios rizikos, kurią kelia krizė, ir įsivaizduojamų pavojų.

Racionalizavimas padeda nustatyti, kaip esama ekonominio nestabilumo situacija kristalizuoja ir paaštrina gilesnes asmenines žmogaus baimes. Tarp jų gali būti, pavyzdžiui, giliai paslėpti prisiminimai apie skolose paskendusį giminaitį, kadaise išgyventą skurdo periodą, ir apskritai žmogui būdinga baimė, kad gali trūkti ko nors būtino, kad būsim palikti likimo valiai… Suvokti tai reiškia šiek tiek atsiskirti, laikytis distancijos nuo savo baimių.

Įsivaizduokite patį blogiausią dalyką, kuris gali jums atsitikti. Įsivaizduokite, kad krizė jums turės katastrofiškų padarinių: jus atleis iš darbo, gyvenimo partneris jus paliks, neturėsite iš ko mokėti už butą, o giminaičiai jūsų neįsileis po savo stogu…

„Tai padeda suvokti, kad nerimaudami iš tiesų perlenkiame lazdą, kad pačiam blogiausiam variantui įsikūnyti reikia, kad išsipildytų daugybė pačių blogiausių (ir mažai įtikimų) prielaidų… Ir kad bet kuriuo atveju yra koks nors sprendimas”, – sako psichoterapeutas.

Kas svarbiausia?

Krizė labiausiai mus gąsdina tuo, kad ji grasina sutrikdyti mūsų įpročius. Bet krizę galima priimti ir kaip šansą iš naujo įtvirtinti savo prioritetus ir principus.

Paklauskime savęs, kas mums išties yra svarbiausia. Ko labiausiai mes siekiame asmeniniame, šeimyniniame gyvenime, socialinėje srityje, ir imkite tai įgyvendinti.

Neįsivaizduojate savo gyvenimo be profesinės savirealizacijos? Tuomet sudarykite savo CV ir išsiųskite į kuo daugiau potencialių darboviečių; užsirašykite į kursus, kad įgytumėte naujų įgūdžių ar pakeltumėte savo kvalifikaciją.

Svarbiausia jums – šeima? Tuomet įgyvendinkite namuose naują ritualą: kiekvieną vakarą (ar savaitgalį) visa šeima ruošiate bendrą vakarienę, aptariate praėjusios dienos (savaitės) įvykius, vakarieniaudami kalbatės, kuo kiekvienas šeimynykštis gyvena, ką jaučia…

Dabar pats tinkamiausias momentas grįžti prie svarbiausių mums dalykų.

Palepinkite kūną

Ramybę mintyse galima atgauti ir rūpinantis savo kūnu. „Efektyvi priemonė savikontrolei atgauti – gilus kvėpavimas, – sako F. Fanget. – Koncentruodamiesi į srūvantį kvėpavimo takais orą, mes atsiribojame nuo negatyvių minčių.”

Taip pat galima masažuoti sau galvą – nuo kaktos pakaušio link, visais dešimčia pirštų, arba 30-iai sekundžių prispausti kumštį prie saulės raizginio ir atlikti keletą minkštų sukamųjų judesių. Taip pat – šokti, plaukioti, bėgioti… Svarbu sugrįžti prie savo kūniškų pojūčių, kad vėl atgautume ramybę.

Apskritai daryti sau kokius nors kad ir nedidelius malonius dalykus – patikimas būdas pagerinti požiūrį į save ir į tai, kas vyksta šalia mūsų. Leiskite sau visą dieną pasivartyti lovoje su knyga, kurią seniai norėjote perskaityti; pasikvieskite draugų nesant ypatingos progos; pakeliui namo nupirkite puokštę gėlių; nueikite į rytinį kino seansą…

Rūpindamiesi savimi mes keliame savivertę (juk rūpinamės paprstai tais, kurie mums svarbūs, brangūs, vertingi), labiau savimi pasitikime, todėl tampame tvirtesni, atsparesni pesimizmui ir pradedame matyti pasaulį šviesesnių spalvų.


VE

TAIP PAT SKAITYKITE